Teismai

LAT išnagrinėjo smulkiųjų Ūkio banko akcininkų (investuotojų) bylą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš banko ir jį auditavusios įmonės

Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovų – bankrutavusio Ūkio banko ir jį auditavusios įmonės žalos atlyginimą, šį reikalavimą grįsdami tuo, kad viešai skelbtos Ūkio banko (emitentės) finansinės ataskaitos už 2011 m. metus buvo klaidingos ir netikslios, visiškai neatitiko Ūkio banko finansinės būklės (kuri buvo prastesnė, nei nurodyta ataskaitose) ir tokios klaidingos informacijos apie emitento finansinę būklę paskelbimas lėmė ieškovams nuostolingus investicinius sprendimus (pirkti Ūkio banko akcijas arba jų neparduoti (jas laikyti). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju banko akcininkai (ieškovai) neįrodė banko ir jį auditavusios įmonės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Bylą nagrinėję teismai priėjo prie išvados, kad šioje byloje ieškovai neįrodė, jog, priimdami savo individualius investicinius sprendimus pirkti banko akcijas arba jų neparduoti (jas laikyti), kuriuos jie įvardija kaip klaidingus, būtų susipažinę su Ūkio banko 2011 finansinių metų finansinėmis ataskaitomis ir audito išvada, vertinę jos duomenis ir būtent šių dokumentų pagrindu priėmę minėtus investicinius sprendimus. Taigi nepavyko nustatyti nei Ūkio banko, nei auditorės neteisėtų veiksmų kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

Kasaciniame skunde ieškovai, nesutikdami su teismų procesiniais sprendimais, teigė, kad teismų išvados dėl banko ir auditorės civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo padarytos netinkamai įvertinus bylos įrodymus ir nukrypstant nuo kasacinio teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamos praktikos.

Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl vertybinių popierių emitento (banko) ir emitento metinių finansinių ataskaitų auditą atlikusios audito įmonės civilinės atsakomybės investuotojams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad investuotojas žalos atlyginimo iš emitento, kuris nevykdė einamosios ar periodinės informacijos skelbimo pareigos ar ją vykdė netinkamai, gali reikalauti remdamasis bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis. Taigi, ieškovai turėjo įrodyti, kad: 1) BAB Ūkio banko viešai paskelbtos finansinės ataskaitos už 2011 m. metus buvo klaidingos, t. y. periodinės informacijos skelbimo pareiga buvo vykdoma netinkamai (neteisėti veiksmai), 2) ši klaidinga informacija lėmė ar bent pakankamu laipsniu prisidėjo prie ieškovų investicinių sprendimų priėmimo (priežastinis ryšys), 3) atitinkami ieškovų investiciniai sprendimai buvo nuostolingi, lėmę atitinkamos žalos ieškovams atsiradimą (žalos faktas ir dydis).

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad investavimas į finansines priemones neišvengiamai susijęs su tam tikra konkrečia finansine rizika (įskaitant akcijų kainų svyravimo ir emitento nemokumo riziką investicijų į akcijas atveju), kurią prisiima investuotojas, todėl emitento civilinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kad ši rizika būtų be pagrindo perkeliama emitentui.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl audito įmonės civilinės atsakomybės, nurodė, kad pagrindas audito įmonės civilinei atsakomybei tretiesiems asmenims atsirasti yra ne bet kokie audito įmonės (auditoriaus) neteisėti veiksmai, o tik neteisėti veiksmai, lėmę nuostolių tretiesiems asmenims atsiradimą. Atitinkamai audito įmonės civilinė atsakomybė investuotojams galėtų kilti tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad audito išvada dėl audituojamos įmonės metinės finansinės atskaitomybės buvo neteisinga ir tai padarė įtaką investuotojams priimant nuostolingus investicinius sprendimus. Neteisėti audito įmonės (auditoriaus) veiksmai, pakankami auditoriaus drausminei atsakomybei atsirasti, tačiau pagal savo turinį negalėję turėti įtakos nuostolingiems investiciniams sprendimams (t. y. nelėmę ir negalėję lemti investuotojų suklaidinimo dėl tikrosios audituojamos bendrovės finansinės būklės), nelemia audito įmonės (auditoriaus) civilinės atsakomybės investuotojams.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog banko ataskaita už 2011 finansinius metus, joje paskelbta informacija, buvo neteisinga, t. y. neįrodė Ūkio banko neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

Teisėjų kolegija sutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad priežastinis ryšys byloje neįrodytas, nes: 1) 22 ieškovai, akcijas įsigiję iki Ūkio banko 2011 finansinių metų finansinės atskaitomybės ir audito išvados paskelbimo ir asmeniškai nedalyvavę bylos nagrinėjime, konkrečių savo atitinkamus investicinius sprendimus nulėmusių priežasčių teismui apskritai nepaaiškino, kai kurių ieškovų ieškinyje nurodyti investiciniai sprendimai net nebuvo priimti; 2) įvertinus kitų 8 ieškovų paaiškinimus visų nustatytų bylos aplinkybių kontekste nepakanka duomenų išvadai, kad šių ieškovų investicinius sprendimus lėmė būtent atsakovų parengta ir paskelbta informacija; 3) ieškovai, kurie akcijas pirko po ginčo informacijos paskelbimo, turėjo įvertinti ir viešai (2009–2010 m., 2012 m. viduryje) paskelbtą informaciją apie Ūkio banko veiklą (jos trūkumus (nustatytų trūkumų nepašalinimą), rizikos ribojimus), banko veiklos nuostolingumą, o to nepadarę veikė savo rizika.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad audito išvados dėl Ūkio banko 2011 m. finansinių metų informacijos neteisingumas byloje nėra įrodytas (be kita ko, ieškovams neįrodžius Ūkio banko finansinėje ataskaitoje paskelbtos informacijos neteisingumo).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistus Kauno apygardos teismo sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį.

Daugiau informacijos apie bylą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close