InstitucijosTeismai

2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje Lietuvos teismai įvertinti aukštai

Šiandien Europos Komisija paskelbė 2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę – visų ES valstybių narių teisingumo sistemų veiksmingumokokybės ir nepriklausomumo lyginamąją apžvalgą. Iš šių metų rezultatų suvestinės matyti, kad daugelyje valstybių narių teisingumo sistemų veiksmingumas nuolat gerėjo. Tačiau, remiantis šiandien paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos rezultatais, kai kurių valstybių narių piliečių vertinimu, teismų nepriklausomumas toliau menko.

Svarbiausios 2020 m. rezultatų suvestinės išvados

  • Teisingumo sistemų veiksmingumo didinimo pažanga. Nuo 2012 m. teigiamų pokyčių būta daugumoje tų valstybių narių, kurios per Europos semestrą išskirtos kaip patiriančios konkrečių sunkumų. Beveik visose šiose valstybėse narėse pirmosios instancijos teismų bylų nagrinėjimo trukmė sutrumpėjo arba išliko stabili. Beveik visos valstybės narės pranešė apie aukštą bylų išnagrinėjimo rodiklį (daugiau nei 97 proc.), o tai reiškia, kad teismai pajėgia nagrinėti gaunamas bylas ir mažinti dar neišnagrinėtų bylų skaičių. Rezultatų suvestinėje taip pat nagrinėjamas veiksmingumas konkrečiose ES teisės srityse, atrinktose dėl jų svarbos bendrajai rinkai ir verslo aplinkai. Pavyzdžiui, septyniose valstybėse narėse vartotojų teisės srities bylose sprendimai priimami per lėčiau nei tris mėnesius. Pinigų plovimo bylų nagrinėjimo pirmąja instancija procesas svyruoja nuo vidutiniškai vienų metų pusėje valstybių narių iki dvejų metų keliose valstybėse narėse, kuriose kyla baudžiamojo persekiojimo už pinigų plovimo nusikaltimus sunkumų.
  • Teismų nepriklausomumo vertinimas, palyginti su 2019 m., suprastėjo. Kaip matyti iš šiandien paskelbtų naujos „Eurobarometro“ apklausos rezultatų, dviejų trečdalių valstybių narių piliečių vertinimu, teismų nepriklausomumas, palyginti su 2016 m., padidėjo. Vis dėlto, palyginti su praėjusiais metais, maždaug dviejų penktadalių valstybių narių piliečių vertinimu, nepriklausomumas sumenko, o maždaug pusėje valstybių narių kyla konkrečių sunkumų. Apklausos dalyvių vertinimu, teismų ir teisėjų nepriklausomumą labiausiai menkina vyriausybės ir politikų kišimasis. Antras pagal svarbą veiksnys – spaudimas dėl ekonominių ar kitų konkrečių interesų.
  • Teigiami pokyčiai prieinamumo gerinimo ir lyčių lygybės užtikrinimo srityse. Beveik visos valstybės narės suteikia prieigą prie tam tikros internetinės informacijos apie savo teismų sistemą. Dauguma taip pat teikia informaciją, pritaikytą regos ar klausos sutrikimų turintiems asmenims ir negimtakalbiams. Valstybės narės pradeda nustatyti tvarką, pagal kurią teikiami mašininio nuskaitymo sprendimai, tačiau pažanga nevienoda. Tokio formato sprendimai yra patogesni naudoti ir prieinamesni plačiajai visuomenei. Beveik visos valstybės narės sudaro bent šiek tiek palankesnes sąlygas vaikams, pavyzdžiui, taiko vaiko interesus atitinkančių teismo posėdžių rengimo priemones. Vis dėlto vaikams pritaikytų interneto svetainių, kuriose pateikiama informacija apie teisingumo sistemą, yra sukūrusios mažiau nei pusė valstybių narių. Galiausiai, nors daugumos valstybių narių aukščiausiuosiuose teismuose teisėjų moterų vis dar mažiau nei 50 proc., nuo 2010 m. daugumoje valstybių narių teisėjų moterų toliau daugėja.

Suvestinėje, kurioje pateikiami  2012-2019 metais surinkti duomenys apie teisingumo vykdymą ES, nurodoma, kad Lietuvoje gyventojai ir verslo atstovai kylančius ginčus vis dar linkę patikėti teismams, nesirinkdami alternatyvių ginčų sprendimo būdų. Suvestinės duomenimis, Lietuva pagal gautų civilinių ir komercinių bylų skaičių užima trečią vietą Europoje, daugiau bylų gauna tik Belgija ir Rumunija. Tačiau Lietuvos teismai vis dar pirmauja pagal šių bylų išnagrinėjimo greitį. Suvestinės duomenimis, Lietuva  iš visų ES valstybių greičiausiai nagrinėja civilines ir komercines bylas. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis – Lietuvoje tokių bylų nagrinėjimo trukmė 2018 m. buvo 84 dienos, Estijoje – 143, Latvijoje – 236.

Pagal bendrą bylų pirmos instancijos teisme nagrinėjimo greitį Lietuva  užima ketvirtą vietą, o greičiau bylos nagrinėjamos tik Danijoje, Estijoje ir Latvijoje.

Apibendrinti duomenys rodo, kad Lietuva Europoje yra tarp aktyviausių valstybių,  skatinančių alternatyvius ginčų sprendimo būdus ir yra trečioje vietoje. 2019 m. Lietuvoje pradėta taikyti ir mediacija administraciniuose ginčuose. Tai viena iš priemonių, kuria siekiama mažinti teismams tenkantį darbo krūvį ir sudaryti sąlygas gerinti teismo proceso kokybę.

Europos Komisijos suvestinėje pažymėta, kad vartotojų teises ginančių institucijų ir teismų vaidmuo yra vienas svarbiausių, apsaugant Europos vartotojų teises. Suvestinės duomenimis, Lietuva sumažino teisminę vartotojų teisių gynimo trukmę: 2016 m. toks procesas truko  236 dienas, o 2018 m. –  118 dienų.

Tęsiasi teigiamos tendencijos ir efektyvinant teismų darbą – jau antrus metus stebimas neišnagrinėtų bylų likučio mažėjimas – Lietuva,  skelbiamos suvestinės duomenimis, pagal šį rodiklį užima antrą vietą ES po Švedijos.

Tarp ES valstybių narių Lietuva išlieka pirmaujančia sklaidos prieinamumo apie teismų veiklą ir teisingumo sistemą internetinėje erdvėje: viešai skelbiami teismų procesiniai sprendimai, elektroninėmis ryšių priemonėmis dokumentus teismui asmenys gali teikti visų kategorijų ir instancijų bylose, o tai, Europos Komisijos vertinimu, didina teismų sistemos skaidrumą, padeda piliečiams ir verslui suprasti savo teises ir prisideda prie vienodos praktikos formavimo. Teismų procesinių sprendimų skelbimo automatizavimas ir informacijos pateikimas automatiniam jos apdorojimui (machine-readable), Europos Komisijos taip pat pripažįstama kaip pozityvus indėlis kuriant modernią ir atvirą teisingumo sistemą.

Tenka apgailestauti, kad pagal pristatytus duomenis, valstybės skiriamas finansavimas Lietuvos teismų sistemai, nors kasmet nežymiai didėja, tačiau ES vidurkio nesiekia. Mažesnis nei Lietuvos finansavimas teisingumo vykdymui 2018 m. skirtas tik Kipre. Pagal sumas, tenkančias vienam gyventojui per metus, 2018 m. Lietuvoje teismų sistemai buvo skirta tik 42 Eur. Pagal šį rodiklį kitos Baltijos šalys pirmauja net keliomis pozicijomis: Estija – per penkias (58 Eur), Latvija – per devynias (63 Eur). Lyginant Liuksemburgą ir Vokietiją, kurias Lietuva lenkia pagal gaunamų bylų skaičių, skirtumas siekia 3–4 kartus (atitinkamai 215 Eur ir 157 Eur).

Suvestinėje visuomenės suvokimo apie teismų ir teisėjų nepriklausomumą  naudojami 2020 m. Eurobarometro atliktos gyventojų apklausos duomenys. Respondentų, sutinkančių su teiginiu, kad teismai ir teisėjai yra nepriklausomi, skaičius, Lietuvoje palyginus su ankstesniais metais, nors nežymiai, tačiau padidėjo, ir siekia 50 proc. Visuomenės nuomone, didžiausią grėsmę Lietuvos teisėjų nepriklausomumui kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš ekonominių ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas, – taip mano beveik 30 proc. respondentų. Suvestinėje aukščiausio pasitikėjimo valstybėmis įvardijamos ES senbuvės – Danija, Suomija ir Austrija, kuriose teisėjų nepriklausomu tiki daugiau kaip 80 proc. respondentų.

 

Europos Komisijos ir Nacionalinės teismų administracijos informacija

 

Raktažodžiai
Close
Close