Teismai

EŽTT: atsisakymas suteikti pareiškėjui bendravimo teises su buvusiai partnerei naudojant pagalbinį apvaisinimą gimusiu vaiku nepažeidžia Konvencijos

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje Honner v. France (nr. 19511/16) įvertino, kad, siekiant geriausių vaiko interesų, atsisakymas suteikti buvusiam partneriui galimybes matytis su vaiku, gimusiu partneriams būnant kartu ir naudojant pagalbinio apvaisinimo technikas, nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio.

Vaikas gimė 2007 m., po to, kai pareiškėja M. Honner ir jos buvusi partnerė nusprendė sukurti šeimą. Pora gyveno kartu nuo 2000 m. Ir užmezgė civilinę partnerystę 2009 m. Vaiką augino abi moterys iki jų išsiskyrimo 2012 m. Praėjus kelioms savaitėms po išsiskyrimo, buvusi M. Honner partnerė prieštaravo tęstiniams santykiams tarp jos vaiko ir pareiškėjos. Pareiškėja kreipėsi į šeimos teisėją dėl bendravimo teisių, kurias suteikė pirmosios instancijos teismas. Teisėja laikėsi nuomonės, kad vaiko gimimas buvo bendras poros šeimos rezultatas ir kad pareiškėja vaikui buvo įsipareigojusi nuo pat gimimo. Buvusi pareiškėjos partnerė apskundė šį sprendimą, jis buvo panaikintas. Paryžiaus apeliacinis teismas nustatė, kad pareiškėjos ir vaiko susitikimai vaikui buvo pernelyg traumuojantys, todėl kontaktinių teisių suteikimas M. Honner prieštaravo jo interesams. M. Honner nesėkmingai pateikė ir kasacinį skundą.

Teismas nustatė, kad vaiko ir pareiškėjo ryšys buvo sutrikdytas ne valstybės institucijos sprendimu ar veiksmu, o dėl pareiškėjos atsiskyrimo nuo buvusios partnerės. Prancūzijos teismas nepanaikino vizitų ir bendravimo teisės, kurios pareiškėjas galėjo reikalauti vaiko atžvilgiu, tačiau atmetė pareiškėjo prašymą remdamasis Civilinio kodekso 371–4 straipsnio antru paragrafu, kuriame rašoma, kad šeimos teisėjas turėjo teisę nustatyti santykių tarp vaiko ir kitų asmenų, išskyrus santykius tarp pailikuonių, palaikymo tvarką, jei tai susiję su vaiko gerovės užtikrinimu. Todėl EŽTT nagrinėjo bylą atsižvelgdamas į valstybių, šios Konvencijos Šalių, pareigą užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys veiksmingai gerbtų šeimos gyvenimą, o ne iš pareigos netrukdyti naudotis teise į šeimą perspektyvos.

Apeliacinis teismas buvo pažymėjęs, kad vaikas atsidūrė traumuojančioje ir slegiančioje situacijoje – pareiškėjos ir jo biologinės motinos konflikto centre. Pareiškėja ir biologinė motina tarpusavyje bendravo agresyviai, nevyko sklandus vaiko perdavimas iš vienų namų į kitus, be to, vaikas nenorėjo eiti į pareiškėjos namus. Taigi, teismas nesuabejojo išvada, kurią padarė Apeliacinis teismas, remdamasis tuo, kad vaikas nesuinteresuotas tęsti susitikimo su ieškove. Teismas laikosi nuomonės, kad pareiškėjo teisės negali būti viršesnės už vaiko interesus.

Taigi, EŽTT nusprendė, kad pareiškėjos teisės negali būti viršesnės už vaiko interesus, be to atsižvelgdamas į didelę valdžios institucijų vertinimo laisvę tokiais klausimais, taip pat padarė išvadą, kad negalima teigti, jog valstybė (atsakovė) neįvykdė savo pareigos užtikrinti veiksmingą pareiškėjos teisės į šeimos gyvenimą gerbimą.

Back to top button