Institucijos

Teisėjų padėjėjų asociacijos pirmininkė: tikslinga atnaujinti diskusiją dėl teisėjų padėjėjų vaidmens

Teisėjų dešinioji ranka – taip galima būtų pavadinti teisėjų padėjėjus Lietuvoje. Nors pastarieji teisingumo nevykdo, tačiau padeda šalies teisėjams parengti bylas teismo posėdžiams, rengia procesinių dokumentų projektus, teisės aktų ar teismų praktikos analizę. Apie šią profesiją, jos reikšmę bei kylančius iššūkius Teisėjų padėjėjų asociacijos penkiolikto jubiliejaus proga pasakoja šios asociacijos pirmininkė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo padėjėja Simona Bareikytė.

Papasakok, kodėl ir kaip pati pasirinkai teisėjo padėjėjo profesiją?

Atvirai, į teismą atėjau sudėtingu laikotarpiu, kuris padėjo susiprasti, kad turiu dirbti su man įdomiausia, valstybės valdymui svarbiausia ir kompleksiškai sudėtingiausia teisės šaka – administracine teise. Dirbdama teisėjo padėjėja specializuotame administraciniame teisme iš arti matau administracinės justicijos procesus, padėdama teisėjams spręsti administracinius ginčus, susipažįstu su jų įvairove, kompleksiniu sudėtingumu, keliamomis teisinio reguliavimo, teisės aiškinimo problemomis, prisidedu prie teismo administravimo tobulinimo, teisės aktų, susijusių su administracinių teismų veikla, pakeitimų. Todėl mano atveju, manyčiau, tiksliau būtų sakyti, kad pasirinkau ne profesiją, bet sritį, kurioje galiu dirbti ir save realizuoti.

Teko skaityti, kad teisėjo padėjėjas – tai pusė teisėjo, ar pritartum?

Šią, galėčiau pavadinti, literatūrinę frazę girdžiu neretai. Visgi, manau, kad ji ne tik, kad šiek tiek klaidina, bet labiau atspindi vidinius teisėjo ir teisėjo padėjėjo santykius, asmeninį jų tarpusavio ryšį, kuris paremtas pasitikėjimu, bet ne pačią teisėjo padėjėjo pareigybės esmę. Ką reiktų akcentuoti, kalbant apie teisėjo padėjėjo pareigybę, yra tai, kad Lietuvoje teisėjų padėjėjai teisingumo nevykdo, jie nepriima galutinių teismo procesinių sprendimų ir nesprendžia ginčų iš esmės. Todėl siekiant atskleisti teisėjo padėjėjo pareigybės esmę, vertėtų prisiminti kaip teisėjo padėjėjo pareigybė Lietuvoje atsirado. Išsikovojus nepriklausomybę mūsų šalyje prasidėjo naujas valstybingumo etapas, kurio metu asmenys vis aktyviau ir drąsiau pradėjo ginti savo galimai pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus teismuose. Todėl nestebina tai, kad XX a. pab. – XXI a. pr. ženkliai padidėjo teismų darbo krūvis. Teisėjų darbo krūviui tapus nepakeliamu, 2002 m. buvo priimtas sprendimas įsteigti teisėjo padėjėjo pareigybę. Šiuo sprendimu siekiama sumažinti teisėjo darbo krūvį, užtikrinti operatyvesnį ir kokybiškesnį bylų nagrinėjimą, suformuoti gerai apmokytą rezervą teisėjų korpusui formuoti. Sprendimas įsteigti teisėjo padėjėjo pareigybę buvo grindžiamas ir Europos valstybių patirtimi, pagal kurią teisėjų darbo krūvio problema sprendžiama ne tik didinant teisėjų skaičių, bet ir mažinant jų darbo apimtį, perduodant dalį teisėjo atliekamų funkcijų teisėjų padėjėjams (teismo darbuotojams), kurie paruošia bylos santraukas, padeda teisėjui parengti bylas teismo posėdžiui, rengia teismo procesinių dokumentų projektus, atlieka teisės aktų, teismų praktikos analizę. Kadangi laikas parodė, kad teisėjų padėjėjai savo kasdieniu darbu ženkliai sumažina teisėjui, kuris vykdo teisingumą ir priima galutinius sprendimus, tenkantį darbo krūvį, džiugu, kad teismų sistemoje teisėjo padėjėjo pareigybės įsteigimas vertinamas teigiamai.

Ar galima teigti, kad kiekvieno teisėjo padėjėjo tikslas – ateityje tapti teisėju?

Buvimas teisėjo padėjėju tikrai nereiškia, kad asmuo privalo ar net nori tapti teisėju. Norėdamas tapti teisėju teisės profesionalas turi turėti ne tik aukštą teisinę kvalifikaciją, tinkamą psichologinį pasirengimą ir puikius profesinius-darbo įgūdžius, tačiau turi turėti ir šiam darbui būtinas dalykines ir asmenines būdo savybes. Teisėjo darbas yra nepaprastai atsakingas bei įtemptas. Teisėjui keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, jo elgesys yra griežtai reglamentuojamas etikos normų, kurios nustato, kad kiekvienas teisėjas turi gerbti žmogų, elgtis sąžiningai, savo elgesiu būti pavyzdžiu visuomenės nariams, užtikrinti savo veiksmų ir priimamų sprendimų viešumą, ginčus nagrinėti nešališkai, būti nepriklausomas, nuolat kelti savo kvalifikaciją. Akivaizdu, kad teisėjui keliami aukščiausi elgesio standartai. Džiugu, kad didelė dalis naujai paskiriamų teisėjų yra buvę teisėjų padėjėjai. Tai rodo, kad jie atrado save būtent šiame amplua. Tačiau yra ir tokių atvejų, kai teisėjo padėjėju asmuo dirba daugiau nei 10 metų ir net neplanuoja kažko keisti.

Būtų įdomu apie teisėjo padėjėjo darbą išgirsti daugiau, kokių įgūdžių ar savybių reikia, norint būti geru teisėjo padėjėju?

Norėdamas tapti teisėjo padėjėju asmuo, visų pirma, turi turėti teisės krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Teisėjo padėjėjas turi puikiai išmanyti ir gebėti taikyti ne tik nacionalinę, bet ir tarptautinę bei supranacionalinę teisę. Be teisinių žinių bei puikių rašymo gebėjimų, teisėjo padėjėjas turi turėti puikius analitinius gebėjimus, surasti ir sisteminti aktualią informaciją. Visų šių gebėjimų reikia tam, kad teisėjo padėjėjas galėtų parengti kokybiškus teismo procesinių dokumentų projektus, rinkti konkrečioje byloje aktualius ir taikytinus įstatymus, teisės aktus, aktualią teismų praktiką, kitą su teisės aktais, teismų praktika ar teisės doktrina susijusią informaciją, gebėtų surinktą informaciją analizuoti, sisteminti, apibendrinti ir teikti motyvuotas bei pagrįstas išvadas. Teisėjo padėjėjas turi būti įžvalgus ir konkrečiame teisinio ginčo kontekste numatyti teisines tiek materialinio, tiek procesinio pobūdžio problemas, identifikuoti jas ir pateikti galimus tokių problemų sprendimo variantus, nustatyti vyraujančią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, ja tinkamai remtis nagrinėjant konkretų ginčą, teikti siūlymus teisėjui dėl teisės taikymo ir aiškinimo, byloje esančios medžiagos vertinimo. Be šių su teisės aiškinimu ir taikymu susijusių funkcijų, teisėjo padėjėjas taip pat dirba su Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“, kurioje vedama kiekvienos bylos proceso informacija ir kuri yra matoma proceso dalyviams.

Teisėjo padėjėjo darbas yra iš ties sudėtingas ir atsakingas. Gal būtų tikslinga svarstyti apie didesnių teisinių galių suteikimą teisėjų padėjėjams?

Reformos, diskusijos apie tai, kas veikia ir kas ne, siūlymai, ką reiktų tobulinti tiesiog būtini tam, kad nors ir geriausiai sukurta sistema prisitaikytų prie kur kas greičiau ir dinamiškiau besikeičiančių visuomenės požiūrių, visuomeninių santykių ar inovacijų. Šiuo aspektu ne išimtis ir teismų sistema. Galima prisiminti, kad dar 2012 m. vyko ne tik teismų atstovų, bet ir akademikų-mokslininkų diskusija, kurios metu buvo svarstoma, ar tikslinga teisėjų padėjėjams suteikti didesnius procesinius įgaliojimus. Diskusijos metu buvo pasiektas konsensusas, kad visgi, pirmiausia, tinkamam ir efektyviam teismo darbui pasiekti būtų veiksminga užtikrinti, jog kiekvienas teisėjas turėtų bent po vieną teisėjo padėjėją. Tuomet 2018 m. turėjome didelę teismų reformą, kuria buvo siekiama didinti bylų nagrinėjimo operatyvumą, suvienodinant teisėjų ir teismų darbuotojų darbo krūvį bei sąlygas, palengvinti asmenų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, efektyviau panaudoti teismų žmogiškuosius ir materialinius išteklius, plėsti teisėjų savivaldą, įteisinant naują teismų savivaldos grandį, plėsti teisėjų specializacijos galimybes, suderinti teismų bei kitų teisėsaugos institucijų veiklos teritorijas. Šios reformos kontekste diskusijų dėl teisėjų padėjėjų įgaliojimų nebuvo turbūt dėl to, kad per 6 metus nebuvo pasiektas aptartas tikslas – priskirti teisėjui bent po vieną teisėjo padėjėją. Šiais metais vėl iškeltos naujos iniciatyvos, kuriomis siekiama sustiprinti teismų profesionalumą ir veiksmingą teisingumą, siūlant atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų ir perduoti jas vykdyti neteisminėms institucijoms, atsisakyti kai kurių ne ginčo bylų nagrinėjimo teisme, pakeisti teismingumo taisykles. Tokių reformų, kuriomis siekiama mažinti teismo darbo krūvį, kontekste, mano nuomone, būtų tikslinga atnaujinti diskusiją dėl teisėjų padėjėjų vaidmens teismų sistemoje. Būtų naudinga įsivertinti, ar teismų sistema tikrai užtikrina tai, kad teisėjų padėjėjai būtų atsakingi tik už jiems priskirtas funkcijas, kurias apibendrinau atsakyme į pirmą klausimą, ar teisėjų padėjėjams gali būti priskiriami platesni įgaliojimai. Išdiskutavus dėl teisėjo padėjėjo pareigybės tikslo teismų sistemoje, ko stokojama nuo pat šios pareigybės įkūrimo pradžios, būtų tikslinga kelti klausimą, ar Lietuvos teismų sistemai tiktų kitų Europos šalių modeliai, kur teisėjų padėjėjams suteikiami įgaliojimai priimti tarpinius teismo procesinius sprendimus, spręsti nesudėtingus ginčus (teismų įsakymų išdavimas ir pan.), analizuojant ar tokie modeliai atitiktų Konstituciją ir konstitucinę teismų sistemos sąrangą, ar tokie pokyčiai galėtų teigiamai prisidėti, pavyzdžiui, ne tik prie teismų darbo krūvio stabilizavimo, bet ir prie teismo darbo kokybės bei operatyvumo didinimo, veiksmingesnio ir efektyvesnio teisingumo užtikrinimo.

O ar teisėjų padėjėjai susiduria su kokiais nors sunkumais?

Kaip minėjau, išsikeltas tikslas paskirti teisėjui bent po vieną teisėjo padėjėją kai kuriuose teismuose labai sunkiai įgyvendinamas. Diskusijos apie vis didėjantį teisėjų darbo krūvį, dėl ko atitinkamai didėja ir dirbančių teisėjų padėjėjų darbo krūvis, pastaruoju metu tik aštrėja. Teismų sistemoje, kurioje kaip ir visoje valstybės tarnyboje, vyksta natūrali kartų kaita, naujų specialistų atėjimas yra būtinas tam, kad būtų užtikrintas efektyvus teismo darbas. Tačiau pritraukti naujus specialistus teismams ir jų vadovams yra ganėtinai sudėtinga, konkursai vyksta labai ilgai. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, neretai dalis teisėjų padėjėjų pereina dirbti į privatų sektorių ar palieka darbą dėl standartinių priežasčių: didelio darbo krūvio, didelio streso, darbo sąlygų, nekonkurencingo atlyginimo. Iš ties, dabartinis teisėjo padėjėjo atlyginimas neskatina naujų ar patyrusių teisės specialistų rinktis teisėjo padėjėjo darbą. Kaip sunkumą galima būtų įvardyti tai, kad Lietuvoje nėra sukurta teisėjų padėjėjų, siekiančių tapti teisėjais, skatinimo programa, kuri motyvuotų pasirinkti teisėjo padėjėjo darbą, jeigu asmens tikslas ateityje tapti teisėju. Kalbant apie sunkumus, negalima ignoruoti ir pastarųjų metų įvykių, nulėmusių visuomenės pasitikėjimo teismais kritimą. Tai neigiamai paveikė ne tik teisėjus, bet ir kiekvieną teismuose dirbantį asmenį, labiau ne kaip specialistą, kuris atlieka tam tikrą funkciją, bet kaip žmogų, kiekvieną dieną atiduodantį savo energiją ir žinias tam, kad teismų sistema veiktų ir veiktų kokybiškai.

Tu taip pat esi ir Teisėjų padėjėjų asociacijos pirmininkė. Papasakok, ką veikia ši asociacija.

Teisėjų padėjėjų asociacija įsteigta 2005 m. rugsėjo 10 d. ir šiais metais švenčia 15 metų jubiliejų. Ši asociacija įsteigta siekiant vienyti ir stiprinti teisėjų padėjėjų bendruomenę, kelti teisėjų padėjėjų profesijos prestižą, padėti teisėjų padėjėjams įgyvendinti jų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei teisėtus interesus, atstovauti asociacijos narius valstybinėse ir kitose institucijose, dalyvauti teisėjų padėjėjų profesinio tobulinimo srityje, prisidėti ir (ar) vykdyti teisinio švietimo iniciatyvas. Per savo veiklos metus Teisėjų padėjėjų asociacija subūrė darnią teisėjų padėjėjų bendruomenę, kuri kartu mini svarbiausias profesines ir valstybines šventes, diskutuoja rūpimais klausimais bei esant galimybėms aktyviai leidžia laiką. Dėl atsakingo ir sudėtingo teisėjų padėjėjų teisinio darbo, Teisėjų padėjėjų asociacija didžiausią savo dėmesį skiria teisėjų padėjėjų kvalifikacijos kėlimui. Kasmet organizuojami mokymai, kuriuos skaito geriausi savo srities profesionalai. Galima pasidžiaugti, kad nors šie metai buvo sudėtingi ir pilni nežinomybės, tačiau sugebėjome suorganizuoti asociacijos nariams net 5 nuotolinius mokymus, kuriuose gilinome žinias ir mokėmės valdyti stresą, tobulinime ir lavinome teisinės anglų kalbos žinias kartu su anglų kalbos specialistu iš Didžiosios Britanijos John McKenzie. Teisėjų padėjėjų asociacija ne tik aktyviai veikia teisėjų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo ir bendruomenės formavimo srityse, bet yra aktyvi visuomeninio gyvenimo dalyvė, prisidėjusi prie pagrindinių teismų veiklą reglamentuojančių teisės aktų kūrimo, reaguojanti į valstybėje vykstančius įvykius ar pasisakymus apie teisėjus, teisėjų padėjėjų profesiją, dalyvaujanti diskusijose, rengianti viešus pranešimus, siekianti šviesti visuomenę apie teisėjo padėjėjo profesijos esmę, teisinės valstybės principo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo svarbą teisinėje valstybėje.

Back to top button