Teismai

Naujausia LAT praktika privatinės teisės klausimais: nuo neturtinės žalos atlyginimo dėl kriminalinės žvalgybos subjektų neteisėtų veiksmų iki viešųjų pirkimų klausimų

Pateikiame naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus praktikos, kuri nebuvo aptarta ankstesniuose portalo straipsniuose, apžvalgą:

Liepos 2 d. nutartyje LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad vadovaujantis Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo nuostatomis, kreditoriui, siekiančiam teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo kitoje susitariančiojoje šalyje, Konvencijoje įtvirtinti du būdai kreiptis į kompetentingą vykdymo valstybės instituciją – per centrines institucijas arba tiesiogiai į kompetentingą vykdymo valstybės instituciją. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo Konvencijoje nustatyta tvarka turi teisę prašyti peržiūrėti nutartį dėl pripažinimo ar nepripažinimo fakto ir teisės klausimais. Prašymas peržiūrėti nutartį paduodamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Prašymui nagrinėti sudaroma Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija, kuri peržiūri vieno Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo priimtą nutartį ir šiuo klausimu priima nutartį. Pripažintas teisiškai nepagrįstu suinteresuoto asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas argumentas, kad Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas nustato alternatyvią Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu apskundimo tvarką.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą dėl operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektų, ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismų neteisėtų veiksmų, priminta, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka.

Ieškovė prarado gerą sveikatą, darbo pajamas, reputaciją. Nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas pradėtas, vykdytas ir tęstas ilgą laiką, naudojus operatyvines ir procesines prievartos priemones ieškovės atžvilgiu. Nuolatinis persekiojimas lėmė ieškovės įbauginimą. To pasekmė – stresas, nervinė įtampa, ieškovei pablogėjo sveikata, susirgimai tęsėsi. Ieškovė prarado darbo pajamas, pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, jį vykdant ir tęsiant daugelį metų. Ji neteko ilgo laikotarpio darbo pajamų, o dėl persekiojimo pablogėjusi sveikata ir viešai formuojama neigiama jos reputacija darė žymią neigiamą įtaką galimybėms užsidirbti, negalėjimą susirasti (susikurti) ieškovės kvalifikaciją atitinkantį darbą. Teisininko profesijai didelę reikšmę turi nepriekaištinga reputacija. Dėl esmingai pažeisto orumo, sugadintos reputacijos ir pablogėjusios sveikatos dėl ieškovės daugiau kaip prieš 10 metų pradėtas neteisėtas ikiteisminis tyrimas sutrukdė ieškovei dirbti visą nurodytą laikotarpį jos turėtą kvalifikaciją atitinkantį darbą, nes teisininkų darbo rinkoje svarbią reikšmę turi darbdavio pasitikėjimas teisininko darbo pareigų atlikimu ir klientams tinkamos kokybės teisinių paslaugų teikimu. Ieškovės kvalifikacija buvo aukšta, ji dirbo aukštesnės grandies teismo teisėja. Tokie padariniai teisiškai yra svarbūs kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai. Jų kiekis, svarba, trukmė, įtaka asmens teisėms sudaro pagrindą nustatyti pakankamai didelį neturtinės žalos atlyginimą, kadangi pasireiškė poveikis daugeliui svarbių asmeninės ir profesinės srities teisių.

Ieškovės išteisinimas, nustačius, kad jos veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, neeliminuoja galimybės taikyti drausminę atsakomybę dėl padarytų pažeidimų. Ieškovė iš teisėjo pareigų atleista Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu. Jeigu teisėjas padaro etikos pažeidimų, dėl kurių gali būti atleistas iš teisėjo pareigų kaip savo poelgiu pažeminęs teisėjo vardą, bet šie veiksmai nesudaro baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo ir jis dėl baudžiamųjų kaltinimų išteisinamas, tai padaryti etikos pažeidimai neeliminuoja asmens teisės į žalos atlyginimą, bet padaryti etikos pažeidimai vertinami kaip aplinkybė, dėl kurios gali būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Šis neturtinės žalos atlyginimo dydis priteistinas dėl asmens teisių pažeidimų, padarytų neteisėtais veiksmais operatyviniame tyrime, nepagrįstai apkaltinant ir nuteisiant, todėl jos dydis nelygintinas su tais atvejais iš teismų praktikos, kai buvo priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas už kitokio pobūdžio žalą. Kasaciniuose skunduose yra teikiami pavyzdžiai ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atvejai dėl sveikatos sutrikdymo, teisių pažeidimo atskirais neteisėtais veiksmais ikiteisminiame tyrime ar per ilga proceso trukme. Tuo tarpu šiuo atveju yra nustatyta daug atskirų pažeidimų, kurie kiekvienas turi įtakos nustatytam neturtinės žalos dydžiui. Atitinkamai nėra pagrindo taikyti teismų praktikos, kai neturtinės žalos dydis buvo nustatytas vien tik už neteisėtus veiksmus ikiteisminiame tyrime ar vien tik dėl per ilgo proceso.

_____

Kitoje nutartyje kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisakė, kad turtiniai santykiai tarp servituto turėtojo (viešpataujančiojo daikto savininko) ir žemės sklypo (tarnaujančiojo daikto) savininko, šių santykių reglamentavimas neapsiriboja vien tik viešpataujančiojo daikto savininko pareiga mokėti tarnaujančiojo daikto savininkui kompensaciją už nustatytą servitutą. Servituto turėtojas žemės sklypo savininkui turi ir kitų turtinių prievolių, pareigų, susijusių su turto išlaikymu, ir panašiai. Byloje susidarė tokia teisinė situacija, kai buvusiam žemės sklypo savininkui atkurtos nuosavybės teisės į užstatytą žemės sklypą. Ieškovė šiuo atveju yra buvusio (-ių) žemės sklypo savininko (-ų) teisių perėmėja. Taigi aplinkybės dėl žemės sklypo užstatymo atsakovės statiniais istoriškai susiklostė tada, kai privati nuosavybė į žemę buvo neigiama. Nuosavybės teisių atkūrimo į statiniais užstatytą žemę būdas pagal tuo metu galiojantį reguliavimą Atkūrimo įstatyme, siekiant derinti ir ginti tiek užstatyto žemės sklypo, tiek statinių savininkų interesus, įstatymo leidėjo buvo pasirinktas taikant servituto institutą. Tačiau iš esmės pagal dabartinį teisinį reguliavimą, tokia situacija, kai pastatų, esančių kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, savininkui daiktinės teisės pagrindu nustatoma teisė naudotis visu žemės sklypu, faktiškai perduodant ir žemės sklypo valdymo teisę, nors tokia teisė įvardinama servitutais, de facto atitinka užstatymo teisę (superficies). Nors, reglamentuodamas užstatymo santykius, įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs santykių, susiklostančių tarp žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų dėl prievolės mokėti su žemės sklypu susijusius mokesčius, daiktinėms teisėms į svetimą daiktą, kurių turinį sudaro ne tik teisė naudotis svetimu daiktu, bet ir teisė jį valdyti, būdinga tai, kad daiktinės teisės į svetimą daiktą turėtojui tenka prievolė ne tik tinkamai išlaikyti tą svetimą daiktą, bet ir mokėti mokesčius bei kitas su tuo daiktu susijusias įmokas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitaip. Užstatymo teisės turinį sudaro tiek teisė naudotis daiktu, tiek ir teisė jį valdyti.

_____

Dar vienoje liepos 2 d. nutartyje priminta, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus. Vienas iš esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas ją įvykdyti. Tai reiškia, kad, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (lot. impossibillium nula obligatio est). Pagal teisėje galiojantį principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl, esant nustatytai aplinkybei dėl paskolos sumos pagal ginčijamą paskolos sutartį neperdavimo, ginčijama paskolos sutartis pagrįstai buvo pripažinta nesudaryta, remiantis CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu reglamentavimu. Taip pat negaliojančia pagrįstai buvo pripažinta ir šioje byloje ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis

Pažeidimai, nustatant taikytiną teisę ir jos turinį, sprendžiant dėl užsienyje įsteigto juridinio asmens teisinio statuso, nesudaro pagrindo naikinti arba keisti apeliacinės instancijos teismo nutarties, kadangi byloje nėra duomenų, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šią išvadą papildomai pagrindžia ir tai, kad, bylą nagrinėję teismai pagrįstai ginčijamą paskolos sutartį pripažino nesudaryta kitu pagrindu – dėl paskolos dalyko neperdavimo paskolos davėjui, todėl net ir darant prielaidą, kad bylą nagrinėję teismai būtų neteisingai sprendę dėl įmonės „Saley Enterprises LTD“ teisinio statuso ginčo sutarčių sudarymo metu, ši aplinkybė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.

_____

Dar vienoje nutartyje pabrėžta, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 44 punkte nustatyta, kad savivaldybė dalyvauja vykdant vaiko teisių apsaugą, užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimą. Taigi vykdydama šias funkcijas ir siekdama informuoti visuomenę savivaldybė, paskelbdama informaciją apie įvykusį teisminį procesą dėl vaiko teisių ir interesų gynimo, jo rezultatą ir, jos nuomone, jos nuomone, bendrijos pirmininko veiksmų poveikį vaiko interesams, leistinų viešojo asmens kritikos ribų neperžengė, įgyvendino teisę skleisti informaciją tiek apie savo, tiek ir apie viešojo asmens – asociacijos pirmininko veiklą vaiko teisių apsaugos srityje, informacijos skleidimo laisve nepiktnaudžiavo. Taigi atsakovė savo teisę skleisti informaciją panaudojo teisėtai, nepažeisdama ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Replikos teise privaloma pasinaudoti tik tada, kai duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytus duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą.

_____

Nutartyje dėl valstybei priklausančio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso organizavimo ir reikalavimų dalyviams vertinimo pasisakyta, kad nagrinėjamu atveju konkurso organizatorius nustatė atskirą reikalavimą turto nuomininko valdomam registruotam prekės ženklui. Prekės ženklu gali būti bet koks žymuo, kurio pagrindinė paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Konkurso organizatorius nustatė, kad turto nuomininko valdomas registruotas prekės ženklas turi būti globaliai žinomas, tarptautinis, priklausantis picerijų tinklui, naudojamam ne mažiau kaip 1000 picerijų ne mažiau kaip trijose skirtingose valstybėse ir kurių bent dvi veikia skirtinguose tarptautiniuose oro uostuose, per metus aptarnaujančiuose daugiau kaip 5 mln. keleivių, ir (arba) Lietuvoje įregistruotas prekės ženklas, faktiškai naudojamas ne mažiau kaip dviejose picerijose, iš kurių bent viena veikia Vilniaus mieste esančiame prekybos centre, kurio prekybinis (nuomojamas) plotas ne mažesnis nei 1200 kv. m, ir kuri yra įvertinta vartotojų „Tripadvisor“ platformoje. Teisėjų kolegija sprendė, kad minėti reikalavimai prekės ženklui negali būti vertinami kaip alternatyvūs, nes jie yra nelygiaverčiai. Šių reikalavimų pernelyg didelė disproporcija yra nepagrįsta ir neproporcinga nuomojamų patalpų naudojimo tikslui pasiekti. Konkurso organizatorius, nustatydamas papildomus reikalavimus konkurso dalyviams, siekia įsitikinti konkurso dalyvio pajėgumu naudoti patalpas pagal paskirtį ir sudaro sąlygas konkurso dalyviui pagrįsti savo galėjimą tinkamai vykdyti sutartį, šiuo atveju – kepti picas ir aptarnauti didelius klientų srautus. Be to, akivaizdu, kad kuo daugiau papildomų reikalavimų konkurso dalyviams bus iškelta, tuo mažiau jų galės dalyvauti konkurse, o tai neišvengiamai lems mažesnę pasiūlymų kainą. Todėl konkurso organizatorius turi įvertinti, ar formuluojamos Konkurso sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins konkurso dalyvių ar jų nesuklaidins, nelems ginčų.

Reikalavimas pateikti vartotojų įvertinimą „Tripadvisor“ platformoje nėra pakankamai patikimas ir objektyvus konkurso dalyvio žinomumui pagrįsti. Vien tai, kad panašaus pobūdžio vartotojų vertinimas tarptautiniu mastu atliekamas tik šioje platformoje, nurodytos pozicijos nekeičia, nes tai nėra oficialūs vartotojų tyrimai ar tam tikri statistiniai duomenys. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad galimumas kelti papildomus reikalavimus konkurso dalyviams priklauso ir nuo galimybių patikrinti atitiktį jiems. Šiuo atveju prekės ženklo žinomumas greičiau atspindi konkurso dalyvio patirtį ir kvalifikaciją, bet ne galėjimą užtikrinti didesnę apyvartą ateityje. Be to, nėra galimybės patikrinti turto nuomininko prekės ženklo žinomumo tikėtinos įtakos nuomos kainai, todėl šie reikalavimai yra netikslūs siekiant pagrįsti konkurso dalyvių vertinimą ir siūlomos kainos aspektu.

Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors dėl konkurso dalyvių finansinio ir ekonominio pajėgumo valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso organizatoriui suteikta diskrecija nustatyti papildomus reikalavimus ir tikrinti konkurso dalyvių atitiktį jiems, tačiau ši laisvė nėra neribota. Papildomi reikalavimai turi būti susiję su nuomojamo turto naudojimo paskirtimi ir siekiu gauti didžiausią nuomos kainą, proporcingi šiems turto valdytojo tikslams, objektyvūs, aiškūs ir galimi patikrinti. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso organizatoriaus nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas.

_____

Kitoje nutartyje kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pati savaime taisyklė, kad įstatymu nustatytos sankcijos nauda tektų proceso dalyviui, nėra svetima civilinio proceso teisėje. Pavyzdžiui, CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą. Tiek CPK 711 straipsnio 1 dalyje, tiek CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos tikslas yra užkirsti kelią šalių piktnaudžiavimui procesu. Toks teisinis reguliavimas, kai iš įstatymu nustatytos sankcijos naudą gauna dėl kito proceso dalyvio piktnaudžiavimo procesu nukentėjęs proceso dalyvis, nekelia abejonių dėl tokio reguliavimo atitikties Konstitucijai. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nustatyta sankcija siekiama užtikrinti varžytynių operatyvumą ir efektyvumą, o jis yra būtinas tiek užtikrinant skolininko teisių priverstinai realizuojant jam priklausantį turtą apsaugą, tiek ir teismo sprendimo vykdymą, tokia sankcija teikiamos naudos priskyrimas skolininko interesų įgyvendinimui, teisėjų kolegijos vertinimu, nekelia abejonių dėl šios sankcijos atitikties Konstitucijai.

Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo suklydimas, teikiant kainos pasiūlymą, nagrinėjamoje byloje atsirado dėl didelio jo neatsargumo, nes ieškovas, turėdamas pakankamai laiko po paskutinio kainos pasiūlymo, nepatikrino, ar jo teikiamas kainos pasiūlymas suvestas teisingai ir atitinka jo tikrąją valią, taip pat nesilaikė EVAP naudotojo instrukcijoje aprašyto veiksmų eiliškumo, dėl to elektroninių varžytynių sistemoje nustatytas saugiklis (papildomas mygtukas „Ar tikrai siūlote“) neapsaugojo jo nuo galimos klaidos suvedant netinkamą kainą. Tai reiškia, kad ieškovas prisiėmė su tokiu savo elgesiu susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Todėl, laikantis CK 1.90 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, dėl didelio ieškovo neatsargumo teikiant kainos pasiūlymą atsiradęs suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę tam, kad toks kainos pasiūlymas, kaip vienašalis sandoris, būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.

_____

Nutartyje dėl vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės, šalims sudarius atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, pabrėžtą, kad nesant CK dispozityvių normų, kurios reguliuotų sėkmės mokesčio nustatymą ir todėl nesant galimybės nustatyti, ar būtų pagrindas Tarpininkavimo sutarties 4 punkte esančioje sąlygoje įtvirtintą sėkmės mokestį vertinti kaip esmingai pabloginantį vartotojo padėtį, lyginant šį mokestį su sėkmės mokesčiu, nustatytu pagal CK reguliavimą, jeigu toks reguliavimas CK būtų įtvirtintas, minėta sutarties sąlyga turi būti aiškinama remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šiuos principus aiškinančia teismų praktika bei atsižvelgiant į sutarties sudarymo metu buvusias aplinkybes (CK 6.228(4) straipsnio 5 dalis). Vertinant nagrinėjamos bylos kontekste, neabejotina, kad, derantis dėl tokios sąlygos individualiai, ieškovas, žinodamas, kad galutinė pardavimo kaina gali taip smarkiai skirtis, su sutartyje nustatytu sėkmės mokesčio dydžiu nesutiktų, kadangi tai sukelia labai reikšmingus neigiamus ekonominius padarinius.

Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad ieškovo ir trečiojo asmens prievolė atsiskaityti pagal Tarpininkavimo sutartį su atsakove yra solidarioji, tačiau šios išvados tinkamai nepagrindė, apsiriboję konstatavimu, jog pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą ši prievolė laikoma bendra ir vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, bet nenustatė ir nenurodė teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, pagrindžiančių prievolės bendrumą ir (ar) solidarumą. Minėta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą savaime nereiškia, jog prievolė yra solidarioji, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta dėl ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo ir ieškovui bei trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio gyvenamojo namo su priklausiniais pardavimo kaip vieno turto objekto pardavimo, neišskiriant statinių ir sklypo kainos. Nagrinėjamos bylos atveju, siekiant kvalifikuoti ginčijamą prievolę atsiskaityti pagal Tarpininkavimo sutartį, turėjo būti nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, ar sutartis sudaryta šeimos interesais, ar paslaugos suteiktos abiejų sutuoktinių interesais ir jų naudai, tačiau bylą nagrinėję teismai šių aplinkybių neanalizavo, taip nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos sutuoktinių prievoles reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

_____

Taip pat kasacinis teismas pasisakė, kad apeliacinės instancijos teismas byloje dalyvaujantiems asmenims nepranešė apie savo ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas – apeliaciniame skunde nurodytą jo teisinį pagrindą. Dėl to susiklostė situacija, kad apeliacinės instancijos teismas nesuteikė galimybės byloje dalyvaujantiems asmenims pasisakyti ne tik dėl galimybės ginčą spręsti pagal apeliaciniame skunde nenurodytą teisės normą – CK 6.270 straipsnį, bet ir dėl šios normos taikymui reikšmingų ginčo aplinkybių – ar žala yra susijusi su didesnio pavojaus šaltiniu, ar neegzistuoja aplinkybės, šalinančios didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę, ar yra kitų aplinkybių, į kurias pagal CK 6.282 straipsnį teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl atlygintinos žalos ir kt. Taigi, šalių neinformavimas dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo nagrinėjamoje byloje nulėmė, be kita ko, situaciją, kai šalys neturėjo galimybės pateikti savo poziciją dėl faktinių aplinkybių, kurių teisinis kvalifikavimas aktualus taikant griežtąją deliktinę atsakomybę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas (o tai pagal šių teismo procesinių veiksmų esmę apima pareigą ne tik pranešti apie patį ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, bet ir nurodyti teisinį pagrindą bei nagrinėjimo, peržengus apeliacinio skundo ribas, apimtį) ir nesuteikęs byloje dalyvaujantiems asmenims teisės dėl to visa apimtimi pasisakyti raštu arba žodžiu, netinkamai taikė CPK 320 straipsnio 2 dalį ir šie pažeidimai nagrinėjamu atveju buvo tokio pobūdžio ir masto, jog yra pagrindas pripažinti ieškovų teisės į teisingą teismą neužtikrinimą.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių suklaidinimo galimybės vertinimą, kai sutampa silpną skiriamąjį požymį turintis prekių ženklų elementas, pabrėžta, kad vertinant žymenų tapatumą ar panašumą turi būti lyginama žymenų visuma. Taigi, tais atvejais, kai lyginami sudėtiniai prekių ženklai, turi būti ne tik lyginami žodiniai sudėtinių prekių ženklų elementai, tačiau lyginant vertinamas ir sudėtinių prekių ženklų žodinio elemento kartu su vaizdiniu elementu sukuriamas bendras įspūdis. Šiuo atveju dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad galima atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu. Nėra teisinga atsisakyti palyginti žymenų elementus vien dėl to, kad, pavyzdžiui, jie yra mažesni nei kiti žymenų elementai arba neturi skiriamojo požymio. Kiekvienu atveju reikia išanalizuoti žymens sudėtinius elementus ir santykinę jų reikšmę visuomenės suvokimui, siekiant nustatyti, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bendrą įspūdį, kurį nagrinėjami žymenys sukuria minėtos visuomenės atmintyje. Taigi negalima iš anksto ir bendrai manyti, kad į apibūdinamuosius žymenų, dėl kurių kilo ginčas, elementus reikėtų neatsižvelgti vertinant jų panašumą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo byloje C-705/17 49 par.).

Vertinant žodinio prekių ženklo elemento įtaką, taip pat turi būti atsižvelgiama į šio elemento skiriamojo požymio stiprumą. Pripažįstama, kad labiau tikėtina, jog vartotojas manys, kad ženklo apibūdinamasis, darantis užuominą ar kitoks silpnas elementas nenaudojamas konkrečiai įmonei identifikuoti, taigi ir prekėms ar paslaugoms atskirti nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų. Todėl kai sutampantis ginčo prekių ženklų elementas turi silpną skiriamąjį požymį, vertinant suklaidinimo galimybę, daugiausia dėmesio bus skiriama nesutampančių elementų įtakai bendram prekių ženklų sukuriamam įspūdžiui. Atliekant vertinimą, bus atsižvelgiama į nesutampančių elementų panašumus (skirtumus) ir šių elementų skiriamąjį požymį. Paprastai silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų sutapimas pats savaime nereikš, kad yra suklaidinimo galimybė. Tačiau suklaidinimo galimybė gali būti, jeigu: 1) kitų elementų skiriamasis požymis yra silpnesnis (arba vienodai silpnas) arba jie yra nereikšmingi ženklų vizualiam įspūdžiui ir todėl bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra panašus; arba 2) bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra labai panašus arba tapatus

Dominuojančiu prekių ženklo elementu pripažįstamas elementas, kuris dėl savo vizualinio išskirtinumo (dydžio, padėties ženklo kompozicijoje, naudojamų spalvų) ar semantinės reikšmės yra pirmiausia vartotojo pastebimas ir išlieka jo atmintyje. Teisėjų kolegija neturėjo pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad būtent elementas HERBA, nepaisant šio elemento skiriamojo požymio silpnumo, yra dominuojantis atsakovės prekių ženklų elementas. Tokia išvada pagrįstai padaryta atsižvelgiant į tai, kad vaizdiniai atsakovės prekių ženklų elementai (augalo motyvas) yra dekoratyvinio pobūdžio, iš dalies apibūdinantys žodinį elementą HERBA, be to, dėl naudojamos spalvos vizualiai nedominuoja prekių ženklų kompozicijoje, tuo tarpu prekių ženklo HERBA FOODS žodinis elementas FOODS yra aprašomasis, t. y. skiriamojo požymio neturintis, elementas 30 klasės prekėms, šis elementas užrašytas įprastiniu šriftu ir yra antrasis žodinių ženklo elementų sekoje, todėl pagal nusistovėjusią praktiką laikytinas turinčiu mažesnę reikšmę vartotojo suvokimo įspūdžiui. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad žodinis elementas HERBA dominuoja ir užprotestuotame ieškovės prekių ženkle. Vertinant vizualiai, užprotestuotame ieškovės prekių ženkle akivaizdžiai dominuoja stilizuotas elementas EKO, esantis prekių ženklo kompozicijos centre, užrašytas tamsesniu nei kiti prekių ženklo elementai šriftu ir dėl savo dydžio užimantis didesnę prekių ženklo kompozicijos dalį nei kiti prekių ženklo elementai. Elementas HERBA, esantis elemento EKO apačioje, dėl panaudotos šviesesnės spalvos ir dydžio yra gerokai mažiau pastebimas nei elementas EKO, todėl užprotestuotame ženkle vizualiai nedominuoja.

Raktažodžiai
Close
Close