InstitucijosUniversitetai

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Viešojo administravimo įstatymo redakcija

Siekiant tobulinti viešojo sektoriaus įstaigų valdymą, gryninti jų kompetenciją ir optimizuoti jų administracijų struktūras, išgryninti viešojo administravimo mastą, patikslinti viešojo administravimo, administracinio reglamentavimo ir viešųjų paslaugų sąvokas, kad jos būtų vienodai suprantamos, tobulinti viešųjų paslaugų administravimą, tikslinti viešosios paslaugos sąvoką, kad būtų galima lengviau identifikuoti viešąsias paslaugas ir jas atskirti nuo administracinių paslaugų ir kitų funkcijų, konkretinti administracinių sprendimų priėmimo procesą, atsisakyti perteklinio prašymų pateikimo ir nagrinėjimo reglamentavimo, tikslinti kitas teisinio reguliavimo nuostatas, atsižvelgiant į praktinio taikymo problemas ir atnaujinti ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinį reglamentavimą, priimta Viešojo administravimo įstatymo nauja redakcija, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2020 m. lapkričio 1 d.

Nauja Viešojo administravimo įstatymo redakcija įstatymų leidėjas išgrynino viešojo administravimo turinį, iš dalies susiaurindamas viešojo administravimo sritis ir kai kurias sritis reglamentuodamas kaip veiklą, kuri nors ir privalomai vykdoma visuose viešojo administravimo subjektuose, tačiau taip pat gali būti vykdoma ir privačiuose subjektuose. Tai reiškia, kad vien viešojo administravimo veiklos vykdymas savaime neleis tam tikro subjekto priskirti viešojo administravimo subjektų grupei. Kartu patikslinta ir Valstybės tarnybos įstatyme reglamentuojama valstybės tarnybos sąvoka, papildant ją „veikla, kuria užtikrinamas diplomatinės tarnybos institucijų funkcionavimas“ – tai taip pat savaime nelaikoma viešojo administravimo funkcijų vykdymu.

Siekiant išgryninti viešojo administravimo turinį, taip pat naujoje Viešojo administravimo įstatymo redakcijoje viešojo administravimo sritys papildytos nauja sritimi – administracinių sprendimų priėmimu, kartu pakeičiant administracinio sprendimo sąvoką, šią prilyginus buvusiai individualaus administracinio akto sąvokai, ir detaliau reglamentuojant administracinių sprendimų priėmimo procesą. Taip pat nustatytas viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo mastas tam tikrų teisinių formų viešojo administravimo subjektams. Naujai apibrėžta viešosios paslaugos sąvoka (nurodant požymius, kuriuos atitinkanti veikla būtų kvalifikuojama kaip viešoji paslauga), įtvirtintas naujas viešųjų paslaugų administravimo modelis – paskirstyta viešųjų paslaugų administravimo kompetencija tarp centrinių, teritorinių ir savivaldybių viešojo administravimo subjektų, išsamiau apibrėžiant viešojo administravimo subjekto, kuriam bus pavesta administruoti viešosios paslaugos teikimą, kompetencijos ribas.

Patobulintas asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo reglamentavimas, atsisakant prašymų pateikimo ir nagrinėjimo reglamentavimo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme ir numatant, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinės pagal Viešojo administravimo įstatymą ir Vyriausybės patvirtintas taisykles ar kitus įstatymus įgyvendinančius teisės aktus, įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose įtvirtinant tik materialines normas, susijusias su dokumentų pateikimo būdais ir prašymų ar skundų nenagrinėjimo pagrindais. Taip pat patobulintas ūkio subjektų priežiūros reglamentavimas, tikslinant priežiūros srityje taikomas sąvokas, procedūras ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių ūkio subjektų priežiūrą, taikymo ribas atliekant ūkio subjektų priežiūrą.

Informaciją parengė VU Teisės fakulteto Mokslinė teminė grupė “Administracinės teisės sistemos pokyčiai: adaptyvios lyderystės viešajame administravime link”

Raktažodžiai
Close
Close