Teismai

KT: ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos, kuriose įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai, prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Įstatymas) nuostatos, kuriomis įtvirtintas neterminuotas draudimas už tam tikrus nusikaltimus nuteistiems asmenims įsigyti ir turėti tam tikrų kategorijų ginklus, jų šaudmenis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui pripažintos atitinkamos anksčiau galiojusios ir dabar galiojančios naujos redakcijos Įstatymo nuostatos:

– Įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų;

– Įstatymo 2019 m. birželio 27 d. redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Jo elementas yra ir proporcingumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad jos turi būti būtinos šiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti. Įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones. Tai taikytina ir pagal įstatymą įgytai teisei įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kurias taikant teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami. Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad tokiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis neišduoti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris net ir praėjus įstatymų leidėjo nustatytam laikui ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Konstituciją, be kita ko, konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.

Dėl Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Konstitucijai

Pareiškėjas prašė ištirti Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų atitiktį Konstitucijai.

Įstatymų leidėjas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtino teisinį reguliavimą, pagal kurį fizinis asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą ar nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kuriuos Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, neterminuotai nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų. Tokios pasekmės kyla dėl įvairaus pavojingumo laipsnio nusikaltimų padarymo.

Vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas tokį neterminuotą draudimą, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, kad leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Vadinasi, tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog jis, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos nuostatos, įtvirtintos tame pačiame teisės akte, kurio kitų nuostatų atitiktį Konstitucijai pareiškėjas ginčija, privalo tai konstatuoti. Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad neterminuotas draudimas fiziniam asmeniui įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis taip pat taikomas tuo atveju, jeigu asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nusikaltimą, kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punktas), už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Todėl, šiame nutarime konstatavęs, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinis Teismas, remdamasis tais pačiais argumentais, konstatavo ir tai, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaravo ir minėti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad Seimo 2019 m. birželio 27 d. priimtu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu Įstatymas (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) išdėstytas nauja redakcija. Šios redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatytu teisiniu reguliavimu neterminuotai ribojama fizinio asmens teisė įsigyti ir turėti ne tik B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, bet ir Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus A kategorijos ginklams priskiriamus tam tikrus pusiau automatinius šaunamuosius ginklus ir A kategorijos šaunamuosius ginklus, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus.

Taigi, kaip ir dėl ankstesnės redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų, Konstitucinis Teismas, remdamasis tais pačiais argumentais, konstatavo, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja ir Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.

Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo

Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes,  gali nustatyti kitą, vėlesnę, Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo tam tikras teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams, paskelbimo datą.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų nustatyti kitokį, Konstituciją atitinkantį, teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose. Konkrečiai, įstatymų leidėjas gali nustatyti, kad teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką (ilgesnį nei teistumo terminas) leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami; įstatymų leidėjas taip pat gali numatyti tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, kuriuos padariusiems asmenims leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami. Atsižvelgiant į tai, šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus,  spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims,  17 straipsnio 1 dalies 10 punktu,  kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

 

Konstitucinio Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close