Pagal individualų konstitucinį skundą Konstitucinis Teismas pripažino, kad privaloma atestuotų architektų, nesiverčiančių tokia profesine veikla, narystė Architektų rūmuose pažeidžia Konstituciją
Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Architektų rūmų įstatymo (Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta atestuotų architektų, nesiverčiančių atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Lietuvos Respublikos architektų rūmuose (Rūmai), prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai („Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai“), konstituciniam teisinės valstybės principui.
Taip pat šiuo nutarimu prieštaraujančia Konstitucijos 35 straipsnio 3 daliai, pagal kurią „politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“ pripažinta pareiškėjo neginčyta Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad narystės Rūmuose sustabdymo ir pasibaigimo pagrindai yra numatomi šių rūmų statute.
Tai pirma byla pagal individualų konstitucinį skundą, kuri išspręsta pareiškėjo naudai.
Pareiškėjas prašyme Konstituciniam Teismui nurodė, kad jo teisės buvo pažeistos Rūmų ir jų Architektų profesinio atestavimo komisijos sprendimais, kuriais panaikintas jo architekto kvalifikacijos atestato galiojimas dėl nesumokėto šių rūmų nario mokesčio. Pareiškėjas savo abejones grindė tuo, kad, jo nuomone, įstatymų leidėjas neturi įgaliojimų valstybės kontroliuojamos profesijos asmenims, nesiverčiantiems tokia profesine veikla, įstatymu nustatyti priverstinės narystės profesinės savivaldos asociacijoje, nes pagal Konstituciją esminė privalomos narystės tokiose asociacijose sąlyga yra asmenų vertimasis atitinkama valstybės kontroliuojama profesine veikla.
Spręsdamas dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečio teisių – teisė į susivienijimus, arba asociacijų laisvė. Konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti jų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų. Konstitucinę teisę nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors asociacijai, asmuo įgyvendina laisva valia. Įstatymu reguliuojant bet kurio susivienijimo steigimą, veiklą, narystės santykius, būtina paisyti, be kita ko, Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti, be kita ko, kokiai nors asociacijai. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą ir veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia. Tačiau Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimas nėra absoliutus.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į, be kita ko, asociacijas gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija, laikantis šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal šį principą, kuris yra konstitucinio teisinės valstybės principo elementas ir viena iš naudojimosi asmens teisėmis ir laisvėmis ribojimo sąlygų, teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.
Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesine veikla, pagal įstatymą priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, be kita ko, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą. Buvimas tokios asociacijos nariu įstatymu gali būti nustatytas kaip būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal ginčytą Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą yra nustatyta privaloma atestuotų architektų narystė Rūmuose – įstatymu įsteigtoje valstybės kontroliuojamos profesijos (architektų) profesinės savivaldos institucijoje, kuri atlieka valstybės patikėtas viešąsias funkcijas, t. y. užtikrina, be kita ko, architektūrinės veiklos skaidrumą ir kokybę, architektų atestavimą, kvalifikacijos pripažinimą, profesinės etikos standartų laikymąsi, su architektūra susijusių viešųjų interesų gynybą, taip pat kitokią įstatymų reikalaujamą architektų veiklos kontrolę. Rūmų nariai yra visi atestuoti architektai, t. y. architektai, turintys Rūmų išduotą architekto kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę verstis atestuoto architekto veikla, nepaisant to, ar jie verčiasi atestuoto architekto profesine veikla, ar ja nesiverčia.
Taigi tokiu teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatyta besiverčiančių profesine veikla atestuotų architektų privaloma narystė Rūmuose, įstatymų leidėjas įgyvendino iš Konstitucijos, be kita ko, jos 35 straipsnio, kylančius įgaliojimus įstatymu nustatyti, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesine veikla, pagal įstatymą priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą. Taip siekiama konstituciškai svarbaus tikslo – užtikrinti su viešojo intereso įgyvendinimu susijusios architektūrinės veiklos skaidrumą ir kokybę, architektų atestavimą, kvalifikacijos pripažinimą, profesinės etikos standartų laikymąsi, taip pat kitokią įstatymuose reikalaujamą architektų veiklos kontrolę.
Tačiau ginčytu teisiniu reguliavimu nustatęs privalomą narystę Rūmuose nesiverčiantiems profesine veikla atestuotiems architektams įstatymų leidėjas viršijo jam pagal Konstituciją, be kita ko, jos 35 straipsnį, suteiktus įgaliojimus įstatymu nustatyti tik besiverčiančių tam tikra valstybės kontroliuojama profesine veikla asmenų privalomą narystę asociacijoje.
Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad atestuoti architektai, kurie nesiverčia šia profesine veikla, nevykdo ir tokios su viešojo intereso įgyvendinimu susijusios veiklos, kurios kontrolė valstybės patikėta Rūmams. Todėl ginčytoje Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta privaloma atestuotų architektų, kurie nesiverčia šia profesine veikla, narystė Rūmuose vertintina kaip nebūtina konstituciškai svarbiam tikslui pasiekti, o šių architektų asociacijų laisvė yra apribota labiau, negu būtina.
Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nesiverčiantys atestuoto architekto veikla atestuoti architektai privalomai yra Rūmų nariai, nepaisyta Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo versti asmenis priklausyti kokiai nors asociacijai, taip pat iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo, kad asociacijos laisvė nebūtų apribota labiau, negu būtina konstituciškai svarbiam tikslui pasiekti.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstituciją atitiktų, be kita ko, toks Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo būtų nustatyta atestuotų architektų, nesiverčiančių atestuoto architekto veikla, teisė sustabdyti narystę Rūmuose.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog jis, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos nuostatos, įtvirtintos tame pačiame teisės akte, kurio kitų nuostatų atitiktį Konstitucijai pareiškėjas ginčija, privalo tai konstatuoti. Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos, todėl Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją privalo šalinti iš teisės sistemos visas antikonstitucines nuostatas, kurių prieštaravimas Konstitucijai paaiškėja nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje.
Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalį įstatymų leidėjas, reglamentuodamas valstybės kontroliuojamos profesijos savivaldą užtikrinančios asociacijos, kuriai pagal įstatymus yra pavesta vykdyti tam tikras valstybės funkcijas ar dalyvauti jas vykdant ir kuriai pagal įstatymą priklauso asmenys, besiverčiantys atitinkama su viešojo intereso įgyvendinimu susijusia savarankiška profesine veikla, steigimą ir veiklą, įstatymu turi nustatyti narystės tokioje asociacijoje sustabdymo ir pasibaigimo pagrindus, be kita ko, susijusius su teise vykdyti šią profesinę veiklą. Priešingu atveju būtų nepaisoma ir iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“ įstatymų leidėjui kylančio reikalavimo nustatyti kiekvieno žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas.
Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, aiškinamą kartu su 3 straipsnio 3 dalimi, narystės Rūmuose sąlygos, be kita ko, narystės sustabdymas ir pasibaigimas, reglamentuojamos ne Įstatyme, o Rūmų narių susirinkimo tvirtinamame Rūmų statute. Vadinasi, pagal šį teisinį reguliavimą architekto kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę verstis atestuoto architekto veikla, galiojimas gali būti panaikinamas ne įstatyme nustatytais pagrindais. Taigi Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos ne įstatymu, o Rūmų aktu nustatyti narystės Rūmuose sustabdymo ir pasibaigimo pagrindus, t. y. kartu ir atestuoto architekto profesinės veiklos sustabdymo ir nutraukimo pagrindus, vadinasi, ir esmines teisės verstis šia profesine veikla įgyvendinimo sąlygas.
Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalies kylančio reikalavimo įstatymu nustatyti narystės Rūmuose sustabdymo ir pasibaigimo pagrindus, be kita ko, susijusius su teise vykdyti architekto profesinę veiklą, taip pat iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti kiekvieno žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas.
Konstitucinio Teismo informacija
