Komentarai

G. Valantiejus. Kaip COVID-19 pakeitė (ir ar pakeitė) mokesčių teisinį reguliavimą Lietuvoje: patirtis bei pamokos pandemijos akivaizdoje

Teisinėse naujienose ir portaluose pastaruoju metu visuomet buvo skiriama daug dėmesio šiais, 2020 metais, pasaulį (ir Lietuvą) sukrėtusios Covid-19 pandemijos temoms, ypač pandemijos ir dėl jos įvesto karantino ekonominių bei finansinių pasekmių nagrinėjimui, įvairioms valstybės siūlomoms pagalbos priemonėms (įskaitant priemones mokesčių srityje), taikytinoms sukrėtimus patiriantiems gyventojams ir verslui. Nors atskiri šios temos klausimai buvo gana plačiai nagrinėjami, vis tik, kiek tai susiję su mokesčių teisiniu reguliavimu, visos Lietuvos Respublikoje taikytos mokestinės priemonės nebuvo plačiau sistemiškai įvertintos, be to, jos labai dažnai kito ir keitėsi (bei keičiasi iki šiol). Atsižvelgiant į tai, šiame komentare siekiama pateikti bendrą teisinį mokesčių teisinio reguliavimo įvertinimą minėtu laikotarpiu bei aptarti Lietuvos Respublikos patirtį mokestinėmis priemonėmis reaguojant į Covid-19 pandemijos socialines bei ekonomines ir finansines pasekmes. Pabrėžtina, jog šie klausimai išlieka aktualiais ir pasibaigus Lietuvos Respublikoje paskelbtam karantinui (2020 m. birželio mėn.), tačiau ir toliau tebesitęsiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo mėn. paskelbtai ekstremaliai situacijai.

Covid19 pandemijos įtaka valstybės ekonominei bei finansinei situacijai bei mokesčių surinkimui Lietuvoje

Būtina pažymėti, jog šių 2020 m. pradžioje gana netikėtai prasidėjusi Covid-19 pandemija, sutrikdžiusi ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir iš esmės visų kitų pasaulio valstybių įprastą socialinį ir ekonominį gyvenimą, sukėlė ir skaudžias pasekmes verslui. Pastarasis jas pajuto tiek per vartojimo mažėjimą, tiek ir per įprastų prekių tiekimo grandinių sutrikimą, tiek ir dėl tiesioginių valstybių įvestų tiesioginių draudimų bei apribojimų vykdyti įvairias veiklos rūšis ar ekonominės veiklos operacijas siekiant sumažinti Covid19 plitimo pavojų ar užtikrinti gyvybinių paslaugų teikimą visuomenei. Būtina priminti, jog Lietuvos Respublikoje taikytinų tokio pobūdžio priemonių sąrašas (kuris nuolat buvo atnaujinamas) buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (dabar jau netekusiu galios) [1], taip pat jų taikymo galimybė išlieka pagal iki šiol galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ [2] nuostatas. Minėtų priemonių taikymas nulėmė, jog karantino režimo taikymo mėnesiais apčiuopiamai (apie 15 proc.) mažėjo valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių surinkimas, tūkstančiai verslo subjektų pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymus atidėti mokėtinus mokesčius [3]. Be to, ir pasibaigus karantinui išlieka tolesnė grėsmė tvariai šalies ekonominei raidai bei ekonomikos augimui bei mokestinių pajamų surinkimui į biudžetą, kadangi įvairiuose verslo sektoriuose pastebimos darbuotojų atlyginimų mažėjimo tendencijos ar net atskirų verslo sričių įmonių, pavyzdžiui, teikiančių maitinimo, turizmo paslaugas, bankrotai [4]; [5], nors iš esmės pandemijos poveikis apėmė ir daugelį kitų verslo sektorių, pavyzdžiui, transporto ir pervežimų sektorių [6].

Mokesčių teisinio reguliavimo ypatumai socialinių, ekonominių bei finansinių krizių atvejais ir galimi valstybės mokestinės politikos scenarijai

Ekonomikos teorijoje iš esmės sutinkama, jog efektyvi mokesčių sistema yra vienas iš veiksnių, padedančių stabilizuoti valstybės ūkio situaciją ekonomikos nuosmukio atveju. Būtent priimdama atitinkamus mokesčių įstatymus, valstybė gali skatinti spartų ekonomikos vystymąsi ar, priešingai,  sąlygoti ekonominės būklės stagnaciją ar net pagilinti ekonominės krizės pasekmes. Be to, būtent mokestinių teisinių priemonių pagalba ji taip pat gali kovoti su infliacija, nedarbu ar susitelkti ties valstybės biudžeto deficito mažinimu. Ekonomikos reguliavimas mokesčių sistemos pagalba yra praktikuojamas daugelyje pasaulio valstybių ir, nepaisant atskirų autorių nuomonių, akcentuojančių, jog valstybė apskritai neturėtų kištis į visą šalies ekonominį gyvenimą, kol kas  yra laikomas gana efektyvia priemone aukščiau nurodytiems tikslams pasiekti (žr. pvz. Wilson-Rogers N., Pinto D., 2009) [7]. Pagrindinę valstybės ekonomikos reguliavimo problematiką, panaudojant tam mokesčių sistemą ir mokesčių politiką bei mokesčių teisinio reguliavimo priemones, galima apibrėžti taip: blogėjant ekonominei situacijai valstybėje surenkama mažiau pajamų iš mokesčių, o valstybė susiduria su biudžeto deficito problema. Jei valstybės politikai nusprendžia (politiniu lygmeniu) subalansuoti valstybės biudžetą, jie klasikiniu atveju gali pasirinkti arba sumažinti valstybės vyriausybės išlaidas arba tiesiog padidinti mokesčių tarifus. Abiem atvejais bendros valstybės išlaidos mažėja, o tolesnė valstybės ekonominės padėties blogėjimo prielaidos išlieka. Tačiau, bet kuriuo atveju, didindama mokesčius arba mažindama valstybės išlaidas, valstybės vyriausybė savo aktyvia veikla daro didesnę įtaką nei kiti mokesčių sistemoje savaime veikiantys ją stabilizuojantys veiksniai ir aktyviai keičia sistemos būklę [8].

Vertinant ES valstybių narių patirtį šioje srityje, galime pasitelkti 2008 m. pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės pavyzdį. Nors šios krizės priežastys buvo skirtingos nei Covid-19 pandemijos atveju įvykusio staigaus ekonominės veiklos nuosmukį sąlygoję veiksniai, tačiau bendrosios jų pasekmės – smukęs vartojimas, išaugęs nedarbas, bankrotai, mokestinių pajamų surinkimo į biudžetą mažėjimas – yra panašios. 2008 m. prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės laikotarpiu ES valstybės taikė skirtingas apmokestinimo reguliavimo priemones – kai kurios valstybės narės (pvz. Lietuva, Latvija, Estija, Graikija) elgėsi klasikiniu būdu – didino mokesčių tarifus, išplėtė jau esamų mokesčių bazę ar net įvedė naujas mokesčių rūšis. Kitos valstybės narės (t. y. Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Suomija) ieškojo kitų metodų ekonominėms problemoms spręsti ir bandė sumažinti mokesčių naštą, t. y. mažinti kai kurių mokesčių tarifus, įvesti papildomas mokesčių lengvatas ir pan. Šalys, kurios pasirinko būtent šią ekonomikos atkūrimo politiką ir iš karto įvedė bent jau trumpalaikes mokesčių mažinimo priemones (nes ilgalaikėje, vėlesnėje perspektyvoje, mokesčių, ypač netiesioginių (pvz. PVM) našta turėjo tendenciją didėti [9]) daugeliu atveju pasiekė geresnių rezultatų – jų pagrindiniai makroekonominiai rodikliai (BVP augimo tempas, nedarbo lygis ir infliacijos lygis), pirmaisiais krizės metais (nuo 2009 iki 2010 m.) buvo geresni [10].

Tuo tarpu Lietuvos Respublikoje vykdytos mokesčių reformos 2008 m. pabaigoje – 2009 m. prasidėjusios ekonominės krizės metu gali būti vertinamos prieštaringai. Galima konstatuoti, jog tuo metu (prieš dešimtmetį) Lietuvos Respublika aiškiai iš karto bei nedelsiant pasirinko tik mokesčių didinimu paremtą fiskalinę politiką (ypač sparčiai didindama vartojimo mokesčius, PVM), kartu papildomai tuo pačiu metu susidurdama ir su tiesioginiais pasaulinės ekonomikos krizės padariniais, tačiau tokia politika neužtikrino itin greitos nacionalinės ekonomikos stabilizacijos [10]. Dėl šių priežasčių galima konstatuoti bei daryti prielaidą, jog būtent mokesčių tarifų sumažinimas (ar bent jau tik laipsniškas, ilgalaikis jų didinimas) ištikus ekonominei krizei galėtų būti laikomas tinkamesne valstybės ekonomine strategija, padedanti išvengti dar didesnjo neigiamo poveikio šalies ekonominei būklei.

Lietuvos Respublikos pasirinktas mokesčių reguliavimo modelis, susidūrus su Covid-19 pandemijos pasekmėmis ir jo esminiai bruožai bei pokyčiai

Tenka atkreipti dėmesį, jog, skirtingai nei 2008 – 2009 m. prasidėjusios finansų ir ekonomikos krizės metu, kuomet buvo priimami staigūs bei greiti sprendimai dėl atskirų mokesčių tarifų didinimo (vėliau net sukėlę konstitucinių diskusijų dėl jų teisėtumo [11]) mokesčių teisinis reguliavimas paskelbus karantiną Covid-19 pandemijos atveju (2020 m. kovo mėn.) buvo daugiau nukreiptas į procedūrinius palengvinimus ir supaprastinimus mokesčių mokėtojams, nei į realų mokestinės naštos mažinimą [12].  Šiuo atveju operatyviai buvo keičiamas tik Mokesčių administravimo įstatymas, numatant galimybę pasinaudoti ir gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos atidėjimu bei išdėstymu (žr. 2020 m. kovo 19 d. įsigaliojusį Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 88 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo panaikinta Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 88 str. 8 dalis).

Kitos mokestinės priemonės, kuriomis buvo reaguojama į susiklosčiusią ekstremalią situaciją, buvo iš esmės nustatytos įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais – VMI įsakymais [13], pavyzdžiui, atidėtas gyventojų pajamų mokesčio ir avansinės pelno mokesčio deklaracijų pateikimo terminai, patvirtinti specialūs mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo Covid-19 pandemijos poveikio, sąrašai pagal kuriuos šie subjektai automatiškai,  be prašymo atleidžiami nuo delspinigių bei nevykdomas jiems apskaičiuotų mokesčių išieškojimas (nuo karantino pradžios iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos). Be to, dalis mokestinių priemonių buvo tik tikslinės, orientuotos į mokesčių mokėtojus (verslo subjektus), teikiančius paramą kovai su Covid-19 pandemija, ar į šią paramą gavusius asmenis. Pavyzdžiui, remiantis VMI paskelbtais viešais išaiškinimais, nustatyta, jog pinigais, maistu, apsaugos priemonėmis medicinos įstaigas dėl Covid-19 pandemijos remiančių verslininkų bei lėšas renkančių labdaros ir paramos fondų teikiama pagalba pripažįstama parama mokesčių tikslais. Todėl paramą gavę subjektai gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis: paramą gavusiems medikams ir medicinos įstaigoms papildomai mokėtini mokesčiai nuo gautos paramos neskaičiuojami. Analogiškai nustatyta, jog neatlygintiną paramą suteikę verslo subjektai taip pat gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir iš pajamų dukart atskaityti paramai skirtas išmokas – taip susimažindami mokėtiną pelno mokestį. Be to, jei įmonės, PVM mokėtojos, paramą suteikia prekėmis, kurių pirkimo PVM buvo įtraukę į PVM atskaitą, numatyta, jog ekstremalios situacijos metu dėl COVID-19 joms už tokias prekes nereikės apskaičiuoti PVM dėl prekių suvartojimo privatiems poreikiams, neatsižvelgiant į suteiktos paramos vertę. Šių specialių tikslinių mokestinių priemonių lengvatų taikymo tvarka buvo bei yra plačiau paaiškinta VMI 2020 m. kovo 19 d. rašte Nr. (32.42-31-1E) RM-9867 [14].

Būtina pažymėti, jog kitų sprendimų dėl mokesčių tarifų, esminių mokesčių apskaičiavimo elementų keitimo nebuvo priimta arba karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu buvo vykdomi tie mokesčių įstatymų pakeitimai, kurie nesusiję su Covid-19 pandemija ir iš esmės buvo suplanuoti iš anksto. Iš tų mokesčių įstatymo keitimo iniciatyvų, kurias paskatino pandemija, matyti, jog šiuo metu, reaguojant į pandemijos sukeltas ekonomines pasekmes, buvo bandoma rinktis kiek kitą kelią, nei 2008 – 2009 m. ekonominės krizės metu, t. y. mažinti mokėtinų mokesčių naštą, visų pirma, PVM naštą. Šiuo klausimu 2020 m. balandžio mėn. Lietuvos Respublikos Seime buvo įregistruoti bei šiuo metu vis dar yra svarstomi keli Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo projektai, kuriais ketinama mažinti pridėtinės vertės mokestį atskirų verslo sričių subjektams. Šiais projektais siūloma nustatyti, jog maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms (išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais) būtų taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas (PVM įstatymo 19 straipsnio pakeitimo projektas Nr. IX-751), nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą elektroninės žiniasklaidos priemonėms (PVM įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-4709). Taip pat siūloma numatyti, kad, apskaičiuodami PVM, pinigų apskaitos principą (apmokestinamųjų pajamų apskaitymą pagal jų gavimo faktą, o ne susidarymo momentą) galėtų taikyti įmonės, kurių pajamos nesiekia 2 000 000 EUR (šiuo metu tokia galimybė apskritai nenumatyta), bei taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriams (PVM įstatymo 14 ir 19 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4673). Vis tik nė vienas iš šių teisės aktų iki šiol nėra priimtas ir diskusijos dėl jų vyksta toliau, įskaitant naujus pasiūlymus, pavyzdžiui, dėl blogėjančios ekonominės bei demografinės padėties nustatyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą, taikomą kūdikių maisto produktams bei vaikų sauskelnėms (PVM įstatymo  19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. IX-751).

Be to, buvo pateikti pasiūlymai mažinti ar koreguoti gyventojų pajamų mokestį (laikinai 2020 m. liepos 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, taikomą pajamoms iš darbo santykių, nuo 20 iki 15 proc., žr. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4871) taip pat nekilnojamojo turto mokestį (nuo 150 000 iki 220 000 EUR padidinant standartinę turto vertę, nuo kurios būtų pradedamas skaičiuoti šis mokestis, žr. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą).  Tačiau kiti dažniausiai mokami mokesčiai, kaip pavyzdžiui, pelno mokestis, akcizai, Lietuvoje kol kas išliko nepakeisti ir jų pakeitimų nepriimta ar net nesiūloma, skirtingai nuo kitų ES valstybių narių, kurios aktyviai ėmėsi mokestinių priemonių kovai su pandemijos pasekmėmis įgyvendinimo bei mokesčių tarifų mažinimo, pavyzdžiui, Vokietijoje, nuspręsta mažinti tiek standartinį PVM tarifą (iki 16 proc.), tiek ir lengvatinį PVM tarifą (iki 5 proc.) [15].

COVID-19 pandemija ir tarptautinė prekyba bei jos apmokestinimas

Prasidėjus COVID-19 pandemijai keitėsi ir tarptautinės prekybos reguliavimas, prekių srautų ir asmenų judėjimo per valstybių sienas reikalavimai, kurie apėmė tiek įvairių valstybių nustatytus draudimus įvežti ar išvežti tam tikras strateginę reikšmę turinčias prekes (produktus), tiek ir pačių prekių gabenimo per išorines valstybių sienas procedūrų reglamentavimą. Kita vertus, nagrinėjant tarptautinės prekybos ir prekių judėjimo apmokestinimą muitais pandemijos laikotarpiu būtina pastebėti, kad jų dydžiai (kuriuos ES valstybėse narėse nustato ES institucijos) iš esmės nesikeitė. Be to, kai kuriais atvejais, kiek tai susiję su prekybos apsaugos (antidempingo, kompensaciniais) muitais, jie ES praktikoje iš įvairių trečiųjų valstybių (Kinijos, Indijos, Indonezijos, Turkijos ir kt.) kilusioms prekėms (plieno produktams, plastiko gaminiams ir kt.) buvo didinami ir įvedinėjami visu pandemijos laikotarpiu [16].

Todėl galima konstatuoti, jog Covid-19 pandemija nepaskatino tarptautinės prekybos mokesčių mažinimo, bet, priešingai, netgi paskatino taikyti griežtesnes mokestines vidaus rinkos apsaugos priemones. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikoje karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu buvo nustatyta iš esmės tik viena importo mokesčių (išskyrus muitus), t. y. importo PVM bei akcizų, mokėjimo palengvinimo priemonė. Verslo subjektams, turintiems muitinės administruojamų mokesčių (importo PVM, akcizų) skolų muitinei, numatyta galimybė kreiptis į muitinę (el. paštu) dėl muitinės administruojamų akcizų ir PVM išieškojimo sustabdymo, mokestinių paskolų sutarčių sudarymo neskaičiuojant palūkanų ir atleidimo nuo delspinigių [17].

Pabrėžtina, jog  2020 m. balandžio 3 d. ES Komisija vis tik priėmė sprendimą Nr. C(2020) 2146 final, kuriuo nuo importo mokesčių (importo PVM bei muitų) atleido vieną tikslinę prekių grupę – iš trečiųjų valstybių importuojamas prekes, reikalingas kovai su COVID-19 pandemija (atskirų rūšių medicininę įrangą, asmens apsaugos priemones ir pan.). Minėtas sprendimas galioja prekių importo procedūroms, atliekamoms/atliktoms nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Kita vertus, kartu buvo patvirtintos ir papildomos atleidimo nuo importo mokesčių sąlygos, kurias turi atitikti importuojamos prekės, t. y. šių nuostatų taikymas apribotas tik konkrečių specifinių prekių atžvilgiu. Importuojamos prekės turėtų būti skirtos nemokamai išdalyti ar nemokamai naudotis nuo COVID-19 protrūkio nukentėjusiems, galintiems nukentėti arba su COVID-19 protrūkiu kovojantiems asmenims, taip pat pagalbos tarnybų savo reikmėms skirtos prekės (žr. taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. 1B-263). Tačiau kartu buvo įvesti ir apribojimai išvežti asmens apsaugos priemones iš ES teritorijos pandemijos laikotarpiu (ES Komisijos 2020 m. balandžio 23 d. įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2020/568)

Būtina atkreipti dėmesį, jog vykstant pandemijai, ES Komisija taip pat atnaujino ir paskelbė išsamų muitinės procedūrų /formalumų supaprastinimų ir jų vykdymo nuostatų, aktualių Covid-19 pandemijos sąlygomis, sąvadą. Sąvade Covid-19 pandemijos sąlygomis ES valstybių narių muitinėms rekomenduota: (i) laikinai atleisti operacijų vykdytojus nuo prievolės teikti atskirus dokumentus muitinei apie importuojamas prekes (mažos vertės siuntas); (ii) arba teikti juos tik elektronine forma (pvz. prekių kilmės sertifikatus); (iii) pratęsti muitinės sprendimų priėmimo ir vykdymo terminus; (iv) taikyti kitus palengvinimus verslui, susiduriančiam su pandemijos iššūkiais [18]. Atkreiptinas dėmesys, jog šios priemonės taip pat daugiau yra procedūrinio pobūdžio ir tarptautinės prekybos operacijas vykdantiems subjektams mokestinės naštos iš esmės kol kas nesumažina.

Išvados ir apibendrinimai

Apibendrinant mokesčių teisinio reguliavimo patirtį 2020 m. prasidėjusios Covid-19 pandemijos ir jos sukeltų ekonominių sukrėtimų akivaizdoje, galima konstatuoti, jog realaus, esminio mokestinės naštos lengvinimo verslo subjektams, mokesčių mokėtojams priemonių kol kas (iki 2020 m. birželio pab.) bent jau Lietuvos Respublikoje, nebuvo įgyvendinta. Kylančius iššūkius mokesčių teisiniam reguliavimui kol kas yra bandoma spręsti pirmiausiai tik procedūrinėmis priemonėmis ir procedūriniais supaprastinimais, nekeičiant atskirų mokesčių tarifų ar neįvedant naujų mokesčių lengvatų. Ši mokesčių politika gali būti vertinama ir kritiškai, kadangi nors esamos mokestinės naštos išlaikymas ir gali būti laikomas priemone išlaikyti stabilias valstybės biudžeto pajamas, ilgalaikiu laikotarpiu, įvertinus sunkumus patiriančių mokesčių mokėtojų padėtį, ilgalaikiu laikotarpiu jos efektyvumas nėra toks akivaizdus. Be to, dalyje sričių (pavyzdžiui, muitų srityje) pandemijos metu mokestinė našta netgi ne mažėjo, o didėjo (išskyrus tik kai kurių tikslinių prekių apmokestinimą). Taigi esminių mokesčių sumažinimų, lengvinimų ar švelninimų (nepaisant įvairių politinio lygmens diskusijų ir pažadų) Covid-19 pandemijos sąlygomis neįvyko, kol kas ši pandemija nepaskatino ir esminės mokesčių teisės normų, ypač nustatančių mokesčių tarifus bei jų lengvatas, peržiūros Lietuvoje, į ką svarbu atkreipti dėmesį bei atsižvelgti ir verslo subjektams artimiausioje ateityje planuojantiems savo veiklos plėtrą ar jos atnaujinimą.

Dr. Gediminas Valantiejus yra advokatų profesinės bendrijos „ILAW“ vyr. teisininkas, advokatas, bei  Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto bei Mykolo Romerio teisės mokyklos Tarptautinės ir ES teisės instituto docentas

 

Šaltiniai ir literatūra

[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, TAR, 2020-03-14, Nr. 5466;

[2]  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, TAR, 2020-02-26, Nr. 4023;

[3] Žr. pvz. <https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/kova-mokesciu-surinkimas-smuko-15-procentu-tukstanciai-imoniu-praso-atideti-mokescius-662-1298454>;

[4] Žr. pvz. <https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1187827/virtuves-sefai-samcius-kabina-ant-vinies-karantinas-iveike-kai-kuriuos-lietuviu-pamegtus-restoranus>;

[5] Žr. pvz. <https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1190268/nerimas-del-lietuvos-ekonomines-bukles-pirmieji-juodi-debesys-atskriejo-is-salies-periferijos>;

[6] Žr. pvz. <http://alkas.lt/2020/04/20/lietuvos-kroviniu-vezejai-del-covid-19-patiria-milziniskus-nuostolius-rodo-apklausa/>;

[7] Wilson-Rogers N., Pinto D. „Tax Reform: A Matter of Principle? An integrated framework for the review of Australian taxes“. Atax: The university of New South Wales. E-Journal of tax research. 7, 1 (2009): 72-105;

[8] Feldstein M. et al. The Risk of Economic crisis. Chicago, London: The University of Chicago Press, 1991;

[9] Taxation papers. Working Paper N.38-2013. Tax reforms in EU Member States. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities, 2013;

[10] Valantiejus, Gediminas. „Development trends of European Union countries tax systems in the period of global economic crisis (yrs. 2008-2012)“. Societal innovations for global growth: research papers 1, 2 (2013): 97-113;

[11] Medelienė, Aistė, Mindaugas, Lukas. Vacatio legis mokesčių teisėje. Teisė 94, 2015: 132-148;

[12] Medelienė, Aistė. „VMI skelbia, kad svarstoma atidėti mokesčių deklaravimo terminus: ką tai gali reikšti verslui?“. TeisėPro, http://www.teise.pro/index.php/2020/03/15/a-medeliene-vmi-skelbia-kad-svarstoma-atideti-mokesciu-deklaravimo-terminus-ka-tai-gali-reiksti-verslui/;

[13] „Informacija verslui dėl COVID-19“, VMI Valstybinė mokesčių inspekcija, https://www.vmi.lt/cms/informacija-verslui-del-covid-19;

[14] „Dėl suteiktos / gautos paramos Lietuvoje paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės“, VMI prie FM 2020 m. kovo 19 d. raštas Nr. (32.42-31-1E) RM-9867, https://www.vmi.lt/cms/mokesciu-naujienos/-/asset_publisher/ DkY4/content/id/9630878;

[15] „Germany approves VAT cut to counter COVID-19 impacts“, VATupdate, https://www.vatupdate.com/2020/06/13/germany-approves-vat-cut-to-counter-covid-19-impacts/;

[16] Valantiejus, Gediminas, „Antidempingo muitų taikymas ES: teisinė praktika bei ginčijimo pagrindai ir galimybės“, TeisėPro, http://www.teise.pro/index.php/2020/04/18/g-valantiejus-antidempingo-muitu-taikymas-es-teisine-praktika-bei-gincijimo-pagrindai-ir-galimybes/;

[17] „Lietuvos muitinės pagalba verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19“, Lietuvos Respublikos muitinė, 2020-04-15, https://www.lrmuitine.lt/web/guest/verslui/aktualijos;

[18] „Guidance on Customs issues related to the COVID-19 emergency“, European Commission,  https://ec.europa.eu/taxation_customs/covid-19-taxud-response/guidance-customs-issues-related-covid-19-emergency_en.

 

Raktažodžiai
Close
Close