Universitetai

VU kancleris: universiteto unikalumas yra jo sėkmės raktas

„Savo laiku universitetas suteikė man teisinį išsilavinimą, tapusį pagrindu mano profesinei karjerai, džiaugiuosi, kad dabar aš galiu būti jam naudingas,“ – sako Vilniaus universiteto (VU) kancleris Nikita Ananjevas. Nors šias pareigas užimančių asmenų darbai dažnai lieka „už kadro“, universiteto, studentų ir darbuotojų gerovei jie itin svarbūs. Kancleris ne tik padeda rektoriui valdyti universiteto ūkį ir turtą, tvarkyti finansus, bet ir atsako už investicinių ir veiklos projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, neakademinių padalinių universitete veiklos kokybę bei rezultatus ir turi daugybę kitų pareigų. Apie įgytą patirtį VU, universiteto planus ir naujoves pasakoja N. Ananjevas.

Esate VU kancleris jau ilgiau nei trejus metus. Papasakokite apie savo patirtį dirbant universitete. Kuo ji skiriasi nuo jūsų senesnių darboviečių?

Iki tapdamas Vilniaus universiteto kancleriu vadovavau Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA), o prieš tai 20 metų dirbau bankų sektoriuje. Patirtis, kurią įgijau vertindamas projektus, dirbdamas kartu su patyrusiais Europos bankininkystės specialistais, valdydamas rizikingų aktyvų portfelį po 2008 m. pasaulinės finansų krizės, prisidėdamas prie įmonių pertvarkymo, jų piniginių srautų valdymo, be abejonės, buvo itin naudinga. Svarbiausia buvo priimti greitus, tačiau pasvertus, rezultatyvius sprendimus, kartais neturint išsamios informacijos. Darbas universitete, lyginant su ankstesnėmis darbovietėmis, sakyčiau, yra išskirtinis, reikalaujantis įvairių sričių išmanymo bei holistinio požiūrio. Vilniaus universitetas, kaip Lietuvos aukštųjų mokyklų lyderis, perkopęs 440 gyvavimo metų, turi gilias tradicijas, stiprią ir įvairialypę bendruomenę, jungiančią Lietuvos intelekto dabartinį ir būsimą elitą – mūsų studentus, taip pat jiems talkinantį administracinį personalą, kitus darbuotojus. Be abejo, tokio dydžio universiteto valdymas ir veiklos organizavimas yra savitas, jam nėra artimų analogų bankininkystės ir verslo srityse, tačiau, mano giliu įsitikinimu, VU unikalumas yra jo sėkmės raktas. Savo laiku universitetas suteikė man teisinį išsilavinimą, tapusį pagrindu mano profesinei karjerai, džiaugiuosi, kad dabar aš galiu būti jam naudingas, prisidėti prie įvairių reikšmingų projektų ir iniciatyvų įgyvendinimo, VU bendruomenės gerovės.

Prie kokių svarbiausių VU vykdytų ar vykdomų projektų, reformų įgyvendinimo prisidėjote per savo kandenciją?

Tapęs kancleriu iš karto patekau į nemažą įgyvendinamų projektų ir pradėtų reformų sūkurį. Vienas iš svarbesnių darbų buvo VU biudžetavimo ir planavimo peržiūra, suteikiant VU vadovybei, Tarybos nariams, senatoriams galimybę turėti visaapimantį universiteto finansų vaizdą, planuoti išlaidas ir investicijas prioritetinėse srityse. Realizuojant universiteto pagrindinei veiklai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą bei apdairiai planuojant ir tvarkant finansus pavyko sukaupti tvarius bendrauniversitetinius rezervus. Taip pat aktyviai dirbama valstybės DNR programos kontekste, siekiant universitetui palankių plėtros sprendimų. Neliko užmarštyje ir neakademinė sfera, kuri yra svarbi mūsų kasdieniniam darbui. Performuotas IT paslaugų centras, kurio kolektyvas dirba prie įsisenėjusių VU naudojamų IT sistemų pertvarkos. Kita stambi kryptis buvo sėkmingai pabaigti senųjų paslaugų ir statybos direkcijų reorganizavimą į Turto valdymo ir paslaugų centrą, paremtą moderniais valdymo principais ir šiuolaikinėmis metodologijomis. Daliai žmonių tai buvo skausmingas procesas, kadangi personalo skaičių sumažinome daugiau nei šimtu darbuotojų, tačiau, žvelgiant iš universiteto pozicijos, perėjome į aukštesnį paslaugų teikimo lygį, kartu sutaupydami ūkio daliai skiriamų finansų resursus. Tai suteikė galimybę maždaug 800 tūkst. Eurų kasmet nukreipti akademinių padalinių poreikiams. Apskritai siekiame modernizuoti universiteto aplinką, diegiame žalius sprendimus, modernizuojame patalpų ir parkavimo aikštelių valdymą.

Kokius pokyčius, susijusius su universiteto ūkiu, finansais, vidaus tvarka, jūs norėtumėte matyti netolimoje ateityje?

Idealiu atveju norėtųsi, kad akademinius padalinius aptarnaujantis neakademinis personalas taptų nematomas. Žinoma, to, ko gero, realiame gyvenime niekada nebus vien dėl žmogiškojo faktoriaus, bet labai norėtųsi, kad nemaža dalis procesų būtų automatizuota, kad universiteto personalas galėtų koncentruotis tik į mokslą ir studijas. Universiteto ūkį sudaro daugiau kaip 300 tūkst. kvadratinių metrų nekilnojamojo turto, daug žemės bei valstybinių miškų. Tad aktualu kuo labiau optimizuoti naudojamą turtą, identifikuojant Vilniaus universiteto veiklai naudojamą bei laisvą turtą, išskiriant tvarkytiną, parduotiną ir vystytiną pagal prioritetinius poreikius. Svarbūs išlieka ir NT inžinierinės infrastruktūros priežiūros klausimai. Su tuo glaudžiai susiję ir finansiniai srautai. Universitetas yra mokslo kalvė, ne pinigų, tad juos turime sunkiai uždirbti, o uždirbus naudoti taip, kad universiteto bendruomenė iš to gautų maksimaliausią naudą.

Kokie plėtros projektai šiuo metu vykdomi VU?

Didžiausi ir šiai dienai svarbiausi projektai yra susiję su universiteto plėtra. Pirmasis projektas, kuris be penkių minučių jau yra rangos stadijoje, susijęs su Medicinos fakulteto plėtra ir jų naujo pastato statybomis Santaros slėnyje, kad studentams būtų užtikrintos galimybės glaudžiai susieti ir derinti teorines žinias su praktiniais įgūdžiais. Tai itin aktualu dėl didelio Medicinos srities specialistų poreikio ir augančio studentų skaičiaus. Informatikos specialistų poreikis taip pat labai didelis, tad antrasis projektas susijęs su Matematikos ir informatikos fakulteto naujojo pastato statybomis. Bandysime centralizuoti šiuo metu po atskirus Vilniaus miesto kvartalus išsibarsčiusius šio fakulteto padalinius, įskaitant ir superkompiuterių lokacijas. Taip pat ketiname skirti dėmesio Chemijos ir geomokslų fakulteto naujojo pastato statyboms, kadangi tenka dirbti dar sovietmečiu įrengtose laboratorijose, kurios visai neatitinka nei saugumo reikalavimų, nei šios dienos poreikių.

Kokią įtaką jūsų darbui padarė karantinas, su kokiais iššūkiais susidūrėte?

Karantino paskelbimas ne tik man, bet ir visam universitetui darbą apvertė aukštyn kojomis. Prasidėjus pandemijai sukūrėme darbo grupę koronaviruso prevencijos priemonių nustatymui ir taikymui Vilniaus universitete. Teko priimti įvairius sprendimus dėl nuotolinio mokymosi galimybių, darbo, įvairių renginių organizavimo, universiteto patalpų naudojimo, higienos priemonių užtikrinimo ir kt. Iki šiol, vis dar esant dideliam susirgimų skaičiui, tenka daug tartis, domėtis apie geriausių įmanomų sąlygų studentams sudarymą tokiu sudėtingu laikotarpiu. Tai ir buvo didžiausias iššūkis – greitai reaguoti į epidemiologinę situaciją šalyje ir sudaryti sąlygas universitete tiek mokytis, tiek dirbti, socializuotis, kiek įmanoma mažiau rizikuojant sveikata.

Papasakokite, kas naujo planuojama Saulėtekyje esančioje universiteto dalyje? Kokių naujovių gali tikėtis ten besimokantys studentai bei bendrabučių gyventojai?

Ten išties numatoma daug naujovių. Apskritai džiugu, kad erdvės saulėtekyje tampa vis modernesnės. Ten turime ir Gyvybės mokslų centrą, ir Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą. Neseniai atsinaujino Teisės fakultetas – jo pirmajame aukšte jau buvo galima rasti ir kavinę, ir restoraną. Dabar ten taip pat įsikurs erdvė VU Technologijų uosto reikmėms. Lygiai taip pat persitvarkys ir atsinaujins Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas. Kaip minėta, gavus finansavimą bus įgyvendinamos Matematikos ir informatikos fakulteto bei Chemijos ir geomokslų fakulteto statybos. Taip pat, jeigu pavyks laimėti konkursą dėl finansavimo, tikimės dalies mūsų „žalios“ darbotvarkės įgyvendinimo, diegiant saulės energetikos modulius Saulėtekio pastatuose. Pagrindinis mūsų siekis – koncentruoti mokslą į kuo mažiau lokacijų, kurios šiai dienai stipriai apsunkina akademinės veiklos organizavimą ir reikalauja papildomų kaštų tiek iš universiteto prižiūrint tą turtą, tiek iš pačių studentų, kuriems tenka savo lėšomis nuolat migruoti tarp skirtingose miesto dalyse išsidėsčiusių universiteto pastatų.

Užsiminėte apie VU Technologijų uostą. Teko girdėti, kad tai vienas didžiausių projektų, kuriuo patikėjote ir kuriam skyrėte finansavimą. Kuo šis projektas, jūsų nuomone, svarbus?

Šis projektas itin prasmingas, kadangi atlieka labai svarbią užduotį – skatina verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Mes suvokiame, kiek gabūs mokslininkai gali prisidėti prie žiniomis grįsto verslo augimo šalyje, todėl norime juos, taip pat studentus ir verslo atstovus suburti, suvienyti vardan bendrų projektų. Technologijų uostas yra patraukli vieta studentų saviraiškos galimybėms, praktikos ir darbo vietų paieškai, startuolių vystymui. Svarbi Technologijų uosto dalis – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projektas „TechHub“ – suteiks galimybę jaunuoliams steigti startuolius, mokytis apie jų kūrimą, išvystyti savo idėjas iki minimalaus gyvybingo produkto. Visas veiklas Technologijų uosto dalyviai galės vykdyti naujosiose „TechHub“ patalpose saulėtekyje.

Kokią universiteto viziją matote po penkerių, dešimties metų?

Apskritai VU vizija yra būti vienu geriausių Europos universitetų. Manau, einame puikia linkme – esame tarp 1,5 proc. geriausių universitetų pasaulyje. Tačiau, kalbant apie tai, ką norėčiau matyti universitete netolimoje ateityje, sakyčiau, kad aukštąją mokyklą, kuri žengia koja kojon su inovacijomis, technologijomis, o gal net yra vienu žingsniu priekyje šių procesų. Be abejonės, norėčiau, kad universitete būtų sukurtos dar geresnės darbo sąlygos, integruojama daugiau automatizuotų procesų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad viskas priklauso toli gražu ne vien tik nuo paties universiteto, bet ir nuo valstybės politikos, visuomenės vertybių, biudžeto ir kitų aplinkybių.

Raktažodžiai
Close
Close