Komentarai

V. Nikitinas. Mobilumo paketas – ar viską padarėme, kad būtų užtikrinti Lietuvos transporto sektoriaus interesai?

Liepos pradžioje Europos Parlamento patvirtintas reglamentas, kuris numato naujas kabotažo, vairuotojų darbo ir poilsio, tachografų naudojimo bei vilkikų grąžinimo į registracijos valstybę taisykles (Mobilumo paketas arba Reglamentas), vis dar kelia dideles aistras Europos Sąjungoje (ES). Nors viešoje erdvėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Vyriausybė) bei verslo asociacijų atstovai išsako priekaištus Mobilumo paketui, tačiau akivaizdu, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės užkirsti kelią šio Reglamento priėmimui. Lietuvos valdžios institucijos siekdamos apginti Lietuvos transporto sektoriaus interesus ES institucijoms parašė vos keletą laiškų, su raginimu atidėti Mobilumo paketo svarstymą ir priėmimą. Į ES institucijas su raginimu nepriimti Mobilumo paketo kreipėsi ir dvi didžiausios Lietuvos vežėjus vienijančios organizacijos, tačiau nesėkmingai. Iš viešosios erdvės matyti, kad Vyriausybė ketina kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl Reglamento, nes Reglamentas diskriminuoja prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu. Galimybę kreiptis į ESTT svarsto ir Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta. Tačiau, ESTT bylos dėl Reglamento svarstymas gali trukti ilgiau nei 1,5 metų, todėl Mobilumo paketas neabejotinai padarys didelės žalos ne tik Lietuvos transporto sektoriui, bet ir Lietuvos biudžetui.

Mobilumo paketo priėmimas ypatingas tuo, kad jis priimtas transporto sektoriui nespėjus atsigauti nuo koronaviruso (COVID-19) pandemijos sukeltų padarinių. COVID-19 įtakotos dalis transporto sektoriaus įmonių buvo priverstos stabdyti savo veiklą. Naujasis Reglamentas situacijos transporto sektoriuje nepagerins, priešingai tik padidins transporto sektoriaus įmonių išlaidas, o daliai įmonių bus ir lemtingas veiksnys, priversiantis jas galutinai nutraukti savo veiklą. Dalis Lietuvos transporto sektoriaus įmonių savo veiklą ar transporto parkus, jau perkėlė į Vakarų Europą, kitos ieško išeičių, kaip kuo mažesnėmis sąnaudomis įgyvendinti Reglamento nuostatas. Tačiau matyti, kad laiko iki Reglamento įsigaliojimo lieka vis mažiau, o neatsakytų klausimų kyla vis daugiau: kaip įmonėms pertvarkyti savo verslą minimaliausiomis sąnaudomis, kur perkelti verslą, kaip koreguoti verslo planus, kad nebūtų skelbiamas įmonės bankrotas, kaip įgyvendinti Mobilumo paketo nuostatas ir nesusilaukti sankcijų iš ES institucijų ir pan.

Prognozuojama, kad daugiausia nuostolių Lietuvos transporto sektoriaus įmonės patirs dėl Reglamento nuostatos, kuria numatyta, kad įmonė įsisteigimo valstybėje narėje turi organizuoti savo transporto priemonių parko veiklą taip, kad būtų užtikrinta, jog įmonės turimos transporto priemonės, kurios naudojamos tarptautiniam krovinių vežimui, grįžtų į vieną iš veiklos centrų toje valstybėje narėje ne vėliau kaip per aštuonias savaites nuo išvažiavimo iš jos. Šios nuostatos oficialaus išaiškinimo ES lygmeniu nėra, kas transporto sektoriaus įmones neramina, nes nuostata įsigalios praėjus kiek daugiau nei 18 mėnesių nuo Reglamento paskelbimo ES Oficialiame leidinyje. Dėl šios nuostatos iš Lietuvos į Vakarų Europą savo veiklą gali perkelti nemažai transporto sektoriaus įmonių, kas turės didžiulę įtaką Lietuvos BVP, nes transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP. Dalis įmonių būtent tai jau yra padariusios ir naują veiklą yra pradėjusios Lenkijoje, Vokietijoje ar kitose Vakarų Europos valstybėse.

Prognozuojama, kad dėl Mobilumo paketo Lietuvos PVM gali sumažėti iki 2,7 proc. BVP mažėjimui įtakos turės ir transporto įmonių veiklos apimčių kritimas, kuris gali siekti iki 27 proc. Lietuva nuostolių patirs ir dėl to, kad optimizuojant transporto sektorių bei įmonėms bankrutuojant darbo neteks didelė dalis transporto sektoriuje dirbančių asmenų. Specialistų vertinimu, Lietuvoje be darbo gali likti apie 35 tūkst. transporto sektoriuje dirbančių asmenų. Dėl įmonių bankrotų tapusiems bedarbiais transporto sektoriaus darbuotojams bedarbių išmokoms iš valstybės pareikalaus apie 111 mln. eurų vienkartinių išlaidų, prognozuojama, kad bus prarasta 102 mln. eurų valstybės biudžeto pajamų, iš kurių dėl negautų Sodros įmokų – 65 mln. eurų ir negauto GPM – 37 mln. eurų. Dėl Lietuvos geografinės padėties transporto įmonėms gali būti sunku išlaikyti nuolatinius Vakarų Europos klientus, kadangi vilkiko grąžinimas į Lietuvą gali trukti iki 7 dienų, todėl Lietuvos įmonių vilkikai reikšmingą laiko tarpą tiesiog vyks į įmonės veiklos centrą – Lietuvą, o ne vykdys krovinių pervežimą. Vertinant, kad didžioji dalis Lietuvos transporto įmonių yra nedidelės, turinčios iki 10 transporto priemonių, manytina, kad tokios įmonės gali susidurti su sunkumais užtikrinant Vakarų Europos klientų poreikius, t. y. įmonės nesugebės užtikrinti darbo nepertraukiamumo ir galų galiausiai bus išstumtos iš rinkos.

Reglamentas turi ir daugiau neigiamų aspektų. Kaip parodė COVID-19 pandemija, dalis Vakarų Europos klientų, siekdami prioritetą suteikti vietiniams vežėjams, atsisakė Rytų Europos transporto įmonių paslaugų, tame tarpe ir Lietuvos. Manoma, kad toks scenarijus gali pasikartoti ir įsigaliojus Mobilumo paketui. Dėl Reglamento reikalavimo kas aštuonias savaites grąžinti transporto priemonę į įmonės veiklos vietą, Rytų Europoje susidarys transporto priemonių perteklius, ko pasėkoje, dėl mažos pervežamų krovinių pasiūlos, sumažės krovinių pervežimo įkainiai. Taip pat, dėl vilkikų privalomo grąžinimo į įmonės veiklos centrą, smarkiai išaugs į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekis, o tai prieštarauja Europos žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo tikslams.

Mobilumo paketo nuostatos ne tik sudaro diskriminacinę aplinką tarp ES Rytų ir Vakarų valstybių transporto sektoriaus įmonių, tačiau šioms bendrovėms sudaro nevienodas sąlygas konkuruoti su ne ES valstybių narių vežėjais. Iš Reglamento teksto nėra aišku, kaip bus užtikrinta, kad ne ES valstybių vežėjai laikytųsi Reglamento reikalavimų, nes jiems nesilaikant Reglamento nuostatų jie turėtų ženklų konkurencinį pranašumą prieš ES valstybių transporto sektoriaus įmones. Reglamento įsigaliojimui nėra pasiruošusi ir ES, nes nėra išvystyta poilsio vairuotojams infrastruktūra, trūksta stovėjimo aikštelių greitkeliuose, o ir esančios ne visada atitinka higienos sąlygas bei saugumo reikalavimus.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad įsigaliojęs Mobilumo paketas drastiškai pakeis transporto sektoriaus veiklą, ypatingai pokyčiai pasijus periferinių ES valstybių transporto sektoriuje. Tikimės, kad Lietuvos valdžios institucijos, nors ir pavėluotai, tačiau imsis priemonių, kad būtų ginami Lietuvos transporto sektoriaus įmonių interesai ES lygmeniu ir Mobilumo paketo nuostatos bus peržiūrėtos ir pakoreguotos taip, kad nepažeistų laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principo, o įmonės, dėl įsigaliojusio Reglamento patyrusios žalos, sulauks kompensacijų.

Dr. Vilius Nikitinas yra advokatas, advokatų kontora Nikitinas Legal 

Raktažodžiai
Close
Close