Institucijos

Kas yra prekyba poveikiu?

Pastaruoju metu Baudžiamojo kodekso (BK) 226 straipsnis „Prekyba poveikiu“ tapo populiarus viešojoje erdvėje. Tai nestebina, kadangi per paskutinį pusmetį šiuo nusikaltimu buvo įtariami ar apkaltinti būrys žinomų asmenų: politikai Rolandas Paksas, Rytis Mykolas Račkauskas, verslininkai Gedvydas Vainauskas, Juozas Antanas Zabulis, asociacijų vadovai Šarūnas Narbutas, Valdas Sutkus, Mantas Zalatorius ir kt.

Paprastam gyventojui, nesusipažinusiam su teisinės terminijos subtilybėmis, gali kilti klausimas – kas gi slepiasi po šio nusikaltimo pavadinimu? Kokiame turguje galima to „poveikio“ nusipirkti ir už kiek? Pabandysime atsakyti pateikiant pavyzdžius iš pastarųjų metų teismų praktikos.

BK yra įtvirtintas ilgas „prekybos poveikiu“ nusikaltimo sudėties apibrėžimas. Perfrazuojant BK 226 str. paprasčiau, „prekiautojas poveikiu“ yra asmuo, kuris, pasinaudodamas savo įtaka sprendimų priėmėjui (politikui, valstybės tarnautojui, teisėjui ar panašias pareigas užimančiam asmeniui), už kyšį pažada jį paveikti, kad būtų atliktas kyšio davėjui naudingas veiksmas. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kokie veiksmai laikomi prekyba poveikiu realiame gyvenime, pateiksime keletą pavyzdžių iš bylų.

Advokatas, gindamas kaltinamuosius baudžiamojoje byloje, už beveik 15 000 EUR pasiūlė, kad jis, pasinaudodamas (tariama) pažintimi su bylos teisėja, ją paveiktų ir ji advokato klientams neskirtų laisvės atėmimo bausmės. Advokatas buvo nuteistas už prekybą poveikiu.

Kitoje byloje asmuo, prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnu, verslininkei pažadėjo už kyšį paveikti kitus FNTT pareigūnus ir prokurorus, kad šie „sutvarkytų“ verslininkės problemas, susijusias su FNTT atliekamu tyrimu. Asmuo buvo nuteistas už prekybą poveikiu.

Kiti atvejai: asmuo už kyšį pažadėjo paveikti valstybės tarnautojus, kad šie pripažintų pastatą tinkamu naudoti. Asmuo pažadėjo paveikti vienos iš specialiosios tarnybos direktorių, kad šis prieš vieną iš tarnybos pareigūnų nepradėtų tarnybinio patikrinimo ir neatleistų jo iš darbo. Asmuo už kyšį pažadėjo paveikti Migracijos departamento darbuotojus, kad šie greičiau išduotų leidimus užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvoje. Visi šie asmenys buvo nuteisti už prekybą poveikiu.

Kaip matyti, „poveikis“ reiškia, kad siekiama, jog įstaiga (ar konkretus asmuo) teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdant įgaliojimus. Yra baudžiama tiek už tikrą, tiek už tariamą įtaką.

Iki šiol teismai prekybos poveikiu bylose dažniausiai susidurdavo su sunkumais nustatant, ar egzistavo pakankamai konkretus ir realus pažadas už kyšį paveikti sprendimų priėmėjus. Taip atsitiko R. Pakso, G. Vainausko ir A. Zabulio byloje – šiuo pagrindu kaltinamuosius pirmosios instancijos teismas išteisino, o dabar sprendimas yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui.

Tačiau ateityje teismai prekybos poveikiu bylose turės priimti teismų praktiką formuojančius išaiškinimus. Šiuo metu vykstantys ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos poveikiu Valdo Sutkaus, Manto Zalatoriaus, Šarūno Narbuto atžvilgiu išsiskiria tuo, kad šie žmonės oficialiai ir atvirai veikia kaip tarpinė jungtis tarp valstybės institucijų ir privataus sektoriaus, jų darbas yra tarpininkauti tarp interesų grupės ir sprendimo priėmėjo, atstovauti. Tokios veiklos vykdymas savaime nėra draudžiamas ar nusikalstamas, jeigu veikiama laikantis įstatymų. Valdo Sutkaus ir Manto Zalatoriaus atveju, jeigu byla nukeliaus į teismą, teismams gali tekti analizuoti, kur yra riba tarp teisėtos lobistinės veiklos ir prekybos poveikiu. O Šarūno Narbuto atveju – kada komercinio atstovavimo veikla perauga į prekybą poveikiu. Jeigu minėti ikiteisminiai tyrimai nukeliaus iki teismo, Lietuvos visuomenė turėtų sulaukti svarbių išaiškinimų, kurie prisidės prie aiškesnių ribų nustatymo tarp teisėtų ir tarp nusikalstamų veiksmų.

Tekstą parengė Kristijonas Povylius, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantas

VU Teisės klinika nuo 1998 m. teikia nemokamą teisinę pagalbą ir rūpinasi visuomenės teisiniu švietimu. Prieš 20 metų VU Teisės kliniką įsteigė ir ją globoja Vilniaus universitetas, advokatų kontora „Ellex Valiunas“ bei Vilniaus universiteto Studentų atstovybė.

 

Raktažodžiai
Close
Close