Vartotojų teisių apsaugai – naujos priemonės
Skatinti taikų vartojimo ginčų sprendimą, o už nesąžiningas sutarčių sąlygas numatyti atsakomybę – tokių tikslų vartotojų naudai siekiama, tobulinant šiuo metu galiojančius teisės aktus. Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtam Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisų projektui, reglamentuojančiam, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas turėtų atlyginti ginčų nagrinėjimo išlaidas, jeigu sprendimas būtų priimtas vartotojo naudai.
„Siekiame, kad vartotojų ir verslo subjektų ginčai dažniau būtų sprendžiami greitai ir taikiai, todėl siūlome nustatyti verslo pareigą atlyginti ginčo nagrinėjimo išlaidas, kai paaiškėja, kad vartotojas buvo teisus, – sako ministras E. Jankevičius. – Iškilus ginčui dėl nekokybiškų prekių ar paslaugų, šalys, pirmiausia, turėtų stengtis ieškoti abi puses tenkinančių variantų“.
Jeigu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), nagrinėdama vartojimo ginčą, priimtų sprendimą vartotojo naudai, pardavėjas ar paslaugų teikėjas turėtų atlyginti institucijos patirtas ginčo nagrinėjimo išlaidas, pavyzdžiui, prekės apžiūros kaštus. VVTAT duomenimis, šiuo metu vieno vartojimo ginčo nagrinėjimas atsieina apie 270 eurų.
Jeigu VVTAT pripažintos nesąžiningos sąlygos vartotojo atžvilgiu ir toliau būtų piktybiškai taikomos – grėstų finansinės baudos. Pardavėjas ar paslaugų teikėjas galės kreiptis į VVTAT, prašydamas iš anksto peržiūrėti vartojimo sutarties projektą, pavyzdžiui dėl statybos darbų, nuomos paslaugos, jog būtų išvengta galimai nesąžiningų sąlygų.
Tikimasi, kad daugiau taikių susitarimų, sudaromų tarp verslo ir vartotojų, padės sumažinti ir VVTAT sprendžiamų ginčų krūvį. Pernai ši tarnyba išnagrinėjo 88 proc. (daugiau kaip 4,7 tūkst.) visų neteisminių vartojimo ginčų. Kaip ir per praėjusius dvejus metus, maždaug pusė visų sprendimų buvo vartotojų naudai (2018 m. – 55 proc., 2019 m. – 47 proc.).
Taip pat siūloma didinti vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų skaičių, pavedant šią funkciją ir Lietuvos transporto saugos administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.
Dabar vartojimo ginčus, kurių minimali vertė yra ne mažesnė negu 10 Eurų, ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos advokatūra. Jos ginčus nagrinėja neatlygintinai.
Teisingumo ministerijos informacija
