Institucijos

Bandymas išvengti skolos grąžinimo: naudojami būdai ir pasekmės

Daugelis žmonių šiais laikais nori gyventi čia ir dabar: keliauti, įsigyti būstą, važinėti geru automobiliu. Taupymui laiko nelieka, tačiau tam egzistuoja paskolos – galima pasiskolinti pinigų iš banko, greitojo kredito įmonės, giminaičio ar draugo. Kai asmuo pasiskolina pinigų jis tampa skolininku ir įgyja pareigą juos grąžinti, o fizinis ar juridinis asmuo, kuris suteikia paskolą, tampa kreditoriumi ir įgyja reikalavimo teisę.

Kartais, kai sueina skolos grąžinimo terminas, dėl tam tikrų aplinkybių skolininkai nenori ar negali jos grąžinti ir pradeda galvoti kaip skolos grąžinimą atitolinti arba kaip išvengti skolos grąžinimo. Taigi, dažniausiai pasitaikantys bandymo išvengti skolos grąžinimo atvejai:

  1. Turto dovanojimas trečiajam asmeniui. Šis būdas bene plačiausiai pasireiškia, kai turtas padovanojamas artimiesiems. Jeigu tokio sandorio sudaryti asmuo neprivalėjo ir dėl to tapo nemokus, reiškia, kad jis pažeidė kreditoriaus teises. Pavyzdžiui, asmuo padovanoja savo sodybą broliui tam, kad į ją nebūtų nukreiptas išieškojimas. Tarp jų susiklosto pasitikėjimo ir savitarpio pagalbos santykiai – asmuo supranta, kad priimdamas dovaną jis padės išvengti skolos grąžinimo broliui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.66 straipsnyje įtvirtinta, jog kreditorius, sužinojęs, kad jo atžvilgiu skolininkas sudarė jam nepalankų sandorį, per vienerius metus nuo sužinojimo gali reikšti Pauliano ieškinį (actio Pauliana) ir prašyti pripažinti šią dovanojimo sutartį negaliojančia. Tačiau tokiu atveju svarbu, kad trečiasis asmuo, kuriam buvo padovanotas turtas, būtų nesąžiningas – jis žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Tiesa, tam tikrais Civiliniame kodekse įtvirtintais atvejais nesąžiningumas yra preziumuojamas, pavyzdžiui, jeigu turtą asmuo padovanoja sutuoktiniui, savo vaikams, tėvams ir kt. Taigi turto padovanojimas artimiesiems siekiant išvengti skolos grąžinimo yra negalimas ir toks skolininko bei turtą priėmusių asmenų elgesys bus laikomas nesąžiningu.
  2. Turto pardavimas už ženkliai mažesnę kainą – apsimestinis sandoris. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko (turto) sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir vidinis – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Pavyzdžiui, asmuo sugalvoja parduoti savo automobilį pažįstamam asmeniui už 10 tūkst. eurų grynais, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje automobilio kainą įrašo ženkliai mažesnę, pavyzdžiui, 10 eurų, kuri pervedama į pardavėjo sąskaitą. Atlikdamas tokius veiksmus skolininkas tikisi, kad atėjus laikui grąžinti skolą, kreditorius negalės nukreipti išieškojimo į jo automobilį arba pardavus automobilį gautą sumą, nes automobilio jau nebeturės, o kreditorius patikės, kad už automobilį iš tikrųjų buvo gauta tik 10 eurų.

Pabrėžtina, kad tokie sandoriai laikytini niekiniais civilinės teisės požiūriu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. CK 1.78 straipsnis nurodo, kad niekinis sandoris negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, o reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kreditorius arba antstolis, žinojęs, kokia buvo skolininko turėto automobilio rinkos vertė ir sužinojęs apie kainą, už kurią buvo parduotas automobilis, galės reikšti ieškinį, ginčydami šį sandorį ir teismas konstatuos niekinio sandorio faktą, t.y. pripažins sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia.

  1. Vengimas priimti skolos grąžinimą iš savo skolininko. Šis būdas pasitaiko, kai asmuo neturi pakankamai turto grąžinti skolai, tačiau turi reikalavimo teisę į kitą asmenį, kuris yra jam skolingas ir jeigu jis šią teisę įgyvendintų, tai skolininkas taptų mokus ir galėtų įvykdyti savo įsipareigojimą kreditoriui. Praktikoje tai gali atsitikti, jei asmuo paskolina draugui 5 000 eurų, tačiau per kelerius metus tampa skolingas bankui 4 000 eurų. Draugas yra pakankamai mokus, kad grąžintų skolą, tačiau skolininkas kategoriškai atsisako priimti pinigus todėl, kad jų tuojau pat nereikėtų grąžinti bankui. Kreditorius (bankas), sužinojęs apie skolininko turimą reikalavimo teisę broliui, gali reikšti jam netiesioginį ieškinį ir reikalauti grąžinti skolą. Tai reglamentuota CK 6.68 straipsnyje: svarbu, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs skolos grąžinimo terminas. Kreditorius tokioje situacijoje pareiškęs ieškinį apgins savo teises ir skolininko atsikirtimai, kad jis neturi pakankamai pinigų grąžinti skolai, praras prasmę.

Taigi, nors įmanoma sugalvoti įvairių būdų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti veiksmingi, plačiau susipažinus su civilinėje teisėje įtvirtintais specifiniais kreditoriaus gynybos būdais, tampa aišku, kad jų įgyvendinti nepavyks. Vienas iš svarbiausių principų civilinėje teisėje yra sąžiningumas, todėl sąžiningai grąžinant skolą (nustatytais terminais ir tvarka) galima išvengti nemalonumų, ilgo bylinėjimosi proceso bei papildomų išlaidų.

Tekstą parengė VU Teisės klinikos konsultantė Ieva Gruzdytė

Raktažodžiai
Close
Close