Teismai

LAT: vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų

Spalio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo institutą. Ieškovas prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, grąžinti nepilnametį vaiką iš atsakovo ieškovui – biologiniam tėvui. Buvo nurodyta, kad sūnus P. T. gyveno su motina iki jos mirties, o po motinos mirties liko gyventi su motinos sutuoktiniu – atsakovu S. D. Trečiasis asmuo pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė atskirti nepilnametį vaiką nuo ieškovo; nustatyti nepilnamečiam vaikui laikinąją globą, globėju paskiriant patėvį (atsakovą) S. D. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį atmetė; trečiojo asmens G. K., pareiškusios savarankiškus reikalavimus, ieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečiam vaikui nuolatinę globą; skyrė atsakovą S. D. nuolatiniu P. T. globėju. Apeliacininės instancijos teismas nutartimi panaikino apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas, ir ieškinį tenkino: nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Kasacinės instancijos teismas nusprendė grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepilnamečio vaiko teisų įgyvendinimą bei jo interesų tenkinimą iš esmės užtikrino atsakovo ir vaiko motinos šeima, ieškovo vaidmuo sūnaus gyvenime buvo epizodinis, dėl to susiklostė situacija, kad vaikas šiuo metu neturi ryšio su tėvu. Mirus vaiko motinai, ieškovas pareiškė norą, kad vaikas gyventų su juo. Tuo tarpu vaikas jaučiasi nesaugiai dėl galimo jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ryšio su atsakovu galimo praradimo. Taigi nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, kaip geriausiai užtikrinti vaiko interesus ir pasiekti vaiko intereso būti prižiūrimam jo tėvo ir vaiko intereso į saugią aplinką, kurią išreiškia susiklostę šeimos ryšiai su atsakovu, pusiausvyrą.

EŽTK 8 straipsnis apima tėvo teisę imtis priemonių siekiant susivienyti su savo vaiku ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą imtis tokių veiksmų. Tai taip pat taikoma tais atvejais, kai tarp tėvų ir (arba) kitų vaikų šeimos narių dėl vaikų kyla bendravimo ir gyvenamosios vietos ginčų (2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Manic prieš Lietuvą, Nr. 46600/11). Vis dėlto nacionalinės valdžios institucijų pareiga imtis priemonių susivienijimui palengvinti nėra absoliuti, nes tėvų su vaikais, kurie kurį laiką gyveno su kitais asmenimis, suvienijimas gali būti neįmanomas iškart ir gali reikėti parengiamųjų priemonių. Tokio pasirengimo pobūdis ir mastas priklausys nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau visų suinteresuotų asmenų supratimas ir bendradarbiavimas visada yra svarbi sudedamoji dalis. Nors nacionalinės valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad palengvintų tokį bendradarbiavimą, bet koks įpareigojimas šioje srityje taikyti prievartą turi būti ribotas, nes turi būti atsižvelgiama į visų susijusių asmenų interesus, taip pat į jų teises ir laisves, ypač į geriausius vaiko interesus ir teises pagal Konvencijos 8 straipsnį.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog šioje byloje nebuvo pagrindo taikyti CK 3.179 straipsnį ir atskirti nepilnametį vaiką nuo jo tėvo, yra nepagrįsta. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų. Be to, apeliacinės instancijos teismas CK 3.179 straipsnyje nurodytus atvejus, kai tėvai  negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, šioje nagrinėjamoje byloje aiškino per siaurai, neatsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo negyvenimas kartu su vaiku yra nulemtas objektyvių aplinkybių – vaiko motinos naujos šeimos sukūrimo ir stabilių vaiko socialinių dvasinių ryšių šioje šeimoje susiformavimo, dėl to šiuo metu vaiko gyvenimas kartu su tėvu lieka negalimas dėl paties vaiko interesų – nors tėvas objektyviai galėtų vaiku pasirūpinti, tačiau vaikas to nepriima.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovui poreikis bendrauti su sūnumi atsirado tik po vaiko motinos mirties. Ieškovas ilgą laiką pakankamai nesirūpino vaiku, materialiai jį išlaikė tik iš dalies, bendravo epizodiškai, bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai sudaro prielaidas daryti išvadą apie komplikuotą vaiko santykį su tėvu. Be to, bendravimas tarp ieškovo ir sūnaus nevyko ir teismo proceso metu, vaikas vengia bendrauti su tėvu, jo bijo, jam esant jaučiasi nesaugus. Nesant tėvo ir vaiko ryšio jų abiejų gyvenimas kartu yra negalimas, kol emocinis ryšis nebus atkurtas. Tokia situacija, kai tėvas ir sūnus sunkiai bendrauja, gali būti ir laikina, nes iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, rekomenduotas specialistų, lanko tėvystės įgūdžių kursus, t. y. deda pastangas ryšiui su vaiku atkurti. Dėl to teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismui tikslinga spręsti dėl laikino nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo ieškovo (tėvo) ir globos nepilnamečiam vaikui skyrimo, įvertinant tai, kad tokio teisinio statuso nustatymas nekomplikuotų šalių bendravimo, palengva suartintų tėvą ir sūnų vieną su kitu.

Raktažodžiai
Close
Close