LVAT: bendra mokslinė veikla paprastai vertintina kaip viešasis interesas
Pareiškėjas nesutiko su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimu, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, kai pareiškėjas –Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras – pasirašė įsakymą, kuriuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) projektui „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 m. ir 2016 m.“ buvo skirta 32 684,20 Eur. Pareiškėjas teigė, kad jis neturėjo jokio privataus intereso, o viešųjų ir privačių interesų konfliktas šioje situacijoje negalimas, kadangi pareiškėjas veikė viešojo intereso naudai. Pareiškėjas nurodė, jog valstybės tarnyboje dirbo iki 2016 m. lapkričio 11 d., kadangi ėjo LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovo pareigas. Aplinkybė, kad pareiškėjui 2017 m. spalio 23 d. pasirašius Įsakymą, iki Komisijos minimo „atšalimo“ laikotarpio buvo likę 18 dienų, patvirtina, jog Komisija, priimdama Sprendimą, nesivadovavo Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu proporcingumo principu. Komisija nenurodė aiškių motyvų, kuriais vadovaujantis galėjo būti daroma išvada, jog pareiškėjas, pasirašydamas Įsakymą, turėjo kokį nors privatų interesą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasias administracinis teismas gruodžio 22 d. nutartimi skuną tenkino iš dalies.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, nebūtinai materialinį, suinteresuotumą. Jis gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su šia išvada, atsakovės atsikirtimus į apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, pirmiausia pažymėjo, kad Sprendime identifikuojant pareiškėjo viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius yra tik išvardytos pareiškėjo eitos LSMU pareigos nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d., nurodyta, kad Projekto paraiškoje kaip projekto vadovas nurodomas M. Š., kuris eina pareigas LSMU, taip pat nurodyta, kad jis yra disertacijos autorius, o disertacijos vadovas buvo pareiškėjas.
Fondo lėšos skirtos ne privačių subjektų poreikiams tenkinti, o mokslo įstaigai, su kuria pareiškėjas, pasirašydamas Įsakymą, pagal atsakovės pateiktus duomenis neturėjo jokių sąsajų. Atsakovė nėra nurodžiusi jokių duomenų, kad tiek iki Įsakymo pasirašymo, tiek Įsakymo pasirašymo metu pareiškėją su Projekto vadovu siejo privataus pobūdžio santykiai, t. y. kad juos sieję santykiai būtų peržengę kolegų (mokslinę veiklą vykdančių asmenų) profesinių santykių ribą, o jų bendra mokslinė veikla galėtų būti vertinama kaip privataus pobūdžio veikla. Be to, pareiškėjas ir Projekto vadovas publikacijų bendrautoriais buvo nuo 2011 iki 2015 metų ir tokio pobūdžio jų mokslinė veikla nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti pareiškėjo privatų interesą. Atsakovė nėra nurodžiusi motyvų, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti išvadą, kad pareiškėjas turėjo moralinę skolą ar moralinį įsipareigojimą tiek LSMU, tiek Projekto vadovui.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo veikla LSMU yra visiškai nesusieta su pareiškėjo turimu privačiu interesu tuo metu, kai jis pasirašė Įsakymą, nenustatyta, kad pareiškėjas turėjo kokių nors ryšių su LSMU ir po jo atleidimo iš pareigų šioje įstaigoje, kurie galėtų kelti abejonių dėl pareiškėjo nešališkumo ir objektyvumo, pasirašant Įsakymą. Priešingai, LSMU 2018 m. spalio 17 d. rašte Komisijai nurodė, kad pareiškėjas nebuvo ir nėra LSMU kolegialių valdymo organų – Tarybos ir Senato – narys, nuo 2016 m. lapkričio 11 d. LSMU ir pareiškėjo nesiejo ir nesieja jokie sutartiniai santykiai, LSMU nėra atlikęs mokėjimų pareiškėjui. Be to, vertinant pareiškėjo buvusias sąsajas su buvusia darboviete (LSMU), svarbu pažymėti ir tai, kad iki Komisijos akcentuojamo vienų metų laikotarpio trūko 18 dienų, t. y. pareiškėjui pasirašant Įsakymą buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas nuo pareiškėjo atleidimo iš LSMU.
Kartu teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad be teisėto pagrindo nustatytas pažeidimas, susijęs su tuo, jog pareiškėjas nenurodė deklaracijoje, kad yra sveikatos apsaugos ministras, nes tai buvo visuotinai žinoma aplinkybė, kurios jis nenurodęs deklaracijoje nesuklaidino visuomenės ir nepakenkė jokiam teisiniam gėriui, pirmiausia pažymėjo, kad nei viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 dalies 1 punkte, nei 7 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta jokių išlygų, jog asmuo, pradėjęs eiti ministro pareigas, apie kurias yra viešai paskelbta, neturi pareigos deklaracijoje nurodyti darbovietės. Pareiškėjo darbovietė šiuo atveju yra aplinkybė, kuri turi ir gali turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas ir dėl kurios gali kilti interesų konfliktas. Taigi nagrinėjamu atveju tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
