Teismai

LAT: neužtenka vien formalaus konstatavimo, kad psichikos liga sergantis asmuo negali dalyvauti bylos nagrinėjime, kuriame sprendžiamas jo veiksnumo ribojimas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija rugpjūčio 21 d. priėmė nutartį dėl Civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatų, reglamentuojančios bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimą.

Pabrėžta, kad pažeidžiamų asmenų teisių apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, šis principas įtvirtintas tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu, jis ypač aktualus procese dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Minėtų asmenų teisių užtikrinimas yra teismų pareiga. Sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą, yra pavojus pažeisti pamatines asmens teises, todėl tokiam procesui inicijuoti turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tinkamą asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugą, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas.

CPK XXVIII skyriuje reglamentuota bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu nagrinėjimo tvarka. CPK 464 straipsnyje nurodyti tokiose bylose dalyvaujantys asmenys. Teismas kaip dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis gali įtraukti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, artimuosius giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius. CPK 464 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad tik tais atvejais, kai fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, dėl sveikatos būklės, patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam teismo dokumentų, byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant.

Kasacinis teismas jau yra pabrėžęs, kad, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, jo tiesioginis dalyvavimas teismo procese yra būtinas ne tik dėl jo, kaip byloje dalyvaujančio asmens, procesinių teisių įgyvendinimo užtikrinimo, bet ir dėl galimybės teisėjui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichikos būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma, tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo D. J. į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas jo veiksnumo ribojimo klausimas, nebuvo kviečiamas, nors teikė prašymus dėl dalyvavimo tiek pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, tiek apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad suinteresuoto asmens nerekomenduojama kviesti ir apklausti teisme, nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę. Suinteresuotam asmeniui pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas.  Apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į Rokiškio teismo psichiatrijos skyrių dėl suinteresuoto asmens galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Rokiškio psichiatrijos ligoninės rašte buvo nurodyta, kad D. J. psichikos būklė nėra pasikeitusi, ekspertizės akte pateikta išvada lieka galioti: nerekomenduojama D. J. kviesti ir apklausti teisme, nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę. Taigi apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, suinteresuotas asmuo į teismo posėdį nebuvo kviečiamas. Teismai į suinteresuoto asmens prašymus dalyvauti teismo posėdyje neatsižvelgė, vadovaudamiesi ekspertizės akte nurodyta rekomendacija nekviesti suinteresuoto asmens į posėdį dėl jo sveikatos būklės, kuri gali pablogėti.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad minėta Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus rekomendacija, kuria vadovavosi teismai, yra itin abstraktaus pobūdžio, joje nepagrindžiamas asmens procesinių teisų apribojimo poreikis ir pagrindas, iš tokios rekomendacijos taip pat negalima spręsti, kad suinteresuoto asmens dalyvavimas bylos nagrinėjime būtų betikslis ar asmuo negalėtų įgyvendinti savo procesinių teisių.

Teismo sprendimas nekviesti tokio suinteresuoto asmens į posėdį galimas tik išimtiniais atvejais, kai pagal bylos duomenis pagrįstai galima spręsti, kad tokio asmens dalyvavimas procese būtų beprasmis ar žalingas suinteresuotam asmeniui. Neužtenka vien formalaus konstatavimo, kad psichikos liga sergantis asmuo negali dalyvauti bylos nagrinėjime, kuriame sprendžiamas jo veiksnumo ribojimo klausimas. Aplinkybė, kad asmuo serga psichikos liga, savaime neužkerta kelio jam pačiam įgyvendinti procesines teises, iš jų ir teisę būti išklausytam.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje teismų išvada dėl suinteresuoto asmens nedalyvavimo teismo posėdžiuose padaryta nesant objektyvių įtikinamų duomenų apie suinteresuoto asmens faktinę psichikos sveikatos būklę, kurie leistų pagrįstai spręsti apie asmens negalėjimą ar jo beprasmį dalyvavimą procese. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoto asmens sveikatos būklė buvusi tokia, jog jis negalėjo būti iškviestas į teismo posėdį ar negalėjo būti užtikrintas jo dalyvavimas teismo posėdyje naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

Back to top button