Teismai

LAT: viešosios pagarbos vieta – ne tik mirusio asmens esamo ar tariamo palaidojimo vieta

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. liepos 2 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-94-788/2020), kurioje išaiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties – vandališkų veiksmų kapinėse ar kitoje viešosios pagarbos vietoje arba kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų – požymius.

Byloje nustatyta, kad asmuo su savimi turimu kūju trenkė ne mažiau kaip keturiolika kartų į memorialinę lentą, skirtą prieš okupantus kovojusiam asmeniui atminti.

Pirmosios instancijos teismas asmens veiką kvalifikavo kaip BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 312 straipsnio 2 dalyje (kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas) nurodytų veikų sutaptį ir skyrė atitinkamai 75 parų areštą ir 140 MGL (7000 Eur) dydžio baudą, galutinę subendrintą bausmę – 75 parų areštą, o vadovaudamasis BK 641 straipsniu, šią bausmę sumažino vienu trečdaliu ir skyrė 50 parų areštą.

Apeliacinės instancijos teismas asmenį pagal BK 312 straipsnio 2 dalį išteisino, nurodydamas, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta viešosios pagarbos vietoje, nes asmens sunaikinta memorialinė lenta, skirta prieš okupantus kovojusiam asmeniui atminti, žymėjo šio asmens darbo, o ne jo palaidojimo vietą. Viešosios pagarbos vieta, kaip BK 312 straipsnyje nurodytas nusikalstamos veikos sudėties požymis, neapima bareljefų, atminimo lentų ir kitų objektų, kurie nėra siejami su asmens mirties ar palaidojimo vieta. Taip pat apeliacinės instancijos teismas asmeniui pagal BK 284 straipsnį paskirtą areštą pakeitė į laisvės apribojimo bausmę.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kasaciniame skunde pateikė argumentus dėl BK 312 straipsnio 2 dalyje nustatyto požymio – veikos padarymo kitoje viešosios pagarbos vietoje – aiškinimo, prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Taip pat kasatorius išdėstė argumentus dėl asmens galimai nepagrįsto bausmės keitimo pagal BK 284 straipsnį – iš arešto į laisvės apribojimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nesutikdama su prokuroro argumentais, konstatavo, kad jokių aplinkybių, dėl kurių laisvės apribojimo bausmės paskyrimą apeliacinės instancijos teisme būtų galima pripažinti neatitinkančiu bausmės paskirties ar pažeidžiančiu bausmės skyrimo taisykles, nenustatyta.

Tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su prokuroro argumentais, kad mirusiojo atminimas kaip baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė siejamas ne tik su mirusiojo palaikų ir jo laidojimo vietos (kapo) neliečiamumu, kapinių ir laidotuvių rimtimi, bet ir su kitais materialiais objektais, kuriais išreiškiama pagarba mirusiajam. Teisėjų kolegija, aiškindama BK 312 straipsnyje nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, pažymėjo, kad kitos viešosios pagarbos vietos nurodymas normoje rodo įstatymo leidėjo siekį įtvirtinti ir ne šalia asmens mirties ar kapo esančių objektų, kuriuose vienaip ar kitaip įamžintas mirusio asmens atminimas, teisinę apsaugą.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nors ir išdėsčiusi tokią poziciją dėl BK 312 straipsnio 2 dalies požymių aiškinimo, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nepanaikino ir nepakeitė. Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad, sugrąžinus asmeniui nuteisimą pagal BK 312 straipsnio 2 dalį ir šio nuteisimo pagrindu paskirtą bausmę, tai neturės jokios įtakos galutinei bausmei, kuri, taikant baudžiamajame įstatyme nustatytas bausmės skyrimo taisykles (šiuo atveju – bausmių apėmimą), vis vien bus lygi bausmei, paskirtai pagal BK 284 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimas būtų tik formalaus pobūdžio, jokių teisiškai reikšmingų padarinių nuteistojo teisinei padėčiai neturėtų, kita vertus, įtvirtintų tam tikrą procesinį neapibrėžtumą. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi, išnagrinėjus Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą ir nustačius vengimo atlikti laisvės apribojimo bausmę faktą, laisvės apribojimo bausmė asmeniui pakeista 90 parų arešto bausme. Šioje apylinkės teismo nutartyje remiamasi nuteistojo asmens teisine padėtimi, nustatyta prokuroro skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimas, neturintis realios įtakos nuteistojo teisinei padėčiai, galėtų lemti tam tikrą procesinį neapibrėžtumą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties. Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis baudžiamojo proceso tikslingumo ir ekonomiškumo principais, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis paliktas galioti be pakeitimų.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close