Komentarai

V. Vadapalas. Airija ir Apple prieš Europos Komisiją: 14,3 mlrd. EUR byla

2020 metų liepos 15 dieną Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) patenkino Airijos ir dviejų Apple Group įmonių ieškinius ir panaikino Europos Komisijos 2016 metų sprendimą, įpareigojusį šias įmones sumokėti Airijos iždui 13,1 mlrd. EUR. Tai Airijoje įsteigtų ir veikiančių JAV kapitalo įmonių, kurioms Airija suteikė ypatingas ilgalaikes mokestines lengvatas, byla. Iš tikrųjų grąžintinos valstybės pagalbos suma buvo didesnė nei 13,1 mlrd. EUR, nes šios įmonės privalėjo sumokėti dar 1,2 mlrd. EUR palūkanų už 2003 – 2014 metų laikotarpį. Mokestinė pagalba joms teikta nuo 1991 metų, kai Airijos iždas priėmė joms skirtą pirmą sprendimą, tačiau neteisėtos pagalbos grąžinimui taikoma 10 metų senatis.

2018 metais Airijos Vyriausybė, nuogąstaudama dėl naujos bylos už Komisijos sprendimo nevykdymą ir augančios palūkanų sumos, sutarė su Apple, jog Airijos iždui bus sumokėta visa 14,3 mlrd. EUR suma. Gauti iš JAV pinigai yra užšaldyti specialiame depozitiniame fonde visam bylinėjimosi laikui, nors šiandien Airijos biudžete jau susidarė 30 mlrd. EUR dydžio lėšų trūkumas dėl Covid-19 sukeltos krizės. 2018 metų duomenimis, už 14,3 mlrd. EUR sumą būtų galima visus metus finansuoti Airijos sveikatos apsaugos sistemą.

Pasaulinio giganto Apple Inc. būstinė yra Silikono slėnyje – Kupertino mieste (Kalifornija). Jos 100 proc. kapitalo dukterinės įmonės „Apple Sales International“ (ASI) ir „Apple Operations Europe“ (AOE) yra įregistruotos Airijoje, tačiau pagal Airijos įstatymus jos nelaikomos Airijos mokesčių mokėtojomis (mokesčių rezidentėmis), nes gauna pelną užsienyje. Tuo tarpu pagal Apple airiškų įmonių prekių ir paslaugų (Apple kompiuterinės technikos, jos programinės įrangos ir pan.) sandorių kainodarą taikytinas „ištiestos rankos principas“ (angl. – ‘arm’slength’ principle) – pagal jį Airija būtų artimiausia ir tikroji pelno mokesčių mokėjimo vieta. Galiotų prielaida, taikoma mokesčių teisėje, kad įmonių grupės dukterinė įmonė ar nuolatinė buveinė yra atskiras vienetas, vykdantis savo ekonominę veiklą ir gaunantis savo pelną ir mokantis už jį mokesčius. Principas skirtas išvengti įmonių dvigubo apmokestinimo skirtingose valstybėse ir užkirsti kelią vengimui mokėti pelno mokesčius.

Bendrasis Teismas panaikino Komisijos sprendimą, kuriame ji nustatė, jog ASI ir AOE įmonėms Airijoje buvo suteiktos ypatingos išskirtinės mokesčių lengvatos, kurių neturėjo kitos įmonės. Jų pelno mokesčiai Airijoje buvo mokami už pelną, gautą iš veiklos Airijoje, nors ASI ir AOE veikė visame pasaulyje (išskyrus Amerikos kontinentą). Likęs pelnas likdavo niekur neapmokestintas. Pagal tokią matomai atrankiąją (selektyvią) tvarką, nustatytą Airijoje, Apple įmonėms buvo sudarytos sąlygos mokėti pelno mokestį, kurio faktinis tarifas 2003 m. sudarė tik 1% nuo gauto pelno. Pelnas pamečiui augo, ir 2011 metais ASI užregistravo maždaug 16 mlrd. EUR pelną, tačiau Airijoje apmokestinamu pelnu buvo laikoma tik maždaug 50 mln. EUR suma. 15,95 mlrd. EUR liko neapmokestinta ir todėl ASI sumokėjo Airijai mažiau nei 10 mln. EUR pelno mokesčio (apie 0,05 proc. nuo bendro metinio pelno). Toliau registruojamas vis didesnis pelnas, tačiau pagal mokesčių sąlygas Airijoje apmokestinamu laikomas pelnas nedidėjo ir 2014 metais faktinis mokesčio tarifas dar sumažėjo – iki 0,005 proc. dydžio.

ESBT sprendimas Airijos ir Apple byloje yra istorinis ne tik ir ne tiek dėl rekordinės teisminio ginčo sumos konkurencijos teisės praktikoje. Jis gali paliesti visą Europos Komisijos, kuri vykdo sąžiningos konkurencijos priežiūrą ES mastu, politiką griežtai riboti žalingą konkuravimą mokesčiais tarp ES valstybių narių ir reikalauti, kad įmonės grąžintų joms nepagrįstai suteiktą mokestinę pagalbą. Šios politikos priešininkai teigia, jog tiesioginių mokesčių (įmonių pelno ir kt.) nustatymas yra kiekvienos ES valstybės narės suvereni teisė ir todėl nepatenka į Europos Sąjungos, taigi – ir Europos Komisijos, kompetencijos sritį. Tačiau selektyvūs lengvatiniai mokesčiai tam tikroms įmonėms gali iškreipti konkurenciją visoje ES vidaus rinkoje ir tuo paveikti prekybą tarp valstybių narių. Komisija turi neginčijamą teisę priimti sprendimus grąžinti tokią pagalbą. Neužmirškime ir Europos Sąjungos ketinimą įvesti mokesčius pasaulinėms IT firmoms, o pati kova prieš mokestinius rojus yra bendros dabartinės ES mokestinės politikos dalis. Be to, Europos Sąjungoje seniai pribrendo bendros visoms valstybėms narėms konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) įvedimas.

Bendrojo Teismo sprendimas Apple byloje yra nemaloni nesėkmė Europos Komisijai: tik ką Teismas panaikino kitą Komisijos sprendimą, įpareigojusį JAV kilmės tinklą Starbucks grąžinti Nyderlandams 30 mln. EUR mokestinę pagalbą. Nedidelis Komisijos laimėjimas yra tai, kad ESBT pripažino teisėtu Komisijos įpareigojimą Fiat korporacijai grąžinti Liuksemburgui 30 mln. EUR pagalbą. Įdomu pažymėti, jog Liuksemburgas, taikantis panašias į Airijos mokestines lengvatas, stojo Airijos ir Apple byloje ASI ir AOE pusėje. Lenkija, dėl savo mokestinės politikos taip pat suinteresuota Apple bylos baigtimi, stojo Airijos pusėje. Pačiai gi Airijai pagalba airiškai Apple įmonių grupei yra jos ekonominės politikos dalis.

JAV įmonėms, tokioms kaip Apple, Microsoft, Google, Amazon ir t. t. Airija seniai tapo vartais, savo lengvatiniais mokesčiais atveriančiais kelią į ES rinką. Todėl apie 750 JAV įmonių įsteigė savo Europos būstines ar svarbias įmones būtent Airijoje.

Jungtinės Valstijos ilgą laiką skatino JAV kapitalo įmonių ekspansiją užsienio šalyse, kur joms suteikiamos mokestinės indulgencijos, ir iš jų nereikalavo mokėti mokesčių už pelną, gautą už JAV ribų. Paradoksalu, bet Airijos valstybės pagalba šiai Apple įmonių grupei tapo plačiai žinoma, kai šis klausimas prieš dešimtmetį buvo iškeltas JAV Senate svarstant mokestines reformas, reikalingas geriau pildyti valstybės iždą. Faktiškai tik po to Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl šios Airijos valstybės pagalbos. Komisijos 2016 metų sprendimas sukėlė neigiamą JAV Prezidento Obamos administracijos reakciją, nes Komisija neva pakenkė JAV pastangoms pasiekti pažangą tarptautinėse derybose dėl mokesčių tarifų. Tačiau Prezidento Donaldo Trampo administracijos pastangomis JAV nebedalyvauja pasaulinėse ekonominėse derybose. 2018 metais Europos Komisija priėmė sprendimą nubausti Google už piktnaudžiavimą dominavimu naudojant Android sistemą mobilių telefonų operacinių sistemų rinkoje 4,34 mlrd. EUR dydžio bauda. Tuometiniam Komisijos pirmininkui JAV Prezidentas paniekinamai pareiškė, kad Margrethe Vestager, Komisijos vice-pirmininkė ir narė, atsakinga už konkurenciją, yra „ta jūsų mokesčių ponia („taxlady“), kuri neapkenčia JAV“ (žr. https://euobserver.com/economic/142410). Komisarė Vestager Komisijos sprendimus Apple ir Google bylose laikė svarbiausiais sprendimais, skirtais sąžiningos konkurencijos ES vidaus rinkoje kontrolei.

Komisijos apeliacija prieš ESBT sprendimą bus nelengvas uždavinys, nes apeliacija Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT) galima tik ES teisės klausimais. ESTT šios bylos faktų iš naujo nenagrinės, o nuoseklus Bendrojo Teismo sprendimas šioje byloje pasižymi detaliu faktų vertinimu. Be to, vargu ar Bendrasis Teismas padarė ES teisės aiškinimo ar taikymo klaidų.

ESBT panaikino Airijos ir Apple užginčytą Komisijos sprendimą, nes nerado įtikinamų įrodymų, kad būtent šiai airiškai Apple įmonių grupei suteiktas išskirtinis pranašumas ar „selektyvi ekonominė nauda“. Tai reiškia, kad negalėjo būti ir neteisėtos valstybės pagalbos. Bylos medžiagos ir teismo sprendimo analizė rodo, kad mokestinės lengvatos turėjo būti ne kas kita, kaip tuo metu galiojančių Airijos įstatymų taikymas šių įmonių atžvilgiu.

Tai, kad Apple Inc. pagal susitarimus su jos dukterinėms airiškomis įmonėmis ASI ir AOE suteikė licencijas naudoti Apple intelektinę nuosavybę, dar nereiškia, jog pelnas, gautas joms naudojant Apple patentus, būtinai turi priskirtas šioms įmonėms. Reikia atsižvelgti ir į pačios Apple Inc. strateginius sprendimus, į mokslinius-techninius tyrimus, atliktus už Airijos ribų. Komisija turėjo įrodyti, kad Airijoje registruotų ASI ir AOE reali ekonominė veikla ir jos nauda adekvati visos Apple Group pelnui, gautam už Amerikos kontinento ribų (Europoje, Afrikoje ir kitur). Komisija taip pat neįrodė, jog Airijos mokesčių administracijos sprendimai dėl Apple apmokestinimo, nežiūrint juose paliktų spragų ir neaiškumų, buvo pagal savo metodologiją klaidingi ir todėl pagal šią metodologiją Apple buvo neva suteiktos išskirtinės mokestinės lengvatos. Galima taip pat teigti, jog Airijos mokesčių administracija savo nuožiūra nepriėmė specialių, nesuteiktų kitoms įmonėms, mokestinių sprendimų sukurti airiškoms Apple įmonėms išskirtines pirmenybes (angl. – selective advantage).

ESBT sprendimas Airijos ir Apple byloje galėtų būti naudingas ir Lietuvos Konkurencijos tarybos praktikai, mokesčių sistemai, užsienio investicijų politkai tobulinti. Priimant sprendimus dėl sudėtingų ekonominių klausimų būtina atlikti rimtą ekonominę ir teisinę analizę.

Prof. habil. dr. Vilenas Vadapalas yra EUROLEX advokatų profesinės bendrijos advokatas, buvęs ES Bendrojo Teismo teisėjas

Raktažodžiai
Close
Close