Komentarai

K. Skotnicki, A. Juškevičiūtė-Vilienė. Lenkijos Respublikos prezidento rinkimų teisėtumas. II dalis

Šių metų gegužės 10 dieną turėję įvykti Lenkijos Respublikos Prezidento rinkimai neįvyko ir to priežastis buvo ne tik koronaviruso pandemija. Virusui pasiekus Europą ir Lenkiją, įprastinis balsavimas kėlė grėsmę rinkėjų sveikatai. Tačiau valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) nesutiko atidėti rinkimų, todėl buvo bandoma rinkimus vykdyti ne pagal 2011 m. sausio 5 d. Rinkimų kodeksą, bet priėmus 2020 m. balandžio 6 d. specialų įstatymą „Dėl konkrečių taisyklių, susijusių su visuotiniais Lenkijos Respublikos prezidento rinkimais 2020 metais“ (lenk. „Ustawa o szczególnych zasadach przeprowadzania wyborów powszechnych na Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej zarządzonych w 2020 r.“). Šiame įstatyme buvo nustatyta vienintelė galimybė rinkėjams pasinaudoti savo aktyviąja rinkimu teise, t.y. balsuoti tik paštu.

Tačiau tokį valdančiųjų priimtą teisės aktą aršiai kritikavo nemažai Lenkijos teisininkų, mokslininkų ir didelė visuomenės dalis. Taip pat opozicijos politikai baiminosi, kad tokia rinkimų tvarka ydinga. Buvo teigiama, kad nustatyta privaloma rinkimų forma – balsavimas paštu pažeidžia visuotinę, lygią ir laisvą rinkimų teisę ir slapto balsavimo principą, taip pat naujame įstatyme nebuvo aiškiai reglamentuotas rinkimų organizavimo procesas. 

Vadovaujantis Lenkijos Respublikos Konstitucija, įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina Seimas ir Senatas, todėl Seimo priimtą minėtą specialų rinkimų įstatymą turėjo patvirtinti Senatas. Tačiau opozicijos kontroliuojamas Senatas šį įstatymo projektą svarstė kelias savaites ir galiausiai jį atmetė, tad vyriausybei nebeliko laiko suorganizuoti prezidento rinkimus iki 2020 m. gegužės 10 d. Tokiu būdu Lenkijos Respublikos prezidento rinkimai neįvyko. Paminėtina, kad tai pirmasis kartas per beveik 31 atkurtos demokratijos Lenkijoje metus, kai neįvyko rinkimai pagal Konstitucijoje nustatytus terminus.

Įdomu paminėti, kad Lenkijos Valstybinė rinkimų komisija (VRK) 2020 m. gegužės 10 d. priėmė kontraversišką Sprendimą Nr. 129/2020 dėl negalėjimo balsuoti už kandidatus Lenkijos Respublikos prezidento rinkimuose konstatavimo (lenk. Uchwała nr. 129/2020 Państwowej Komisji Wyborczej z dnia 10 maja 2020 r. w sprawie stwierdzenia braku możliwości głosowania na kandydatów w wyborach Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej), kuriame konstatavo, kad 2020 m. gegužės 10 d. prezidento rinkimai neįvyko, nes buvo neįmanomi, kadangi nebuvo kandidatų į prezidento postą. Tačiau toks VRK sprendimas neatitiko tiesos, kadangi buvo viešai skelbiama, kad yra 10 kandidatų. Šis VRK sprendimas laikomas neįprastu ir kritikuotinu, tačiau buvusi Konstitucinio Tribunolo teisėja prof. E. Lętowska mano, kad toks VRK sprendimas yra protingas ir skatinantis „susitvarkyti tuos, kas padarė netvarką[1]“.

Atsižvelgiant į tai, kad rinkimai neįvyko, vadovaujantis Konstitucijos nuostatomis Seimo pirmininkė E. Witek pakartotinai paskelbė 2020 m. Lenkijos Respublikos prezidento rinkimų datą. Ši kartą rinkimai turi įvykti birželio 28 d. Nepaisant tolesnių aštrių politinių ginčų, tačiau siekiant mokytis iš padarytų klaidų, valdantieji priėmė sprendimą iš naujo reglamentuoti  prezidento rinkimų eigą pandemijos metu. 2020 m. birželio 2 d. buvo priimtas Įstatymas dėl specialiųjų taisyklių organizuojant visuotinius 2020 m. Lenkijos Respublikos prezidento rinkimus, su galimybe balsuoti paštu (lenk. Ustawa o szczególnych zasadach organizacji wyborów powszechnych na Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej zarządzonych w 2020 r. z możliwością głosowania korespondencyjnego (Dz. U. poz. 979)). Šio specialaus rinkimų teisės akto esmė yra ta, kad rinkėjas turi teisę pats nuspręsti kokiu būdu jis balsuos, t.y. ar jis balsuos tradiciniu būdu apylinkės rinkimų komisijos patalpose, ar balsuos paštu.

Ši teisė yra apribota tik tų savivaldybių rinkėjams, kuriose dėl didelio užsikrėtimo COVID-19 viruso masto vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro išvada VRK priėmė sprendimą, kad rinkimai gali vykti tik balsuojant paštu. Šiuo metu toks VRK sprendimas priimtas tik dviejų savivaldybių atžvilgiu. Paminėtina, kad rinkimų teisę turintys ir užsienyje gyvenantys asmenys, kurie dėl pandemijos nesutiko balsuoti konsulatuose ir kitose užsienyje įsteigtose balsavimo vietose, gali taip pat balsuoti paštu, tačiau jau dabar prognozuojama, kad toks balsavimas įvyks tik keliose užsienio valstybėse (įskaitant JAV).

Lenkijos Respublikos prezidento rinkimuose šį kartą dalyvauja 11 kandidatų, įskaitant dabartinį prezidentą – Andrzejų Dudą. Liepos 12-ąją veikiausiai bus surengtas antras rinkimų turas, nes socialiniai tyrimai rodo, kad nė vienas iš pretendentų neturėtų surinkti daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų, kurie užtikrintų pergalę pirmajame rate.

Krzysztof Skotnicki yra Lodzės universiteto  Teisės ir administravimo fakulteto Konstitucinės katedros profesorius; dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros asistentė

[1] E. Lętowska. PKW  powiedziała, by sprzątał ten, kto nabrudził.  Žr. čia.

Raktažodžiai
Close
Close