Teismai

Naujausių LAT Civilinių bylų skyriaus nutarčių apžvalga: nuo diskriminacijos draudimo darbo teisiniuose santykiuose iki galimybių skirti baudą advokatui, jog atstovaujamasis nevykdė įpareigojimo pateikti rašytinį įrodymą

Nutartyje apie palikimo priėmimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pasisakė, kad tais atvejais, kai įpėdinis yra nepilnametis, jis pats negali savarankiškai atlikti daugelio veiksmų, reikalingų faktiniam palikimo valdymui įrodyti. Teisinis reguliavimas suponuoja tėvams bei globėjui (rūpintojui) imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio interesais veiksmus, kad būtų užtikrinta ne tik jo turimo turto apsauga ir šio turto gausinimas, bet ir dar nesančio, tačiau galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Konkrečios bylos aplinkybių kontekste gali būti pripažįstama, kad nors nepilnamečio įpėdinio atstovas pagal įstatymą neįgyvendino jo teisių į paveldimą turtą, paduodamas įpėdinio vardu pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, ir paveldėjimo proceso neužbaigus, tačiau, nepilnamečiam įpėdiniui faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, laikytina, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Nors nagrinėjamu atveju ieškovo motina įstatymo nustatyta tvarka neįgyvendino nepilnamečio vaiko teisės į paveldimą turtą, paduodama įpėdinio vardu pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, tai savaime nereiškia, kad ieškovas negalėjo paveldėti palikėjo turto, jeigu byloje yra konstatuotos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą apie faktinį palikimo valdymą.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių diskriminacijos darbo teisiniuose santykiuose draudimą, pasisakyta, kad nors kova su diskriminacija patenka į Europos Sąjungos kompetenciją ir reguliavimo sritį pagal tam tikrus diskriminacijos pagrindus, tačiau diskriminacija dėl priklausymo profesinei sąjungai neišskiriama kaip diskriminacijos rūšis. Šiuo atveju atsakovės nurodomas SESV 157 straipsnis netaikytinas, nes jame reglamentuotas diskriminacijos draudimas kitu (lyties) pagrindu. Nėra teisinio pagrindo remtis ir atsakovės kasaciniame skunde cituojama Teisingumo Teismo praktika, kurioje pateikti išaiškinimai ne dėl diskriminacijos, susijusios su priklausymu profesinei sąjungai, o dėl kitų diskriminacijos rūšių.

Darbuotojai laisvi pasirinkti, kuriai profesinei sąjungai priklausyti. Pasirinkę darbuotojai kartu įgyja tam tikrų įsipareigojimų. Savo ruožtu profesinės sąjungos teisės aktų nuostatomis įpareigotos atstovauti būtent savo nariams, inicijuoti ir vesti derybas jų naudai, o kolektyvinė sutartis pagal bendrąją taisyklę taikoma būtent darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams. Nors DK taip pat nustatyta išimtis – kolektyvinės sutarties normos, įvykdžius tam tikras sąlygas, gali būti taikomos ir ne sutartį sudariusios profesinės sąjungos nariams, tačiau tai nereiškia, kad tokiu taikymu gali būti keičiamas socialinės partnerystės šalių suderėtų kolektyvinės sutarties sąlygų turinys ir suderėtos diferencijuotos naudos taikytinos ne aiškiai sutartyje apibrėžtai subjektų grupei, o visiems darbuotojams. Priešingas aiškinimas paneigtų kolektyvinių derybų laisvės principą. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai pagrįstai kolektyvinės sutarties 4.9.7 punkto nuostatų, nustatančių papildomą naudą profesinių sąjungų, pasirašiusių kolektyvinę sutartį, nariams jubiliejaus proga, nekvalifikavo kaip pažeidžiančių lygiateisiškumo principą, diskriminuojančių atsakovę, nesančią kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nare, kaip ji pati nurodo, darbo užmokesčio aspektu. Teisėjų kolegija atmetė atsakovės argumentus kaip teisiškai nepagrįstus ir nusprendžia, kad jie nesuponuoja pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių kaltų asmenų pareigą prisidėti prie statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo kompensavimo, pažymėta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese susiklosto teisiniai santykiai tarp statytojo (užsakovo) ir konkrečių kompetentingų institucijų, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčių tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją. Būtent šios institucijos ir yra atsakingos už išankstinę statybos priežiūrą ir statybą leidžiančio dokumento atitiktį teisės aktų reikalavimams, taigi ir šio dokumento teisėtumą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nepriklausomai nuo to, kad tik statybą leidžiančio dokumento išdavimas galutinai nulemia statytojo (užsakovo) teisę įgyvendinti statinio projektą, atsakovais dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo laikomi ne tik subjektai, išdavę statybą leidžiantį dokumentą, bet ir subjektai, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Teritorijų planavimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesas yra nuoseklus iš tam tikrų kompetentingų subjektų atliekamų veiksmų susidedantis sisteminis procesas, kuriame kiekvienas subjektas vykdo atitinkamas jam teisės aktais priskirtas funkcijas ir turi atitinkamą atsakomybę. Kiekvieno subjekto veiksmai šiame procese tam tikra apimtimi turi įtakos galutiniam šio proceso rezultatui – atitinkamo detaliojo plano patvirtinimui ir statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Kaip nustatė teismai, TINP direkcija išdavė specialiąsias sąlygas ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimui, taip pat direkcijos atstovai dalyvavo Nuolatinėje statybos komisijoje, o jos derinimo protokolais, kuriems pritarė ir direkcija, buvo suderinti teritorijų planavimo dokumentas ir statinių techninis projektas. Be to, šiuo atveju itin reikšminga yra tai, kad TINP direkcija yra subjektas, kuriam paskirta speciali funkcija aiškiai nukreipta būtent į Trakų istorinio nacionalinio parko naudojimo pagal paskirtį ir jo apsaugą užtikrinimą, todėl, kaip minėta, ši atsakovė geriausiai žinojo ir turėjo žinoti, kad ginčo žemės sklypo detalusis planas prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos bei Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms.

Atkreiptas dėmesys, kad ta aplinkybė, kad tarp J. I. ir kompetentingų institucijų galimai gali kilti nesutarimų dėl statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidų apskaičiavimo, nelemia teismo sprendimo kvalifikavimo kaip sąlyginio sprendimo. Be to, teismo sprendime nurodytas alternatyvus teismo sprendimo įvykdymo būdas užtikrina, kad jeigu J. I. dėl kokių nors priežasčių neįvykdys teismo sprendime nurodyto įpareigojimo, Inspekcija pati turi teisę nugriauti neteisėtai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, teismų sprendimais yra išspręstas tarp šalių kilęs ginčas ir jais nepaneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką, ieškinio palikimą nenagrinėto dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo, pasisakyta, kad sisteminė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (DGNKPPSBĮ) 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu bendrijoje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių, joje privalo būti išrenkamas (sudaromas) ginčus nagrinėjantis organas (ginčus nagrinėjantis asmuo arba komisija). Tai reiškia, kad šis ginčus nagrinėjantis organas tampa privaloma ikiteismine institucija bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų ginčams spręsti. Šios ikiteisminės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymas lemia atitinkamus teisinius padarinius. Pagal DGNKPPSBĮ nuostatas bendrijose turi arba atitinkamu atveju gali būti išrenkamas tik vienas ginčus nagrinėjantis organas: arba ginčų nagrinėjimo komisija, arba ginčus nagrinėjantis asmuo. Pagal DGNKPPSBĮ nuostatas ginčus nagrinėjantis organas turi būti išrenkamas būtent tam tikslui – bendrijos narių ir jos organų (kitų narių) ginčams spręsti, o bendrijos pirmininkas yra išrenkamas būtent bendrijos pirmininko, kaip bendrijos valdymo organo, pareigoms eiti, o ne kaip ginčus nagrinėjantis organas. Be to, ginčus nagrinėjantis organas, spręsdamas bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų ginčus, turėtų būti nešališkas. Tuo tarpu bendrijos pirmininkas yra bendrijos valdymo organas, todėl jam sprendžiant bendrijos nario ir bendrijos valdymo organo (bendrijos pirmininko) ginčą galėtų egzistuoti pagrindas abejoti jo nešališkumu. Ieškovė, siekdama tinkamai apginti savo pažeistas teises ir tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, 2019 m. birželio 21 d. su skundu dėl bendrijos visuotinio narių susirinkime priimtų sprendimų kreipėsi į bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją. Ginčų nagrinėjimo komisija atsakyme nurodė, kad, komisijos manymu, su skundu ieškovė pirmiausia turi kreiptis į bendrijos pirmininką. Be to, ginčų nagrinėjimo komisijos manymu, ši komisija apskritai nėra kompetentinga nagrinėti ginčus dėl visuotinių narių susirinkimo (aukščiausio bendrijos organo) sprendimų. Taigi ieškovė bandė pasinaudoti bendrijoje įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau nesėkmingai. Ginčų nagrinėjimo komisijai nurodžius, kad ji nėra kompetentinga nagrinėti ginčo dėl bendrijos visuotinio narių susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo, o šį atsakymą ieškovei išsiuntus pažeidžiant įstatų 64.3 punkte nustatytą terminą, ieškovei buvo užkirstos kitos galimybės tinkamai pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčų nagrinėjimo komisijos atsakovei pateiktą atsakymą, konstatavo, kad šiuo atveju ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, tinkamai pasinaudojo bendrijoje įtvirtinta ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

_____

Nutartyje dėl tarptautinio civilinio proceso teisės normų pabrėžta, kad pagal Reglamento 1215/2015 42 straipsnį tam, kad valstybėje narėje būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas, pareiškėjas kompetentingai vykdymo institucijai pateikia: a) teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jo autentiškumui patvirtinti; ir b) pagal 53 straipsnį išduotą pažymą, kuria patvirtinama, kad teismo sprendimas vykdytinas, ir kurioje pateikiama teismo sprendimo santrauka ir, atitinkamais atvejais, informacija apie atlygintinas bylinėjimosi išlaidas ir palūkanų apskaičiavimą. Pagal Reglamento 1215/2015 53 straipsnį išduodama pažyma yra standartizuotos formos vykdymo proceso dokumentas, neturintis teismo sprendimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 1215/2015 2 straipsnį, teisinės galios, kurio paskirtis – patvirtinti teismo sprendimo vykdytinumą kilmės valstybėje narėje bei palengvinti kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo vykdymą, suteikiant kompetentingai vykdymo institucijai pagrindinę informaciją apie byloje priimtą sprendimą. Taigi, esant neatitikimų tarp pagal Reglamento 53 straipsnį išduotos pažymos ir teismo sprendimo, kurio pagrindu ši pažyma išduota, vykdymo veiksmai turi būti atliekami atsižvelgiant į teismo sprendimo, o ne jo pagrindu išduotos standartizuotos pažymos, turinį, o su tuo susijusios suinteresuotų asmenų teisės gali būti ginamos pagal atitinkamas sprendimo vykdymo vietos valstybės proceso teisės normas. Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus, pažymi, kad pagal Reglamento 1215/2015 53 straipsnį išduodama pažyma savo teisine galia nėra prilyginama teismo sprendimui, todėl klaidų ištaisymo teismo sprendimuose procesinis mechanizmas, įtvirtintas CPK 276 straipsnio 4 dalyje, šiuo atveju negali būti taikomas. CPK nesant tiesiogiai nustatytos galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartis, kuriomis išsprendžiamas klaidų ištaisymo pagal Reglamento 1215/2015 53 straipsnį išduotose pažymose klausimas, turi būti vertinama, ar tokia nutartis gali būti pripažinta užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismo nutartis, kuria išsprendžiamas suinteresuoto asmens prašymas dėl klaidų pagal Reglamento 1215/2015 53 straipsnį išduotoje pažymoje ištaisymo, nedaro jokios įtakos tolesnei vykdymo proceso eigai, šio proceso nesustabdo ir neužbaigia. 

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių vartojimo rangos teisinius santykius, išaiškinta: tais atvejais, kai, atlikus automobilio remontą, pašalinama automobilio valdytojo (vartotojo) užpildytoje užsakymo paraiškoje nurodyta automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problema, tačiau nepraėjus protingam terminui po remonto darbų atlikimo ta pati problema atsinaujina ir dėl to rangos darbų rezultatas tampa netinkamas naudoti pagal paskirtį (išskyrus atvejus, kai vartotojas, informuotas apie nustatytoms automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problemos priežastims pašalinti reikalingus papildomus remonto darbus, visų ar dalies jų atsisakė), preziumuojama: kad užsakymo paraiškoje nurodytos automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problemos šalinimo darbai buvo atlikti netinkamai; ir (arba) kad atliekant užsakymo paraiškoje nurodytos automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problemos šalinimo darbus jau egzistavo kitos priežastys, dėl kurių ta pati problema atsinaujino (pasikartojo) nepraėjus protingam terminui po remonto darbų atlikimo, ir kad šias priežastis buvo galima nustatyti panaudojant vidutinio (standartinio) lygio diagnostikos metodus. Tokiu atveju rangovas (verslininkas), gindamasis nuo vartotojo pretenzijos ar ieškinio, turi paneigti nurodytą prezumpciją ir:

  • paneigti vieną iš nurodytų prezumpcijų; arba
  • įrodyti, kad jis tinkamai informavo vartotoją nurodytas kitas priežastis, dėl kurių ta pati problema atsinaujino (pasikartojo) per protingą terminą po remonto darbų atlikimo, ir šioms priežastims pašalinti reikalingus papildomus remonto darbus.

Rangovui (verslininkui) nepaneigus nurodytos prezumpcijos, laikytina, kad remonto darbai atlikti netinkamai, todėl taikytini CK 6.665 straipsnyje nustatyti vartotojo teisių gynimo būdai (rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą). Rangovui (verslininkui) paneigus nurodytą prezumpciją, tačiau nepaneigus nė vienos iš šios  nurodytų prezumpcijų arba neįrodžius nurodytų aplinkybių, laikytina, kad vartotojui nebuvo tinkamai atskleista būtina, teisinga, išsami ir neklaidinanti informacija, todėl taikytini CK 6.228(6) straipsnio 5 dalyje ir 6.674 straipsnyje nustatyti vartotojo teisių gynimo būdai.

_____

Nutartyje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo baudos skyrimą asmenims, nevykdantiems teismo įpareigojimo pateikti rašytinį įrodymą, pasisakyta, kad CPK normose, nustatančiose baudų skyrimą už procesinius pažeidimus, konkretizuojama, kuriam asmeniui bauda gali būti skiriama. Kai kuriose normose toks asmuo įvardijamas labai konkrečiai, pvz., pagal CPK 51 straipsnio 6 dalį – atstovui ir (arba) atstovaujamajam, pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį – juridinio asmens vadovui; pagal kitų normų nuostatas bauda gali būti skiriama asmeniui iš įstatyme plačiau apibrėžto subjektų rato, pvz., pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį – dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal CPK 199 straipsnio 5 dalį teismo nurodymą vykdyti ar pranešti apie negalėjimą jo įvykdyti privalo teismo įpareigotas fizinis ar juridinis asmuo. CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, neįvykdžius teismo įpareigojimo ir nepranešus teismui tai pateisinančių svarbių priežasčių, bauda gali būti skiriama kaltiems asmenims. Taigi bauda turėtų būti skiriama teismo įpareigojimo neįvykdžiusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo nuomone, rašytiniai įrodymai galėjo būti pas ieškovę UAB „Griana“, todėl teismas nutartimi įpareigojo šį asmenį įrodymus pateikti. Taigi šis juridinis asmuo pagal CPK 199 straipsnio 5 dalį yra atsakingas už teismo įpareigojimo vykdymą ir informavimą apie negalėjimą jo įvykdyti, todėl, konstatavus įstatymo ir teismo įpareigojimo nevykdymą, galėtų būti svarstomas klausimas dėl jo atsakomybės pagal CPK 199 straipsnio 6 dalį. Advokatas ieškovei atstovavo pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį ir byloje nėra duomenų, kad reikalauti rašytiniai įrodymai būtų pas šį atstovą, todėl teismas ne jį, o ieškovę įpareigojo pateikti įrodymus. Taigi teismas bausti šio atstovo CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda neturėjo teisinio pagrindo.

_____

Nutartyje dėl žalos, padarytos dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, atlyginimo, išaiškinta, kad tiekėjo netiesioginių nuostolių, kilusių dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, nustatymo kontekste kaip išsemiami ir nekompensuojami vertintini tokie tiekėjo resursai, kurių panaudojimas vykdant prisiimtus įsipareigojimus paneigia galimybę juos panaudoti papildomiems įsipareigojimams vykdyti, nes šie resursai pagal savo pobūdį yra reti ir jų kompensavimas yra neįmanomas ar reikalauja neproporcingai didelių sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, pripažintini nepagrįstais bylą nagrinėjusių teismų argumentai, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovė neišsėmė savo resursų ir juos galėjo kompensuoti, panaudoti trečiųjų asmenų galimybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, keleiviniai autobusai nėra toks resursas, kuris ribotų ieškovės galimybes vienu metu vykdyti kelias keleivių pervežimo paslaugų sutartis – ne tik su atsakove, bet ir kitas. Kartu tai reiškia, kad skundžiamų teismų procesinių sprendimų argumentacija neleidžia teigti, jog ieškovė šiuo atveju nepatyrė žalos. Teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju įrodinėjimo prasme apsunkintame negautų pajamų priteisimo procese, kai ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka teismo įsitikinimui dėl tikslaus nuostolių dydžio susiformuoti, teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, turi teisę pats nuspręsti, kokio dydžio negautų pajamų atlyginimas ieškovei būtų sąžiningas ir teisingas pagal konkrečios bylos aplinkybes.

Back to top button