InstitucijosTeismai

Konstitucinis Teismas nespręs dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 ir 2 dalių konstitucingumo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas peržiūrėti jau įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurį galima taikyti konstatavus bent vieną iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.

Pareiškėjo nuomone, apygardos administraciniai teismai nepagrįstai atsisakydavo priimti jo skundus (jo dalis) (vienu atveju neatnaujintas atskirojo skundo padavimo teismui terminas, kitu atveju – pripažinta, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka), o apeliacine tvarka išnagrinėjus jo atskiruosius skundus – nepagrįstai tokios apygardos administracinių teismų nutartys buvo paliktos nepakeistos. Todėl pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas atnaujinti procesą šiose bylose. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netenkino jo prašymų konstatavęs, kad negalima atnaujinti proceso bylose, kurios nebuvo išnagrinėtos iš esmės, t. y. kuriose nebuvo išspręsti pareiškėjo iškelti materialiniai teisiniai (skundo) reikalavimai.

Nesutikęs su tuo, pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su individualiais konstituciniais skundais, kuriais prašė ištirti, ar Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nėra nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas bylose, kuriose nėra iš esmės išspręstas ginčas dėl iškeltų materialinių teisinių (skundo) reikalavimų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6, 18 straipsniams, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 109, 110, 111 straipsniams, 135 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam principui pacta sunt servanda.

Pareiškėjo nuomone, Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnyje turėtų būti nustatyta galimybė atnaujinti procesą administracinėje byloje ir tuo atveju, kai nors tarp ginčo šalių iškelti materialiniai teisiniai reikalavimai nėra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, tačiau yra padaryta „grubi teisės klaida“ sprendžiant klausimą dėl skundo priėmimo nagrinėti administraciniame teisme.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs sujungtus pareiškėjo individualius konstitucinius skundus, priėmė 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir padarė išvadą, kad aptartoje sujungtų konstitucinių skundų dalyje pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 ir 2 dalių neatitikimo Konstitucijai (pareiškėjas nesusiejo jo nurodytų oficialiosios konstitucinės doktrinos, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos nuostatų su ginčijamu teisiniu reguliavimu, nenurodė, kaip jos pagrindžia ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimą Konstitucijai), todėl šią prašymo dalį grąžino.

Nors Konstitucinis Teismas pripažino, jog prašymo ar jo dalies (individualaus konstitucinio skundo) grąžinimas neatima pareiškėjo teisės bendra tvarka kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai bus pašalinti buvę trūkumai, tačiau šiuo atveju tuo pačiu konstatavo, kad pareiškėjas jau nebegalės, ištaisęs prašymo dalies trūkumus, įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui, nes jau yra suėjęs 4 mėnesių terminas nuo galutinės ir neskundžiamos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Informaciją parengė VU Teisės fakulteto Mokslinė teminė grupė “Administracinės teisės sistemos pokyčiai: adaptyvios lyderystės viešajame administravime link”

Back to top button