Teismai

LAT: teismui, siekiančiam nustatyti, ar nuomonė buvo pareikšta sąžiningai, išlaikant teisingą atsakovo saviraiškos laisvės ir pagarbos ieškovo dalykinei reputacijai pusiausvyrą, ne mažiau svarbus yra ir asmens, apie kurį nuomonė paskleista, prototipas

Atsakovas V. Bakas prašė kasacinio teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą, kuriais buvo iš dalies tenkintas ieškovės UAB koncerno „MG Baltic“ ieškinys ir pripažinta, kad atsakovo V. Bako paskleisti teiginiai: „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą“, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovės UAB koncerno „MG Baltic“ dalykinę reputaciją, ir grąžinti šią bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė (bylos Nr. e3K-3-247-701/2020), kad asmens saviraiškos laisvė yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, tačiau ji nėra absoliuti, todėl net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.).

Nagrinėjamoje byloje teismai taikė atsakovui atsakomybę CK 2.24 straipsnio pagrindu, nustatę, kad atsakovas apie ieškovę UAB „MG Baltic“ paskleidė tikrovės neatitinkančią ir dalykinę reputaciją pažeidžiančią nuomonę. Kasaciniu skundu atsakovas ginčijo tokią teismų išvadą, teigdamas, kad nuomonei negali būti taikomas asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojantis CK 2.24 straipsnis, nes nuomonė negali būti patikrinta pagal tiesios ir tikslumo kriterijų ir negali būti paneigta. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažino teisiškai pagrįstais – pagal kasacinio teismo suformuotą CK 2.24 straipsnio aiškinimo praktiką viena iš šio straipsnio taikymo būtinųjų sąlygų yra žinių, o ne nuomonės paskleidimo fakto nustatymas, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu. Tačiau asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis. Todėl tais atvejais, kai paskleidžiama garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo. Įrodyti nuomonės turinį ir paskleidimo faktą tenka ieškovui. Tačiau įrodyti, kad paskleista nuomonė neturi pakankamo faktinio pagrindo, paprastai yra sunku ar net neįmanoma, todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad asmuo, apie kurį nuomonė yra paskleista, negali būti įpareigotas įrodyti šios nuomonės faktinio pagrindo trūkumą, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją ribojimas. Tokiu atveju atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovą ar kitaip specialiai jam pakenkti.

Teisėjų kolegija, vertindama UAB „MG Baltic“ ginčijamos nuomonės turinį, pažymėjo, kad teismai, spręsdami, ar atsakovas savo kalbose minėjo, jog ieškovo veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius, neargumentavo, neanalizavo ir nevertino, ar atsakovo pasisakymai apie tai, kad „MG Baltic“ savininkų / grupės vadovų / grupės savininkų veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius, buvo išsakyti apie ieškovą kaip juridinį asmenį, ar apie jo savininkų / grupės vadovų / grupės savininkų asmenines, moralines savybes ir pan. Pasisakydama dėl kito atsakovo ginčijamo teiginio teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje taip pat turi būti detaliau ištirta aplinkybė, ar atsakovas išsakė nuomonę, jog UAB „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalos. Tai, kaip atsakovo išsakytus teiginius suprato ieškovė UAB „MG Baltic“, nereiškia, kad būtent tokią nuomonę apie ją pateikė atsakovas. Nuomonei įvertinti reikia nustatyti, kokia nuomonė buvo paskleista, t. y nustatyti jos turinį ir paskleidimo faktą.

Vertindama, ar atsakovo paskleista nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą, teisėjų kolegija nurodė, kad bylą nagrinėję teismai neanalizavo ir nenustatinėjo, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvadą – atitinkamai nuomonei apie ieškovą susiformuoti ir pareikšti. NSGK atlikto parlamentinio tyrimo išvadai yra pritarta Seimo nutarimu ir iki šiol ji nėra tam įgalioto subjekto peržiūrėta, pakeista. Nors nagrinėjamoje byloje NSGK tyrimo išvada nėra kvestionuojama, bet turi būti analizuojama ir nustatoma, ar ši išvada galėjo būti pakankamas faktinis pagrindas atsakovo išsakytai nuomonei susiformuoti. Jeigu būtų nustatyta, kad atsakovo nuomonė susiformavo NSGK tyrimo išvados pagrindu, toliau turi būti sprendžiama, ar atsakovas tokią nuomonę pareiškė sąžiningai, t. y. nesinaudodamas savo tarnybine padėtimi, kai atskleidžia tik jam žinomus, bet kitiems neprieinamus ir negalimus būti patikrintais faktus, siekdamas pažeminti ieškovą, pakenkti jo dalykinei reputacijai ir pan.

Teisėjų kolegija neatmetė atsakovo nurodytų argumentų, kad jis ginčijamą nuomonę paskleidė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su NSGK tyrimo išvadomis, tačiau pažymėjo, kad šiuo metu teismų nėra ištirta ir įvertinta, ar atsakovo nuomonės faktinis pagrindas galėjo būti NSGK parlamentinio tyrimo išvada, o net ir tokiu atveju turėtų būti nustatyta, ar visuomenės supažindinimas su tyrimo išvadomis buvo tinkamas, ar visuomenei buvo sudaryta galimybė įvertinti tokios nuomonės faktinį pagrindą. Šiuo klausimu aktualus ir atsakovo išsilavinimas, einamos pareigos bei „svoris“ formuojant visuomenės nuomonę, nes atsakovas, paskleisdamas vienokią ar kitokią savo nuomonę, turėjo žinoti, kokiu pagrindu jis veikia ir kokius padarinius tai gali sukelti, t. y. kad NSGK pirmininko išsakyta nuomonė visuomenės gali būti priimama kaip žinia, neginčijamas ir nustatytas faktas, galintis pažeisti juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Teisėjų kolegija nurodė, kad teismui, siekiančiam nustatyti, ar nuomonė buvo pareikšta sąžiningai, išlaikant teisingą atsakovo saviraiškos laisvės ir pagarbos ieškovo dalykinei reputacijai pusiausvyrą, ne mažiau svarbus yra ir asmens, apie kurį nuomonė paskleista, prototipas, t. y. kokio masto tai įmonė, kokia jos vykdoma veikla, kokios jos atsparumo kritikai ribos, kaip ji iki ginčijamos nuomonės pareiškimo buvo vertinama visuomenėje.

Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad net ir tuo atveju, jei atsakovas siekė supažindinti visuomenę su NSGK parlamentinio tyrimo išvadomis ir taip užtikrinti visuomenės teisę žinoti, atsižvelgiant į atsakovo užimamas pareigas ir jo vykdomas funkcijas, dėl ko yra mažesnis visuomenės kritiškumas jo išsakytiems teiginiams, atsakovo viešai skleidžiama nuomonė turi būti apgalvota, formuluojama apdairiai tam, kad visuomenei nesusidarytų nepagrįstai klaidingas įspūdis apie ieškovą ir jo vykdomą veiklą.

Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, jog Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, aiškintina kaip nustatanti draudimą persekioti Seimo narį už jo balsavimus ir kalbas, išskyrus tokias, kuriomis kitas asmuo yra įžeidžiamas ar apšmeižiamas, jam (Seimo nariui) vykdant parlamentaro pareigas Seime, tačiau ji neaiškintina kaip nustatanti draudimą persekioti Seimo narį už bet kur pasakytas kalbas. Kadangi nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad ginčijama atsakovo nuomonė paskleista visuomenės informavimo priemonėse duodant interviu, t. y. tuo metu, kai atsakovas nevykdė savo tiesioginių pareigų Seime, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nenustatė egzistuojant atsakomybės netaikymo pagrindą pagal Konstituciją.

Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis yra priimta nenustačius ir neįvertinus visų bylai teisingai išspręsti turinčių reikšmės aplinkybių, todėl apskųsta nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close