Teismai

ESTT: valstybė narė negali uždrausti prekiauti kitoje valstybėje narėje teisėtai pagamintu kanabidioliu, jei jis išgautas iš viso cannabis sativa augalo, o ne vien iš jo pluošto ir sėklų

B S ir C A yra buvę bendrovės, kurios veikla – prekyba elektroninėmis cigaretėmis, kuriose yra kanabidiolio (KBD), kanapėse (arba cannabis sativa) esančios prie kanabinoidų priskiriamos medžiagos, aliejaus, ir jų platinimas, vadovai. Nagrinėjamu atveju KBD buvo pagamintas Čekijos Respublikoje iš teisėtai auginamų visų kanapių augalų, įskaitant lapus ir žiedus. Paskui jis buvo importuotas į Prancūziją ir pateiktas elektroninių cigarečių kapsulėse. B S ir C A iškelta baudžiamoji byla, nes pagal Prancūzijos teisės aktus komerciniais tikslais gali būti naudojamas tik kanapių pluoštas ir sėklos. Tribunal correctionnel de Marseille (Marselio baudžiamųjų bylų teismas) jiems skyrė 18 ir 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą, ir po 10 000 EUR baudą; jie pateikė apeliacinius skundus Cour d’appel d’Aix-en-Provence (Provanso Ekso apeliacinis teismas, Prancūzija). Šiam teismui kilo klausimas dėl Prancūzijos teisės aktų, pagal kuriuos draudžiama prekiauti kitoje valstybėje narėje teisėtai pagamintu KBD, kai jis išgautas iš viso cannabis sativa augalo, o ne vien iš jo pluošto ir sėklų, atitikties Sąjungos teisei.

Šios savaitės sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad pagal Sąjungos teisę, visų pirma pagal laisvą prekių judėjimą reglamentuojančias nuostatas, draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje.

Pirma, Teisingumo Teismas nusprendė dėl nagrinėjamai situacijai taikytinų teisės aktų.

Jis atmetė reglamentus dėl bendrosios žemės ūkio politikos. Šie antrinės teisės aktai taikytini tik Sutarčių I priede nurodytiems „žemės ūkio produktams“. Tačiau KBD, išgautas iš viso cannabis sativa augalo, kitaip nei, pavyzdžiui, žaliavinė sėjamoji kanapė, negali būti laikomas žemės ūkio produktu. Todėl jis nepatenka į šių reglamentų taikymo sritį.

Vis dėlto Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nuostatos, reglamentuojančios laisvą prekių judėjimą Sąjungos viduje (SESV 34 ir 36 straipsniai) taikomi, nes pagrindinėje byloje nagrinėjamas KBD nelaikytinas „narkotine medžiaga“. Prieš prieidamas prie tokios išvados Teisingumo Teismas pirmiausia priminė, kad narkotinėmis medžiagomis prekiaujantys asmenys negali remtis judėjimo laisvėmis, nes tokia prekyba draudžiama visose valstybėse narėse, išskyrus griežtai kontroliuojamą prekybą siekiant šias medžiagas naudoti medicinos ir mokslo tikslais.

Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad apibrėžiant sąvokas „narkotikas“ ar „narkotinė medžiaga“ Sąjungos teisėje nukreipiama į dvi Jungtinių Tautų konvencijas: Psichotropinių medžiagų konvenciją ir Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją. KBD nenurodytas pirmojoje iš šių konvencijų ir, nors, pažodžiui aiškinant antrąją iš jų, šią medžiagą, kaip kanapių ekstraktą, būtų galima priskirti prie narkotinių medžiagų, toks aiškinimas prieštarautų šios konvencijos bendrai idėjai ir jos tikslui „apsaugoti žmonijos sveikatą ir gerovę“. Teisingumo Teismas nurodė, kad remiantis dabartinėmis mokslo žiniomis, į kurias reikia atsižvelgti, skirtingai nei tetrahidrokanabinolis (paprastai vadinamas THC), kitas iš kanapių išgautas kanabinoidas – pagrindinėje byloje nagrinėjamas KBD – neturi psichotropinio poveikio ir kenksmingo poveikio žmonių sveikatai.

Antra, Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal laisvą prekių judėjimą reglamentuojančias nuostatas draudžiamos tokios teisės nuostatos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje. Draudimas prekiauti KBD yra kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonė, draudžiama pagal SESV 34 straipsnį. Vis dėlto Teisingumo Teismas patikslino, kad tokios nuostatos gali būti pateisinamos vienu iš SESV 36 straipsnyje išvardytų bendrojo intereso pagrindų, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos apsauga, kuria remiasi Prancūzijos Respublika, su sąlyga, kad šios teisės nuostatos yra tinkamos šiam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti. Tai turi įvertinti nacionalinis teismas, tačiau Teisingumo Teismas šiuo klausimu nurodė du aspektus. Viena vertus, jis pažymi, kad draudimas prekiauti nebūtų taikomas sintetiniam KBD, kuris turi tas pačias savybes kaip nagrinėjamas KBD ir kuris galėtų būti naudojamas kaip jo pakaitalas. Jei ši aplinkybė pasitvirtintų, tai reikštų, kad Prancūzijos teisės nuostatos nėra tinkamos nuosekliai ir sistemiškai siekti visuomenės sveikatos apsaugos tikslo.

Kita vertus, Teisingumo Teismas pripažinoa, kad Prancūzijos Respublika neprivalo įrodyti, jog KBD yra taip pat pavojingas kaip ir tam tikros narkotinės medžiagos. Vis dėlto nacionalinis teismas turi įvertinti turimus mokslo duomenis, kad įsitikintų, jog, kaip teigiama, kylantis realus pavojus visuomenės sveikatai nėra grindžiamas vien teoriniais svarstymais. Draudimas prekiauti KBD yra priemonė, kuria, be kita ko, labiausiai ribojama prekyba produktais, kurie teisėtai pagaminti ir kuriais teisėtai prekiaujama kitose valstybėse narėse, ir jis gali būti nustatytas tik tuo atveju, jeigu realus pavojus visuomenės sveikatai yra pakankamai pagrįstas.

 

ES Teisingumo Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close