Komentarai

A. Rakowska-Trela, A. Juškevičiūtė-Vilienė. Abortų draudimas Lenkijoje – prieštaringas Konstitucinio Tribunolo nutarimas

Pasaulyje iš esmės vyrauja dvi žmogaus vaisiaus apsaugos vertinimo kryptys, kurių atskaitos taškas yra pasirinktos gyvybės pradžios teorijos. Pirmoji teorija – vadinama „Pro life“ teorija, žmogumi vaisių pripažįstanti nuo gyvybės pradėjimo, bei antroji teorija –  „Pro choice“ teorija, pagal kurią žmogus ginamas tik nuo gimimo, laikant, kad kol jis yra įsčiose, tai vertinama kaip moters kūno dalis, dėl kurios vadovaujantis teisės į privatumą principu moteris yra laisva apsispręsti[1]. Skirtingose valstybėse, atsižvelgiant į kultūrinius, religinius, socialinius ir kitus skirtumus bei ypatumus, šios tarpusavyje konkuruojančios teorijos yra skirtingai reglamentuojamos. Atsižvelgiant į paskutinės savaitės įvykius Lenkijoje, susijusius su visuomenės nepasitenkinimu dėl Konstitucinio Tribunolo nutarimo, griežtinančio abortų tvarką, pateikiame trumpą abortų reglamentavimo Lenkijoje analizę:

2020 m. spalio 22 d. Konstitucinis Tribunolas konstatavo, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju (sunkus ir nepagydomas vaisiaus pažeidimas, neišgydoma vaisiaus liga, kuri pavojinga jo gyvybei) prieštarauja Konstitucijai (2020-10-22 Konstitucinio Tribunolo nutarimas, Nr. K 1/20). Paminėtina, kad šiuo metu Lenkijos Konstituciniame Tribunole dominuoja teisėjai, kurie buvo išrinkti Seimo, kuriame daugumą sudaro populistinės partijos „Teisės ir teisingumas” atstovai. Šis nutarimas sukėlė socialinius neramumus ir protestus, kurie, nepaisant pandemijos, apėmė visą šalį.

Abortų reglamentavimo tvarka jau nuo 1990 m. Lenkijoje sukelia daug diskusijų. 1993 m. buvo priimtas Šeimos planavimo, žmogaus vaisiaus apsaugos ir leidimo nutraukti nėštumą įstatymas ( lenk. Ustawa o planowaniu rodziny, ochronie płodu ludzkiego i warunkach dopuszczalności przerywania ciąży (Dz. U. z 1993 r. Nr 17, poz. 78), kuriame nustatyti trys atvejai, legalizuojantys  nėštumo nutraukimą:

  • Pirma, kai nėštumas kelia grėsmę nėščios moters gyvybei ar sveikatai (neatsižvelgiant į nėštumo laiką). Grėsmės atsiradimą patvirtina kitas gydytojas nei nėštumo nutraukimą atliekantis gydytojas, nebent nėštumas tiesiogiai kelia grėsmę moters gyvybei.
  • Antra, kai prenatalinės diagnostikos būdu ar kitos medicininės indikacijos rodo sunkų ir nepagydomą vaisiaus pažeidimą, neišgydomą vaisiaus ligą, kuri pavojinga jo gyvybei. Nėštumo nutraukimas šiuo atveju leidžiamas iki to nėštumo laiko, kai vaisius jau gali „savarankiškai gyventi už nėščios moters kūno ribų“. Ši nėštumo nutraukimo sąlyga galima, kai aukščiau paminėtas aplinkybes patvirtina kitas gydytojas nei nėštumo nutraukimą atliekantis gydytojas.
  • Trečia, kai yra pagrįstas įtarimas, kad nėštumas atsirado dėl draudžiamos veikos (t.y. po išžaginimo). Šiuo atveju nutraukti nėštumą leidžiama iki 12 savaičių ir draudžiamos veikos aplinkybes patvirtina prokuroras.

Kitais atvejais už nėštumo nutraukimą grėsė baudžiamojo atsakomybė: nėštumo nutraukimo operacijas atliekantis gydytojas ar jam padedantis asmuo galėjo būti nubausti iki  3 metų laisvės atėmimo bausme.

1996 m. Lenkijoje liberalizuotos nėštumo nutraukimo taisyklės (lenk. Ustawa o zmianie ustawy o planowaniu rodziny, ochronie płodu ludzkiego i warunkach dopuszczalności przerywania ciąży oraz zmianie niektórych innych ustaw, Dz. U. Nr 139, poz. 646). Buvo reglamentuota galimybė nutraukti nėštumą tada, kai moterį slėgė sunkios gyvenimo sąlygos ar asmeninės aplinkybės. 1997 m. gegužės 28 d. Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad šios nuostatos prieštarauja  tuo metu galiojusioms konstitucinėmis nuostatoms. Tribunolas nustatė, kad nauja legalizuota nėštumo nutraukimo sąlyga pažeidžia teisę į gyvybę, neturi tikslo apsaugoti kitą konstitucinę teisę, laisvę ar vertybę. Be to, toks nėštumo nutraukimo legalizavimas nustatė neapibrėžtus kriterijus atitinkamos situacijos nustatymui (1997-05-28 Konstitucinio Tribunolo nutarimas, Nr. K 26/96).

Lenkijoje buvo taip pat nemažai kitų bandymų sugriežtinti nėštumo nutraukimo sąlygas:

-2007 m. buvo bandoma Konstitucijoje reglamentuoti vaisiaus nuo apvaisinimo momento gyvybės apsaugą, tačiau šis bandymas nepavyko.

-2016 m. pasinaudodami įstatymų leidybos iniciatyvos teise (Konstitucijos 118 str. 2 d.) 100 000 piliečių pateikė įstatymo projektą, kuris reglamentavo baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą abortą ne tik nėštumą nutraukusiam gydytojui, bet ir pačiai nėščiai moteriai. Tai sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą. Kategoriškai nesutinkanti su pateiktu projektu kita piliečių iniciatyvinė grupė pateikė įstatymo projektą, kuriame siūlė įteisinti nėštumo nutraukimo galimybę iki 12 nėštumo savaitės pabaigos. Šis projektas taip pat nebuvo priimtas.

Vėlesniais metais visuomenės diskusija dėl nėštumo nutraukimo nenutrūko ir buvo  siūlomi įvairūs įstatymo pakeitimų projektai. Tuo tarpu 2017 m. spalio 27 d. grupė dešiniųjų pažiūrų parlamento narių iš įvairių partijų pateikė Konstituciniam Tribunolui prašymą išnagrinėti, ar įstatymo nuostata, leidžianti nutraukti nėštumą esant vaisiaus apsigimimui, prieštarauja Konstitucijai. 2019 m. rudenį išrinkus naują Seimą minėtas prašymas buvo pakartotinai pateiktas Konstituciniam Tribunolui. Beveik po metų – 2020 m. spalio 22 d. – Konstitucinis Tribunolas priėmė nutarimą (toliau – Nutarimas), kuriame konstatavo, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju (esant sunkiam ir nepagydomam vaisiaus pažeidimui, neišgydomai vaisiaus ligai, kuri pavojinga jo gyvybei) prieštarauja konstitucinėms teisėms į gyvybę (Konstitucijos 38 str.) ir į žmogaus orumą (Konstitucijos 30 str.). Vadovaujantis Konstitucijos 190 str. minėtas Konstitucinio Tribunolo nutarimas įsigalios jį paskelbus oficialiame leidinyje „Dziennik Ustaw“ ir taps visuotinai privalomas.

Tačiau 2020 m. spalio 22 d. Nutarimas yra prieštaringai vertinamas ne tik visuomenės, bet Lenkijos Respublikos konstitucinės teisės mokslininkų. Nutarimas yra kritikuojamas dėl šių dviejų esminių priežasčių:

  • Materialioji priežastis. Konstitucinės bylos pagrindas buvo Seimo narių grupės prašymas ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai (191 str. 1 d. ). Taigi skundžiamo įstatymo nuostatomis suabejojo ne visas Seimas, o tik tam tikra deputatų grupė.  Manytina, kad tokie svarbūs  ir visuomenei jautrūs teisės pokyčiai turėtų būti vykdomi parlamento rūmuose keičiant teisės aktus, o ne Konstitucinis Tribunolas imtųsi įstatymų leidėjo funkcijų ir keistų teisės aktus priimdamas nutarimus. Taigi parlamento nariai turėjo vykdyti įstatymų leidėjo funkciją, t.y. iniciuoti  teisės aktų pakeitimus nėštumo nutraukimo klausimais, pateikti teisės aktų pakeitimų projektus viešai diskusijai dalyvaujant opozicijai ir visuomenės atstovams. Nėštumo nutraukimo ribojimas yra medicinos ir pasaulėžiūros, o ne konstitucinis klausimas. Konstatuojama, kad Tribunolo nutarimas pažeidžia moterų orumą, jų laisvę, lygiateisiškumo principą ir teisę į sveikatos apsaugą.
  • Formalioji priežastis. Abejones kelia Nutarimą priėmusio Konstitucinio Tribunolo sudėtis. Valdančiai partijai „Teisė ir teisingumas“ laimėjus 2015 m. rudenį rinkimus, Seimas išrinko penkis teisėjus į Konstitucinį Tribunolą. Tačiau trys teisėjai iš penkių negali būti laikomi tinkamai išrinktais Konstitucinio Tribunolo teisėjais, kadangi buvo išrinkti į teisėjų vietas, kurios jau buvo užimtos. Abejonių kelia ir Konstituciniam Tribunolui vadovaujanti Tribunolo pirmininkė – Julia Przylebska, kurios išrinkimą konstitucinės teisės specialistai vertina prieštaringai. Taigi teigtina, kad netinkamai paskirtų ir neturinčių teisės priimti konstitucinius sprendimus asmenų priimtas Nutarimas turi būti laikomas  negaliojančiu. Šis formalus trūkumas tikrai kelia daug teisinių klausimų, tačiau kol šis Nutarimas neturės atgarsių EŽTT jurisprudencijoje jis Lenkijoje bus vykdomas.

Apibendrinant teigtina, kad abortų reglamentavimas Lenkijoje yra vienas griežčiausių Europoje, o naujausias Konstitucinio Tribunolo nutarimas faktiškai įteisina absoliutų abortų draudimą. Tokia situacija rimtai paveiks moterų konstitucines teises ir laisves bei medicininį jų saugumą. Anot Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės Dunjos Mijatovič, tai „liūdna diena moterų teisėms“[2].

Dr. Anna Rakowska-Trela yra Lodzės universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros profesorė, dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros asistentė

 

[1] Edita Gruodytė.  Aborto teisinio reglamentavimo aspektai Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kontekste. Jurisprudencija, 2012, 19(2), p. 740.

[2] Poland abortion: Top court bans almost all terminations. https://www.bbc.com/news/world-europe-54642108 [žiūrėta 2020 m. spalio 24 d.].

Raktažodžiai
Close
Close