Teismai

Tarptautinėje mediacijos konferencijoje aptarta Lietuvos pažanga mediacijos srityje, šio proceso taikymo iššūkiai ir perspektyvos

Ketvirtadienį, rugsėjo 24 d., vyko tarptautinė praktinė konferencija „Mediacijos sėkmės istorija ir jos kaina“. Joje patirtimi dalinosi ne tik Lietuvos teisininkai, mediatoriai ir mokslininkai, bet ir Nyderlandų, Norvegijos, Baltarusijos, Italijos atstovai. Konferenciją moderavo Nacionalinės teismų administracijos direktorė, mediatorė dr. Natalija Kaminskienė ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, Teisminės mediacijos komisijos pirmininkas Artūras Driukas. Renginio transliaciją „YouTube“ platformoje tiesiogiai peržiūrėjo daugiau nei 1500 unikalių žiūrovų.

„Šiandien jau neklausiame ar mediacija? ir beveik nebeklausiame kodėl mediacija?. Šiandien klausiame kaip geriau? Kaip padaryti mediaciją geresnę ir efektyvesnę? Sužinoti kaip geriau? yra du būdai: empirinis – savo klaidų ir savo patirčių sąskaita – ir kiek efektyvesnis, išmintingesnis – pasiklausti ir paklausyti tų, kurie galbūt jau žino problemos sprendimą“, – savo sveikinimo kalboje sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas Sigita Rudėnaitė.

Sveikinimo žodį tarė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė Jurga Greičienė. Ji pasidalino klasika tapusia istorija apie dvi seseris, negalėjusias pasidalinti apelsino. Perpjovus apelsiną per pusę, seserys vis tiek lieka nepatenkintos, nes pasirodo, jog vienai reikėjo apelsino sulčių, o kitai – jo žievelės. Tokiose situacijose svarbiausia – kalbėtis ir pamatyti viską iš šalies. Tad mediacijos sėkmė yra ir mediatoriaus gebėjimas paskatinti žvelgti į situaciją plačiau.

Pirmasis konferencijos pranešėjas dr. Rimantas Simaitis savo pranešime kalbėjo apie Lietuvos pažangą Europos mediacijos sistemų vystymo kontekste. Nors ir gana lėtai, nuo 2005 m. Lietuva mediacijos srityje padarė milžinišką pažangą ir visuose šalies teismuose turime veikiančią teisminės mediacijos sistemą. Mediacijos sėkmę jis siūlo matuoti 5 sėkmės vektoriais: mokslas ir švietimas, pasiūla ir kokybė, prieinamumas, žinomumas ir pripažinimas ir „draugiškaׅ“ teisė. Savo pranešimo pabaigoje jis pabrėžė, kad būtent žmogiškumas ir yra pagrindinis mediacijos vardiklis.

Kita tarptautinės konferencijos pranešėja Kauno apylinkės teismo teisėja, mediatorė Giedrė Jakštienė skaitė pranešimą tema „Teisminės mediacijos Lietuvoje sėkmės istorija – klaustukas ar šauktukas?“. G. Jakštienė savo pranešime ypatingą dėmesį skyrė sėkmingų mediacijos istorijų kūrėjams – mediatoriams. Ji išskyrė, kad svarbu yra tinkamas mediatoriaus pasirengimas bylai, proceso kontrolė, derybų įgūdžiai, psichologinės žinios ir kt.

Užsienio patirtimi dalinosi Nyderlandų verslo akademijos lektorius, Nyderlandų mediatorių registro pirmininkas ir mediatorius Janʼas van Zwietenʼas. Jis savo pranešime pristatė 10 auksinių taisyklių, kurios padeda įgyvendinti mediaciją Nyderlanduose, ir pažymėjo, jog čia per metus įgyvendinama iki 1,5 mln. mediacijos procesų (įtraukiant ir tuos, kurie vykdomi ne teismuose). Kalbėdamas apie sėkmingo mediacijos proceso įgyvendinimą Nyderlandų atstovas įvardino principus, veikiančius jų šalyje: jungtis ir veikti kartu galvojant apie bendras vertybes (Nyderlanduose veikianti Mediacijos federacija), sukurti aiškią struktūrą, užtikrinti kokybę, suvokti, kad mediacija nėra tik šalutinė veikla, rengti mokymus teisėjams ir suvokti, kad kultūriniai skirtumai nėra pasiteisinimas neveikti.

Mykolo Romerio universiteto Viešosios teisės instituto direktorė, mediatorė ir Lietuvos mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos pirmininkė prof. dr. Agnė Tvaronavičienė pristatė pirmųjų privalomosios mediacijos metų patirtis Lietuvoje. Ji siūlo didinti atvejų, pasiekiančių mediatorius, skaičių, užtikrinti vieno langelio principo įgyvendinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos administruojamoje mediacijoje, sutrumpinti mediatoriaus paskyrimo trukmę, didinti valstybės finansuojamų privalomosios mediacijos valandų skaičių ir valandinį atlygį, plėtoti mediacijos valdymo institucijų ir mediatorių bendradarbiavimą ir kt.

Dar vieną požiūrį į mediacijos sėkmę pristatė Norvegijos apeliacinio teismo (Gulating) teisėjai Kai Ove Roseth ir Gro Berge. Mediacija Norvegijoje kai kurių tipų bylose yra privalomas etapas prieš atiduodant bylą teisėjams. Čia net 23 proc. civilinių bylų apylinkių teismuose atiduodama mediacijai, o sėkmė – 64 proc. Kas tai lemia? Labai svarbus kultūrinis aspektas – norvegai yra nekonfliktuojantys, jiems labai svarbi lygybė. Todėl į mediaciją žiūrima palankiau, nei į ginčo sprendimą teisme. Taip pat Norvegijos teisinė sistema yra lanksti, formalių reikalavimų mediacijai čia yra mažiau nei sprendžiant bylą per teismą. Pranešėjai išskyrė dar vieną svarbią mediacijos sėkmės Norvegijoje priežastį – sudaryta galimybė susitikimus su šalimis organizuoti atskirai, todėl išvengiama nemažai neigiamų emocijų.

Savo šalies patirtimi dalinosi ir Baltarusijos atstovė, Visuotinės mediacijos komisijos mediatorė, Baltarusijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo mediacijos komisijos ir Londono tarptautinio arbitražo teismo nepriklausomos komisijos narė Tatsiana Bialiayeva. Mediacija Baltarusijoje prasidėjo net nuo keleto bandomųjų projektų, kurių sėkmė nulėmė 2014 m. pradėjusį galioti Mediacijos įstatymą. 2019 m. Baltarusijoje įvyko 868 mediacijos procesai, iš kurių net 648 baigėsi susitarimu, taigi sėkmės rodiklis čia tikrai didelis. Tiesa, net 62 proc. bylų 2019 m. buvo nagrinėta ne teisme, tad reikia pripažinti, kad Baltarusijos žmonės jau tikrai žino, kas yra mediacija, ir mediatoriais pasitiki.

Savo patirtį konferencijoje pristatė Italijos atstovė, advokatė ir mediatorė, Advokatų asociacijos Genujoje mediacijos tarybos narė Francesca Cuomo Ulloa. Italijoje mediacija yra prieinama keturiais skirtingais kanalais: yra savanoriška mediacija, taip pat šalys sudarydamos sutartį gali numatyti galimybę spręsti ginčus mediacijos būdu, teismo (teisėjo) inicijuota mediacija (kaip sąlyga, kad procesas būtų toliau tęsiamas) ir privalomoji mediacija. Mediacija Italijoje yra privaloma nekilnojamojo turto, bendros nuosavybės, turto padalijimo, paveldėjimų, šeimos susitarimų, nuomos bylose, taip pat bylose, susijusiose su netinkamu medicininiu aptarnavimu, šmeižtu, draudimo ir finansų klausimais, ir netgi ginčuose, susijusiuose su COVID-19. 2019 m. Italijoje buvo 148 tūkst. mediacijos atvejų, 14 proc. iš jų baigėsi abipusiu susitarimu.

Psichologė-psichoterapeutė, lektorė ir mediatorė Jūratė Griciūtė pranešime „Psichologinės žinios mediacijoje ir jų praktinio taikymo subtilybės“ akcentavo mediatoriaus kvalifikacijos ir pasiruošimo svarbą. Pranešėja įsitikinusi, kad teisininkai, norintys būti mediatoriais, turėtų turėti nemažai papildomų psichologinių žinių, tokių kaip socialinės psichologijos dėsningumai, asmenybės tipai, pokalbių vedimo ir proceso valdymo žinios. Psichologija mediacijoje apima du aspektus: savęs (mediatoriaus) kaip asmenybės pažinimas, asmeninio sąmoningumo didinimas ir psichologinės žinios, technikos, taikomos mediacijos procese.

Advokatas, mediatorius, arbitras, Mykolo Romerio universiteto lektorius Egidijus Langys savo pranešime „Mediacija civilinėje justicijoje Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos“ neslėpė apmaudo, kad didžioji mediacijos prašymų dalis buvo inicijuota vienos šalies. Anot jo, teismų sistemos laukia naujas iššūkis – siekti, kad didžioji dalis žmonių dėl mediacijos kreiptųsi bendru susitarimu. Pranešėjas taip pat pabrėžė, jog visuomenei trūksta teisinio raštingumo bendradarbiaujant su mediatoriumi, todėl mediacijos procese įvyksta ginčų. Taip pat, anot jo, norėtųsi į mediaciją įtraukti ne tik šeimos bylas, bet ir kitas teisės sritis, pavyzdžiui, smulkius bei sveikatos priežiūros srities ginčus.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc.o dr. Gintauto Sakalausko pranešimas „Mediacijos baudžiamosiose bylose galimybės ir ribos“ sulaukė itin didelio susidomėjimo. Anot pranešėjo, mediacijos baudžiamosiose bylose plėtrai reikalinga net 12 prielaidų, pradedant politiniu palaikymu ir vyraujančių profesijų atstovų nesipriešinimu. Remdamasis užsienio praktika, dr. G. Sakalauskas išskyrė keletą mediacijos baudžiamosiose bylose privalumų: baimės ir nuoskaudų įveikimas, asmeninio pasitikėjimo skatinimas, galimybė dalyviams kalbėti savo (ne teisine) kalba, žalos atlyginimas priimtina forma, galimybė pasirinkti proceso formą ir sąlygas, normų laikymosi skatinimas.

Mykolo Romerio universiteto Teisingumo tyrimų laboratorijos vadovė doc. dr. Salvija Mulevičienė teigė, jog pasaulyje mediatorių veikla administraciniuose ginčuose yra vertinama itin aukštai – skaičiuojamas apie 80 procentų pasitenkinimo lygis. Anot pranešėjos, Lietuvoje jau sukurta mediacijos paslaugos pasiūla, tačiau reikėtų daugiau dėmesio skirti paklausai. Vertėtų atsižvelgti į viešojo administravimo institucijų darbo su mediacija problematiką. Doc. dr. S. Mulevičienės teigimu, šios institucijos kol kas retai taiko mediaciją, joms trūksta bendrų rekomenduojamojo pobūdžio gairių, kuriomis galėtų vadovautis.

Nyderlandų verslo akademijos dėstytoja, licencijuota advokatų ir mediatorių intervizijos vadovė Mayke Smit pasidalino nauju sisteminiu mediacijos metodu. Pranešėja išskyrė keturis sistemos principus – sisteminiai rangai, pusiausvyra tarp davimo ir gavimo, teisė į konkrečią vietą, tikslas. Pagrindiniai Mayke Smit patarimai mediatoriams – nestokoti smalsumo, nesmerkti ir nuolatos tobulėti.

Ekspertų diskusijoje dalyvavęs pranešėjas Egidijus Langys atkreipė dėmesį į mediacijos proceso sampratą: „Mediacija nėra ginčų sprendimas, tai yra požiūrio į konfliktą ir patį save keitimas.“

Diskusijoje buvo gilintasi į tokius aktualius klausimus, kaip mediacijos kaina, teisėjų vaidmuo mediacijoje, koks yra geras mediatorius ir kuriose teisės srityse galimas šios ginčų sprendimo formos taikymas. „Mediacija yra vertinga, nes sustiprina šalies procedūrinio teisingumo jausmą“, – pozityviai Lietuvos mediaciją įvertino viena iš konferencijos pranešėjų doc. dr. Salvija Mulevičienė.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, 2019 m. buvo inicijuoti 533 teisminės mediacijos procesai, t. y. statistinėse ataskaitose fiksuota 30 proc. daugiau teisminės mediacijos procesų nei 2018 m. Vadovaujantis Mediacijos įstatymu, privalomoji mediacija nuo 2020 m. sausio 1 d. taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; taip pat gali būti taikoma kitais įstatymų nustatytais atvejais.

 

Lietuvos teismų informacija

Raktažodžiai
Close
Close