Pasunkėjęs išieškojimas vykdymo procese. Ar reikia atlyginti žalą?

2020 m. rugpjūčio 27 d. kasaciniame teisme išnagrinėta civilinė byla, kurioje buvo atstovaujamas skolininkas, kuriam pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo vykdymo procese. CPK 617 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojas turi teisę pareikšti ieškinį teisme asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos.

Teisme nagrinėta situacija – skolininkas A skolingas B, o B skolingas kitiems kreditoriams. Antstolio patvarkymu skolininkas A įpareigotas sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau skolą grąžino tiesiogiai skolininkui B, kuris pinigų kreditoriams neperduoda, o kitų lėšų ir turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas neturi. Ar skolininkas A gali būti laikomas atsakingu už žalą prieš B kreditorius, nes reali galimybė kitiems kreditoriams išsiieškoti iš B labai pasunkėjo?

Iki tol kasacinio teismo praktikoje aiškinant ir taikant CPK 617 straipsnį nagrinėta, kad bankroto bylos skolininkui iškėlimas atveria kelią taikyti civilinę atsakomybę asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos. Iš kasacinio teismo praktikos darytina išvada, kad pagal CPK 617 straipsnį pagrindas trečiojo asmens civilinei atsakomybei kyla ne tik tais atvejais, kai dėl jo neteisėtų veiksmų reali galimybė išieškoti iš skolininko turto vykdymo procese tapo neįmanoma, tačiau ir tada, kai dėl tokio asmens neteisėtų veiksmų reali galimybė išieškoti iš skolininko turto vykdymo procese labai pasunkėja.

Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-969/2020 teismas pažymėjo, kad skolininko A atsakomybei pritaikyti nepakanka fakto, kad skolininkas A nevykdė antstolio patvarkymo, bet turi būti pagrindžiama ir nustatoma reali žala, kurią lėmė asmens veiksmai. Nenustačius, kad antstolis yra surašęs išieškojimo negalimumo akto, kad vykdomasis dokumentas yra grąžintas kreditoriui arba neužbaigus vykdomosios bylos kitu būdu, vien tai, jog skolininkas B neturi turto ir pajamų, yra prastos sveikatos, išvyko gyventi į užsienį ar egzistuoja panašios aplinkybės, sunkinančios išieškojimą ir išieškojimo proceso trukmę, teismo vertinimu, laikytinos nepakankamomis atsiradusiai žalai bei priežastiniam ryšiui tarp žalos ir skolininko A veiksmų konstatuoti ir priteisti kreditorių naudai žalą CPK 617 straipsnio pagrindu.

Bendrieji civilinės atsakomybės principai lemia, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytų neteisėtų veiksmų patyrė žalos, taigi turi būti pagrindžiama ir nustatoma žala, kurią lėmė asmens veiksmai. Dėl to CPK 617 straipsnis taikomas, kai yra nustatoma, jog ne tik buvo atlikti neteisėti veiksmai, bet ir kilo žala bei atitinkamai egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl skolininko A veiksmų išieškojimas iš skolininko B turto tapo neįmanomas ar kad reali galimybė išieškoti iš skolininko turto labai pasunkėjo. Teisėjų kolegija taip pat atmetė kaip iš esmės teisiškai nepagrįstą skolininko B kreditorių argumentą, kad teismai turėjo tirti byloje esančius įrodymus ir faktinius duomenis, susijusius su skolininko B mokumo būklės įvertinimu.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad galimybė reikalauti atlyginti žalą vykdymo procese negali būti aiškinama, kaip nustatanti alternatyvią išieškotojo teisę pasirinkti subjektą, iš kurio būtų galima sąlyginai paprasčiau nei iš skolininko išieškoti lėšas, susidūrus su galima ilgesne išieškojimo proceso trukme ar kitomis aplinkybėmis, lemiančiomis sunkesnę vykdymo proceso eigą.

Straipsnį parengė Justina Ramašauskaitė, Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresnioji teisininkė