Teismai

LAT apie šeimos ginčus, kuriems taikytina privalomoji mediacija

Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę įvykdyti prievolę natūra – pateikti ataskaitas apie lėšų, skirtų vaikų išlaikymui, panaudojimą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, nes byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovas inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, todėl, teismo vertinimu, ir dėl šios priežasties ieškinys negalėtų būti priimtas teisme, nes nebuvo išnaudota ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų nuomone.

Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokiu atveju asmuo turi pareigą kreiptis į konkrečią ikiteisminę instituciją, ir tik gavęs pastarosios sprendimą dėl jo pareiškimo išnagrinėjimo iš esmės asmuo, būdamas nepatenkintas šiuo sprendimu, įgyja teisę dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą.

Nagrinėjamu atveju taip pat aktuali civilinių teisinių santykių, iš kurių kildinamas ieškinys, kvalifikavimo problema, kurios išsprendimas lemia atsakymą į klausimą, ar ieškovas privalėjo laikytis išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų ataskaitą pagal šalių sudarytas sutartis dėl nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo kartu su ataskaitų duomenis pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais. Nustatyta, jog tarp šalių buvo sudarytos sutartys dėl nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo bei jo teikimo sąlygų; pagal ieškovo ir atsakovės sutartis ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės gautų lėšų panaudojimo ataskaitų ir tokias ataskaitas gauti per 5 darbo dienas, tačiau atsakovė pareikalavus tokių ataskaitų nepateikia.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokiu atveju kaip nagrinėjamoje byloje, kai išlaikymą pagal sutartį vaikams teikiantis tėvas siekia įgyvendinti savo teisę kontroliuoti, kaip vaiko motina panaudoja vaikų išlaikymui skirtas lėšas, egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, kuris laikytinas šeimos teisinių santykių elementu, lemiančiu ginčo priskyrimą šeimos ginčų kategorijai. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios šio ginčo sprendimo būdo kaip privalomos ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos taikymą šeimos ginčuose, kurie sprendžiami ginčo teisena (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis pokytis buvo nulemtas būtinybės užtikrinti vaikų interesus šeimos ginčuose, derinti priimamus sprendimus prie kiekvienos šeimos individualios situacijos, taupyti šalių laiką ir lėšas, atkurti tarpusavio sąveiką bei užkirsti kelią naujiems ginčams ateityje.

Prie šeimos ginčų, kurie spręstini ginčo teisena, pvz., priskirtinos bylos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, ginčai, susiję su vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo bei kiti ginčai, kurie yra sprendžiami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas taisykles. Vaiko išlaikymui skirtos lėšos turi būti naudojamos tik jo poreikiams ir interesams tenkinti, todėl tėvas (motina), teikiantis išlaikymą, turi teisę kontroliuoti šių lėšų panaudojimą, be kita ko, prašydamas tėvo (motinos), su kuriuo vaikas gyvena, pateikti faktinius duomenis apie išlaikymui skirtų lėšų naudojimą. Dėl tokios tėvų teisės įgyvendinimo kilęs ginčas turėtų būti kvalifikuojamas kaip šeimos ginčas, kadangi jis tiesiogiai susijęs su vaikų išlaikymu. Tėvų sutarties sąlyga dėl ataskaitų apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą teikimo yra sudėtinė susitarimo dėl išlaikymo dalis, dėl kurios vykdymo kilęs ginčas laikytinas šeimos ginču, ir jo sprendimui taikytina privaloma ikiteisminio ginčų sprendimo tvarka – privalomoji mediacija.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo civilinius teisinius santykius ir pagrįstai nusprendė, jog tokiam ginčui spręsti yra privaloma mediacija, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo

Raktažodžiai
Close
Close