LAT: vežėjas yra atsakingas už nuostolius, susijusius su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija rugpjūčio 26 d. priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę už papildomas išlaidas, atsiradusias dėl papildomo krovinio transportavimo, kai krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, aiškinimo ir taikymo.
Kasacinis teismas pabrėžė, kad CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, be kita ko, vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis.
Vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti, tačiau ne kitais tikslais (pvz., pateikus automobilį kroviniui pakuoti, saugoti prieš pervežant ir panašiai). CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad CMR Konvencija yra išsami ir negali būti aiškinama pernelyg plačiai, be to, negali būti pagal analogiją taikoma teisinėms situacijoms, tiesiogiai nenustatytoms Konvencijoje. Todėl CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies c punkto normos negali būti taikomos tuo atveju, kai vežėjas patyrė papildomų transportavimo (krovinio gabenimo) išlaidų, susijusių su kitos (papildomos, tinkamos kroviniui vežti) transporto priemonės pateikimu ir krovinio perkrovimu į šią transporto priemonę, kai krovinys nebuvo prarastas ar sugadintas.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad krovinys nebuvo prarastas ar sugadintas. Krovinys buvo pristatytas gavėjai (atsakovei), pretenzijų dėl krovinio ir jo kokybės, taip pat dėl pavėluoto krovinio pristatymo ieškovei pareikšta nebuvo. Papildomos transportavimo išlaidos atsirado dėl to, kad krovinį gabenanti transporto priemonė su tentine priekaba Vokietijoje buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir jie dėl netinkamo krovinio tvirtinimo uždraudė tęsti pervežimą šia transporto priemone. Tęsti pervežimą buvo leista tik perkrovus krovinį į kietos konstrukcijos sunkvežimį. Taigi šiuo atveju ieškovės (vežėjos) patirti nuostoliai yra susiję su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, o ne dėl žalos kroviniui.
Sprendžiant klausimą dėl nuostolių, susijusių su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, aktualios yra tiek teisės aktų, nustatančių eismo saugumo reikalavimus ir už juos atsakingus asmenis, nuostatos, tiek šalių sudarytos vežimo sutarties (užsakymo) sąlygos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad eismo saugumas yra viešasis interesas, remdamasi Kelių eismo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežėjo pareiga tikrinti pakrauto krovinio išdėstymą ir tvirtinimą eismo saugumo reikalavimams, sprendė, kad būtent vežėjas yra atsakingas už nuostolius, susijusius su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, išskyrus atvejus, kai jis objektyviai negalėjo suvokti, kad krovinio pakrovimas šių reikalavimų neatitinka. Šią aplinkybę – objektyvų negalėjimą suvokti, kad krovinio pakrovimas neatitinka eismo saugumo reikalavimų, privalo įrodyti vežėjas.
Byloje teismų nustatytos aplinkybės dėl krovinio pakrovimo ir gabenimo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė, kaip vežėja, objektyviai negalėjo suvokti, kad krovinio pakrovimas, atsižvelgiant į sutarties sąlygų neatitinkančią transporto priemonę, kelia pavojų eismo saugumui. Darytina išvada, kad šiuo atveju dėl nuostolių, susijusių su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, atsiradimo yra atsakinga ieškovė. Dėl to nėra teisinio pagrindo ieškovės patirtų papildomų krovinio transportavimo išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovės.
