Teismai

LAT: būtinosios medicinos pagalbos paslaugos vaikui teikiamos iš esmės nepriklausomai nuo jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą valios

Birželio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Nagrinėjamoje byloje teismai sprendė dėl vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su atsakove bei atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Kasacinio skundo argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis kasacine tvarka skundžiama ta apimtimi, kuria ja palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarka savaitgaliais, iki vaikui sukaks septyneri metai. Pagal ją ieškovas kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis pasiima vaiką sekmadienį nuo 9.30 val. iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo pirmadienio 19.00 val. iki 19.30 val.

Bylą nagrinėję teismai tokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką argumentavo tuo, kad ieškovo bendravimas su vaiku šeštadieniais dėl tėvo elgesio ir įsitikinimų prieštarauja vaiko interesams ir šiuo metu nėra tikslingas, nes dėl religinių įsitikinimų jo telefonas per Šabą, t. y. šeštadieniais, visada yra išjungtas ir iš esmės dėl to jis per Šabą negali nei atsiliepti į telefono skambučius, nei kitaip pranešti motinai apie vaiko būklę, jeigu toks reikalas iškiltų. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, bendraudamas su vaiku pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nepranešė motinai apie tai, jog vaikas šeštadienį susižalojo ir buvo vežamas į ligoninę. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nustačius skyrium gyvenančių tėvų vaiko gyvenamąją vietą su motina, būtent ji turėtų priimti sprendimus, susijusius su vaiko gydymu, todėl atsakovės informavimas apie vaiko būklę yra labai svarbus ir būtinas vaiko interesais.

Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ta apimtimi, kuria ieškovui apskritai nebuvo suteikta teisė bendrauti su sūnumi šeštadieniais, buvo apribota ieškovo teisė į pagarbą šeimos gyvenimui (Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis). Kartu buvo apribota ir Konvencijos 9 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta ieškovo religijos laisvė, apimanti, be kita ko, ieškovo laisvę išpažinti savo religiją kartu su sūnumi atliekant apeigas ir mokant sūnų tikėjimo, ta apimtimi, kuria ieškovas neteko galimybės atlikti pirmiau nurodytų veiksmų šeštadieniais. Nors apribojus ieškovo teisę bendrauti su vaiku šeštadieniais jam buvo suteikta teisė bendrauti su sūnumi kitomis savaitės dienomis, o pritaikyti apribojimai – laikini (iki vaikui sueis 7 metai), jie ieškovui yra pakankamai reikšmingi. Tai pagrindžia skirtumas tarp bendravimo teisės, apimančios visą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) ir teismų suteiktos bendravimo teisės, apimančios tik vieną savaitgalio dieną (sekmadienį) bei šeštadienio reikšmė judaizmo tradicijoje. Todėl tokių apribojimų teisėtumas vertintinas pagal Konvencijos 8 ir 9 straipsnio 2 dalyse įtvirtintus kriterijus, tai yra: 1) ar apribojimai nustatyti įstatyme; 2) ar jais siekiama teisėtų tikslų, t. y. ar jie būtini: a) valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (8 straipsnio 2 dalis); b) visuomenės apsaugos interesais, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (9 straipsnio 2 dalis); 3) ar jie yra būtini demokratinėje visuomenėje.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad būtinosios medicinos pagalbos paslaugos vaikui teikiamos iš esmės nepriklausomai nuo jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą valios, o kitus sprendimus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu vaikui iki šešiolikos metų, gali priimti bet kuris iš tėvų, kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, o ne tik tas tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Priimant šiuos sprendimus būtinas kito tėvo (motinos) išankstinis informavimas prieš protingą terminą.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas pavojus vaiko interesams vaiko buvimo pas tėvą laikotarpiu dėl tėvo tariamo negalėjimo priimti sprendimų, susijusių su būtinosios medicinos pagalbos paslaugų vaikui suteikimu, yra teisiškai nepagrįstas. Tokį pavojų paneigia ir byloje teismų nustatyta aplinkybė, kad kai vaikas susižalojo buvimo pas ieškovą metu šeštadienį, jis buvo vežamas į ligoninę ir ten jam buvo suteiktos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos. Kalbant apie sprendimus, susijusius su kitų (ne būtinosios medicinos pagalbos) sveikatos priežiūros paslaugų teikimu vaikui, pažymėtina, kad pagal įstatymą juos gali priimti bet kuris iš tėvų (prieš protingą laiką informavęs apie tai kitą tėvą), o tokie sprendimai paprastai nereikalauja ypatingos skubos. Taigi, ir šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti pavojaus vaiko interesams jo buvimo pas tėvą laikotarpiu.

Back to top button