Bendrasis Teismas palieka galioti Komisijos sprendimą, kuriuo konstatuotas AB “Lietuvos geležinkeliai” piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi Lietuvos krovinių vežimo geležinkeliu rinkoje

Lietuvos nacionalinė geležinkelių bendrovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) Lietuvoje yra ir geležinkelių infrastruktūros valdytoja, ir krovinių vežimo geležinkeliu paslaugų teikėja. 1999 m. LG, kaip šių paslaugų teikėja, sudarė komercinį susitarimą su AB „Orlen Lietuva“ (Orlen), Lenkijos naftos įmonei PKN Orlen SA priklausančia Lietuvos naftos bendrove, kad jai teiktų vežimo geležinkeliu paslaugas Lietuvos teritorijoje. Šis susitarimas, be kita ko, buvo skirtas naftos produktų vežimui iš Orlen priklausančios didelės naftos perdirbimo gamyklos, esančios Bugeniuose, Lietuvos šiaurės rytuose, netoli sienos su Latvija, į Lietuvoje esantį Klaipėdos jūrų terminalą, kad šie produktai būtų gabenami į Vakarų Europą. 2008 m. kilus LG ir Orlen ginčui dėl susitarime numatytų vežimo geležinkeliu paslaugų tarifų, Orlen numatė galimybę savo jūrų eksporto iš Klaipėdos veiklą perkelti į Rygos ir Ventspilio jūrų terminalus Latvijoje ir tokiomis aplinkybėmis šių produktų iš Bugenių naftos perdirbimo gamyklos vežimą patikėti Latvijos nacionalinei geležinkelių bendrovei Latvijas dzelzceļš (LDZ). Krovinių į Latvijos jūrų terminalus gabenimui Orlen numatė naudoti geležinkelio liniją iš savo naftos perdirbimo gamyklos Rengėje, Latvijoje (trumpasis maršrutas); iki tol ši linija buvo naudojama aptarnaujant Latvijos ir Estijos rinkas.

Dėl kelių dešimčių metrų geležinkelio kelio trumpajame maršrute deformacijos LG, kaip geležinkelių infrastruktūros valdytoja, 2008 m. rugsėjo 2 d. sustabdė eismą 19 km ilgio trumpojo maršruto atkarpoje (aptariamas geležinkelio kelias). Nuo 2008 m. spalio 3 d. LG pradėjo visiškai išmontuoti geležinkelio kelią, 2008 m. spalio mėn. pabaigoje jis buvo visiškai išmontuotas. Manydama, kad LG neketina trumpuoju laikotarpiu suremontuoti aptariamo geležinkelio kelio, Orlen turėjo atsisakyti planų naudotis LDZ paslaugomis. Gavusi Orlen skundą Komisija 2017 m. spalio 2 d. sprendime konstatavo, kad išardydama aptariamą geležinkelio kelią LG piktnaudžiavo savo, kaip Lietuvos geležinkelių infrastruktūros valdytojos, dominuojančia padėtimi, nes užkirto kelią LDZ patekti į naftos produktų vežimo geležinkeliu iš Orlen naftos perdirbimo gamyklos į Klaipėdos, Rygos ir Ventspilio jūrų terminalus rinką (atitinkama rinka). Už šį pažeidimą Komisija skyrė LG 27 873 000 EUR baudą ir nurodė jai nutraukti Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą.

LG dėl Komisijos sprendimo pareiškė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajame Teisme.

Šios dienos sprendime Bendrasis Teismas visų pirma pažymi, kad LG, kaip Lietuvos geležinkelių infrastruktūros valdytojai, užimančiai dominuojančią padėtį, pagal Sąjungos teisę ir nacionalinę teisę pavesta suteikti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir užtikrinti gerą tokios infrastruktūros techninę būklę, saugų ir nenutrūkstamą geležinkelių eismą, o geležinkelių eismo sutrikimo atveju – imtis visų priemonių, būtinų įprastai padėčiai atkurti. Be to, dėl teisės aktais nustatyto monopolio ši įmonė užima dominuojančią padėtį geležinkelių infrastruktūros valdymo rinkoje ir neinvestavo į Lietuvos geležinkelių tinklą, kuris priklauso Lietuvos valstybei.

Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad nagrinėjamas elgesys, t. y. aptariamo geležinkelio kelio išardymas, negali būti vertinamas atsižvelgiant į suformuotą jurisprudenciją dėl atsisakymo suteikti prieigą prie esminės infrastruktūros, kurioje nustatyta didesnė riba, kad būtų galima daryti išvadą, jog tai yra piktnaudžiaujami veiksmai, už ginčijamame sprendime taikytą ribą. Iš tiesų toks elgesys turi būti analizuojamas kaip veiksmai, galintys trukdyti įeiti į rinką, dėl ko tampa sunkiau patekti į rinką, ir taip sukelti antikonkurencinį išstūmimo poveikį.

Be to, Bendrasis Teismas patvirtina, jog LG nepavyko įrodyti, kad atsiradus atitinkamai aptariamo geležinkelio kelio deformacijai ir atlikus išsamų viso jo būklės vertinimą šio kelio būklė buvo tokia, kad buvo pateisinama nedelsiant jį visą išardyti. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas mano, jog Komisija teisingai konstatavo, kad problemos, susijusios su 1,6 km ilgio atkarpa 19 km aptariamame geležinkelio kelyje, negalėjo pateisinti visiško ir nedelsiamo jo išardymo. Bet kuriuo atveju taikytinuose teisės aktuose LG buvo nustatyta pareiga ne tik užtikrinti savo geležinkelių tinklo saugą, bet ir pareiga kuo labiau sumažinti sutrikimus ir gerinti šio tinklo veikimą.

Dėl LG argumento, kad nedelsiant visiškai išardyti aptariamą geležinkelio kelią ir tuomet jį nedelsiant visiškai rekonstruoti, kas, LG teigimu, buvo iš pradžių numatyta, buvo ekonomiškiau naudingiau nei nedelsiant atlikti tikslinį remontą ir tuomet jį visiškai, bet etapais rekonstruoti, Bendrasis Teismas konstatuoja, jog, neturėdama finansavimo, reikalingo rekonstrukcijos darbams pradėti, ir nesilaikydama įprastų parengiamųjų tokių darbų vykdymo etapų LG neturėjo jokio pagrindo skubiai išardyti aptariamą geležinkelio kelią. Be to, Komisija nepadarė klaidos, kai konstatavo, kad geležinkelio kelio išmontavimas dar prieš pradedant renovacijos darbus buvo labai neįprastas elgesys geležinkelių sektoriuje.

Be to, Bendrasis Teismas patvirtina, jog, kadangi LG užėmė dominuojančią padėtį ne tik kaip geležinkelių infrastruktūros valdytoja, bet ir atitinkamoje rinkoje, jai teko ypatinga atsakomybė nepažeisti veiksmingos ir neiškreiptos konkurencijos šioje rinkoje. Todėl priimdama sprendimą dėl aptariamo geležinkelio kelio deformacijos klausimo LG turėjo atsižvelgti į šią atsakomybę ir vengti pašalinti bet kokią galimybę trumpuoju laikotarpiu vėl leisti eksploatuoti geležinkelio kelią. Tačiau išardydama visą aptariamą geležinkelio kelią LG neprisiėmė šios atsakomybės, nes dėl jos elgesio buvo sunkiau patekti į atitinkamą rinką.

Dėl aptariamo geležinkelio kelio išardymo poveikio LDZ galimybei vežti eksportui jūra skirtus Orlen naftos produktus iš naftos perdirbimo gamyklos į Latvijos jūrų terminalus Bendrasis Teismas pažymi, jog dėl to, kad Lietuvoje LDZ turėjo naudoti ilgesnį ir dažniau naudojamą maršrutą nei Lietuvoje esanti trumpojo maršruto dalis, LDZ kilo didesnė traukinio linijų susikirtimo rizika, netikrumas dėl papildomų geležinkelio paslaugų kokybės bei kainos ir su informacijos ir skaidrumo dėl patekimo į rinką sąlygų trūkumu susijusi rizika, todėl ji tapo labiau priklausoma nuo Lietuvos geležinkelių tinklo valdytojo. Be to, Bendrasis Teismas pažymi, kad 2008 m. ir 2009 m. Orlen naftos produktų vežimo sąnaudos buvo didesnės ilgesniuose maršrutuose į Latvijos jūrų terminalus nei maršrute į Klaipėdą. Todėl Komisijai negalima priekaištauti dėl jokios vertinimo klaidos padarius išvadą, kad ilgesni maršrutai į Latvijos jūrų terminalus nebuvo konkurencingi, palyginti su maršrutu į Klaipėdą.

Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas iš esmės atmetė visą LG ieškinį. Vis dėlto pasinaudodamas neribota jurisdikcija baudų nustatymo srityje ir atsižvelgdamas į pažeidimo sunkumą ir trukmę Bendrasis Teismas mano esant tinkama sumažinti LG skirtos baudos dydį nuo 27 873 000 EUR iki 20 068 650 EUR.

ES Teisingumo Teismo informacija