Teismai

LAT: nuomininko subjektinė teisė reikalauti išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, galiojant atitinkamam jos atsiradimo teisiniam pagrindui, atsiranda dėl turto pagerinimo fakto nuomotojo leidimu

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija liepos 29 d. priėmė nutartį dėl nuomininko teisės į išnuomoto valstybės ar savivaldybės turto pagerinimo išlaidų atlyginimą.  Ieškovė atliko dviejų objektų – daugiabučio gyvenamojo namo ir negyvenamosios rūsio patalpos – rekonstrukciją ir šiuos objektus Nekilnojamojo turto registre įregistravo Vilniaus miesto savivaldybės vardu. Statinio nuomos sutartis 2012 m. lapkričio 6 d. buvo nutraukta, o atsakovė, ieškovės teigimu, nepagrįstai atsisakė įskaityti ieškovės atliktas 260 163 Eur investicijas. Nepaisydama to, ieškiniu ieškovė prašo atlyginti 213 105,02 Eur išlaidas, kadangi tokia didžiausia leistina suma buvo nurodyta 2003 m. sausio 3 d. leidime.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisakė, kad teismas, nagrinėjantis valstybės ar savivaldybės turto nuomininko reikalavimą dėl išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, turi ištirti ir įvertinti nuomininko teisės reikalauti išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo atsiradimo teisinį pagrindą, šios teisės atsiradimo momentą ir turinį. Nustačius, jog nuomininko teisė į padarytų pagerinimų išlaidų atlyginimą atsirado iki 2002 m. birželio 19 d., klausimas dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo turėtų būti sprendžiamas pagal kasacinio teismo suformuotą CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo praktiką.

Teismas, spręsdamas dėl valstybės ar savivaldybės turto nuomininko teisės reikalauti išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, be kita ko, turi ištirti ir įvertinti nuomininko teisės reikalauti išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo atsiradimo teisinį pagrindą, šios nuomininko teisės atsiradimo momentą ir jos turinį.

Subjektinė nuomininko teisė reikalauti išsinuomoto daikto pagerinimų išlaidų atlyginimo neatsiranda vien dėl to, kad jos atsiradimo galimybė (teisinis pagrindas) yra nustatyta galiojančiuose įstatymuose ir (arba) sutartyje. Šiai nuomininko teisei atsirasti būtinas ne tik teisinis pagrindas, t. y. atitinkamos įstatymų ir (arba) sutarties nuostatos, bet ir faktinis pagrindas, t. y. išsinuomoto turto pagerinimas gavus nuomotojo leidimą. Kitaip tariant, nuomininko subjektinė teisė reikalauti išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, galiojant atitinkamam jos atsiradimo teisiniam pagrindui, atsiranda dėl turto pagerinimo fakto nuomotojo leidimu. Nuomininko teisės reikalauti išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo turinį sudaro: jos apimtis (nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų ir su nuomininku suderintų išlaidų dydis); jos įgyvendinimo tvarka (arba nuomotojo pareigos atlyginti atitinkamas išlaidas vykdymo tvarka).

LAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai netyrė teisiškai reikšmingos aplinkybės – ieškovės teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą atsiradimo momento, o iš byloje nustatytų su šia aplinkybe susijusių faktų kasacinis teismas negali nustatyti rekonstrukcijos darbų pradžios ir pabaigos, galimai vėlesnę, nei nurodyta Sutartyje, darbų pradžią nulėmusių priežasčių ir daryti pagrįstos išvados dėl ieškovės teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą egzistavimo. Byloje nenustatytos aplinkybės, susijusios su rekonstrukcijos darbų planavimu ir vykdymu (kas lėmė galbūt vėlesnį tokių darbų atlikimą), o tuo atveju, jei šie darbai nebuvo pradėti pagal Sutarties 15 punktą, – tai nulėmusios priežastys. Pavyzdžiui, jeigu būtų nustatyta, jog darbai iki 2002 m. birželio 19 d. nepradėti ne dėl ieškovės kaltės, būtų galima konstatuoti ieškovės teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą atsiradimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Raktažodžiai
Close
Close