Institucijos

Darbo kodekso pakeitimai: 17 punktų, kuriuos verta žinoti ir darbdaviui, ir darbuotojui

Nuo š. m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja nauji Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) pakeitimai, pildantys likusias spragas dar 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos DK. Dauguma pakeitimų yra labiau formalūs, tačiau besąlygiškai turės įtakos darbo teisinių santykių šalims. Taigi svarbiausi DK pakeitimai, kurie įsigalios jau nuo rugpjūčio 1 d.

  1. DK 41 straipsnio pakeitimu sureguliuojamos situacijos, kai pareigybei, kurią užimti skelbiamas konkursas, leidžiama sudaryti terminuotą sutartį su darbuotoju tam laikui, kol konkurso būdu bus išrinktas naujas darbuotojas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokios terminuotos sutartys yra nustatytos ribotos trukmės ir gali būti sudaromos ne ilgiau kaip vienerių metų laikotarpiui.
  2. Papildytas DK 52 straipsnis, numatantis nuotolinio darbo reguliavimą. Šiuo pakeitimu išplečiama asmenų grupė, kuriems paprašius privaloma penktadalį darbo laiko skirti dirbti nuotoliniu būdu. Dabartinis, t. y. iki rugpjūčio 1 d. galiojantis reguliavimas numato, kad jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu  ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų ir auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Nuo rugpjūčio 1 d.  šia teise galės pasinaudoti ir darbuotojai,  pateikę prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie sveikatos būklę. Tad šiais pakeitimais įtraukiamos socialiai labiau pažeidžiamos darbuotojų grupės, kurioms darbdavys privalės suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu.
  3. DK 55 straipsnio pakeitimu sukonkretinama ir teisiškai įtvirtinama aplinkybė, nutraukti terminuotą darbo sutartį darbuotojo prašymu neegzistuojant jokioms svarbioms priežastims. Iki šiol galiojo šis ribojimas, neleidžiantis nutraukti darbo sutartį darbuotojui be svarbių priežasčių, kai terminuota darbo sutartis sudaryta trumpesniam, kaip vieno mėnesio laikotarpiui. Įsigaliojus minėtam pakeitimui jo nebelieka ir visas – tiek neterminuotas, tiek bet kokias terminuotas darbo sutartis darbuotojas galės nutraukti be jokių svarbių priežasčių pranešęs darbdaviui prieš dvidešimt kalendorinių dienų, nebent darbo santykių šalys sulygtų kitą darbo sutarties nutraukimo datą.
  4. Keičiasi ir dar vieno darbo sutarties nutraukimo pagrindo – DK 57 straipsnio (kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) – procedūra. DK 57 straipsnio 7 dalies pakeitimais nustatyta, kad darbdavys privalės trigubinti įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminą, darbo sutartį nutraukiant DK 57 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu, ne tik darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, bet ir nėščioms darbuotojoms. Iki šiol nėščių darbuotojų, iki vaikui sukaks 4 mėnesiai, DK  57 straipsnio pagrindu darbdavys apskritai negalėjo atleisti. Tad nuo rugpjūčio 1 d.  šio ribojimo nelieka, tik nustatomas ilgesnis – 3 mėnesių (arba 6 savaičių (jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau, kaip metus) įspėjimo terminas ir atleidimas galimas tik esant sąlygai – kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Tad nėščią darbuotoją galima atleisti tik vienu iš penkių DK 57 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Papildomai pažymėtina, kad atleidžiant darbuotoją DK 57 straipsnio bet kuriuo iš pagrindų, svarbu laikytis ne tik įspėjimo terminų, bet ir šiame straipsnyje nustatytų kitų procedūrų bei išmokėti išeitines išmokas.
  5. DK 61 straipsnio 1 dalies pakeitimas yra tiesiogiai susijęs su aukščiau nurodytu DK 57 straipsnio 7 dalies pakeitimu, kuomet nėščią darbuotoją jos nėštumo laikotarpiu, įspėjus prieš DK 57 straipsnio 7 dalyje numatytą terminą, galima atleisti teismui arba darbdavio organui priėmus sprendimą dėl kurio pasibaigia darbdavys. Taip užpildyta dar viena spraga, kuri iki šiol nebuvo sureguliuota darbo teisės normomis.
  6. Dar vienas DK 61 straipsnio pakeitimas susijęs su darbuotojų, auginančių vaiką iki trejų metų apsaugos mechanizmu. Šiuo pakeitimu leidžiama atleisti darbuotojus, auginančius vaiką iki trejų metų, nesant darbuotojo kaltės, t. y., kai: 1) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju, ir 2) kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Taigi, sureguliuojamos DK spragos, kuomet susiklostydavo situacijos, kad net ir egzistuojant objektyvioms priežastims būdavo neįmanoma organizuoti darbdavio pertvarkymų, nes buvo draudžiama atleisti darbuotojus, be jų rašytinio sutikimo.
  7. DK 72 ir 72 (1) straipsniais sureglamentuojama laikinojo įdarbinimo įmonių veikla. Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, siekdama būti įrašyta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, perkeliami į patį DK. Šis pakeitimas iš esmės reiškia, kad įstatymo lygmeniu yra įtvirtinti reikalavimai laikinojo įdarbinimo įmonėms, o įmonės neatitinkančios reikalavimų, negali būti laikinojo darbo sutarties šalimi.
  8. DK 83 straipsnio 3 dalies pakeitimu sudaroma galimybė mažoms įmonėms (turinčioms iki 10 darbuotojų) pagal pameistrystės sutartį įdarbinti bent vieną darbuotoją.
  9. DK 89 straipsnio 3 dalies pakeitimu praplečiamas terminas projektinio darbo sutarčiai su naujai priimamu asmeniu sudaryti – nuo dvejų metų iki projekto termino pabaigos, bet ne ilgiau, kaip iki penkerių metų.
  10. DK 110 straipsnio 4 dalies pakeitimu darbdaviams, įdarbinantiems mažiau kaip 10 darbuotojų, pareiga pranešti apie darbo pamainų grafikus prailginama iki 7 dienų.
  11. DK 117 straipsnio 4 dalies pakeitimais atliktas patikslinimas, kurio iki šiol nebuvo, kad naktį dirbančių darbuotojų, kurių darbas susijęs su ypatingais pavojais ar kurių fizinis ar protinis krūvis yra didelis, pamaina per 24 valandas negali trukti ilgiau kaip 8 valandas, kai dirbama naktį. Šių darbuotojų maksimalus darbo laikas per parą (pamainą) yra 8 valandos. Be to, šiame straipsnyje išskirti asmenys, kurie aktyviai arba pasyviai budi ir ši, aukščiau nurodyta išimtis, jiems netaikoma.
  12. Priimti pakeitimai, susiję su kasmetinių atostogų suteikimu. DK 128 straipsnio 5 dalies 4 punktas papildytas įpareigojimu darbdaviams pirmenybę suteikti kasmetines atostogas pagal darbuotojo prašymą tiems darbuotojams, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie sveikatos būklę. Pakeitimas, susijęs su darbuotojo sveikatos priežiūros įstaigos pateikiama išvada apie sveikatos būklę taip pat aktualus darbuotojams, teikiant prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo, kurį darbdavys privalės patenkinti (DK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimas).
  13. DK 135 straipsnio 2 dalis patikslinta ir nurodyta, kad darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos, tačiau privaloma informuoti darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt darbo dienų. Darbo santykių šalys, žinoma, gali susitarti ir dėl kito laikotarpio abipusiu susitarimu.
  14. DK 140 straipsnio 1 dalyje atliktas patikslinimas, kad darbo užmokestis darbo sutartyje gali būti sulygtas kaip darbo užmokestis per mėnesį arba per darbo valandą.
  15. DK 144 straipsnio 8 dalis iki šiol numatė ne didesnės nei 50 proc. darbuotojo darbo užmokesčio dydžio kompensacijos mokėjimą darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su važiavimais ir kelionėmis. Tačiau valstybinės institucijos teikdavo konsultacijas, kad šių kompensacijų mokėjimas galioja ir darbuotojams, dirbantiems lauko sąlygomis, nors naujajame DK ši sąlyga nebuvo likusi. Tad nuo šiol šis patikslinimas jau įtvirtintas ir DK, kad kompensacija mokama ne tik darbuotojams, kurių darbas susijęs su kelionėmis ar važiavimais bei yra kilnojamojo pobūdžio, bet ir dirbantiems lauko sąlygomis.
  16. DK 147 straipsnio 2 dalies nuostata patikslina, kad jei uždelsto atsiskaitymo su darbuotoju laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Tokiu būdu siekiama teisingiau apskaičiuoti netesybas, jei uždelstas laikotarpis yra trumpesnis, nei vienas mėnuo.
  17. DK 172 straipsnio 2 dalis papildyta nuostata, kad narystė darbo taryboje pasibaigia ir tuomet, kai darbo tarybos narys tampa darbdaviu ar darbdavio atstovu. Tokie asmenys, pagal DK nuostatas, negali būti renkami darbo tarybos nariais. Tad šios DK nuostatos suderintos.

Taigi, kaip matyti, ne visi pakeitimai yra esminiai, dalis yra daugiau techniniai ar redakciniai, tačiau neabejotinai siekiama pildyti likusias spragas po naujojo DK priėmimo. Darbdaviams svarbu atkreipti dėmesį dėl įsigaliojančių pakeitimų ir juos taikyti darbuotojams nuo š. m. rugpjūčio 1 d., o darbuotojams taip pat svarbu pasidomėti ir nepamiršti naudotis savo teisėmis.

Straipsnį parengė Rūta Globytė, Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresnioji teisininkė, advokatė ir Dr. Aušra Vainorienė, Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresnioji teisininkė, advokatė

 

Back to top button