Komentarai

V. Vadapalas. Solidari atsakomybė konkurencijos teisėje

  • Solidarios atsakomybės pagrindai

Solidari atsakomybė konkurencijos teisėje pastaruoju metu tampa vis aktualesnė. Kapitalo koncentracijos ir laisvo judėjimo laikais teisiškai neapibrėžta solidari investuotojo atsakomybė gali reikšti, kad jis visa apimtimi atsakys už įmonės, į kurią užsienyje jis investavo didelį kapitalą, antikonkurencinius veiksmus net tada, kai jis šiems veiksmams neturėjo jokios įtakos, apie juos nežinojo ir negalėjo žinoti. Negali būti atsakomybės be kaltės. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas priims konkurencijos įstatymo pakeitimų ir papildymų projektą Nr. VIII-1099, bus neribotai išplėsti solidarios atsakomybės pagrindai ir subjektai. Įstatymas numatys ir teismai turės taikyti visiškai naujas taisykles, pagal kurias neapibrėžto ūkio subjektų junginio nariai kartu atsakys už bet kokius konkurencijos teisės pažeidimus, o tokio junginio baudos bus pradėtos skaičiuoti nuo visų narių „pasaulinių pajamų“.

Solidari deliktinė atsakomybė taikoma tada, kai keli asmenys atliko bendrus neteisėtus veiksmus ir/ar dėl šių kelių asmenų elgesio atsirado žala. Šis teisinis institutas yra labiausiai išvystytas civilinėje teisėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016 nurodė, kad Civiliniame kodekse „įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidarioji, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai bendru tikslu nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia žalą, t. y. objektyviojo bendrininkavimo atveju. Tai reiškia, kad asmenys laikomi padariusiais žalos bendrais veiksmais (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) ir preziumuojama solidarioji skolininkų prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) ir tais atvejais, kai bendra žala atsiranda dėl savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, kurie sukėlė bendrą žalą (objektyviojo bendrininkavimo).“ Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju priežastinis žalą padariusiųjų asmenų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas (CK 6.279 straipsnio 4 dalis) ir visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.

Baudžiamosios ar administracinės teisinės atsakomybės institutams solidari atsakomybė nėra būdinga, kadangi tokiu atveju iš esmės eliminuojamas atsakomybės už teisės pažeidimus individualizavimas atskiriems subjektams (2015 m. birželio 18 d. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-903-624/2015). Iš tikrųjų, solidari teisinė atsakomybė yra išimtis, o ne taisyklė. Todėl jai turi būti taikomos griežtai apibrėžtos sąlygos, pagrįstos individualios atsakomybės  principu. Be to, atsakomybės prezumpcija yra logikos kategorija ir turi atitikti logikos taisyklėms. Teisinga išvada yra įmanoma tik esant teisingoms prielaidoms. Kaip taisyklė, solidarios baudos konkurencijos teisėje reiškia dideles baudas, galinčios siekti 10 % visų įmonių bendros apyvartos praėjusiais finansiniais metais rinkoje, susijusioje su bendru pažeidimu. Tokios didžiulės baudos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vertinamos kaip kvazi-baudžiamosios sankcijos, todėl pažeidėjams turi būti garantuojamos pagrindinės baudžiamojo proceso garantijos pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas solidarių baudų nenumato. Jų tiesiogiai nenumato ir pagrindiniai ES konkurencijos teisės šaltiniai – Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 101 ir 102 straipsniai ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003. Solidarių baudų už kartelius teisinis institutas kildinamas iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) gerai nusistovėjusios praktikos, taikant ES 101 straipsnį, draudžiantį kartelius, galinčius iškreipti konkurenciją ES vidaus rinkoje. Tuo tarpu ESTT praktikos, kuri leistų teigti, kad atsirado solidari atsakomybė už baudas, paskirtas už piktnaudžiavimą dominavimu, nėra.

Reikia skirti turtinę atsakomybę už žalą, padarytą konkurencijos teisės pažeidimu, iš vienos pusės, nuo administracinės atsakomybės pagal konkurencijos teisę, tai yra nuo baudų, kurias pagal šį įstatymą skiria Konkurencijos taryba – iš kitos. Konkurencijos įstatymo 45 str. 1 d. jau dabar numato, kad kai tokius pažeidimus, kaip karteliai ar piktnaudžiavimas dominavimu padaro keli ūkio subjektai, tokie bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai solidariai atsako už visą dėl pažeidimo padarytą žalą, išskyrus tam tikras šiame įstatyme numatytas išimtis. Ši dispozicija nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2014/104, kuri jau perkelta į Lietuvos teisę. ES valstybių narių pareigą nustatyti savo nacionalinėje teisėje solidarias baudas už antikonkurencinius susitarimus ir piktnaudžiavimą dominavimu, kurie gali paveikti prekybą tarp ES valstybių narių, numato naujoji Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1. Pagal šią direktyvą yra privaloma vadovautis atitinkama ESTT praktika. Direktyva turi būti perkelta į Lietuvos teisę iki 2021 m. vasario 4 d.

ESTT precedentiniame dėl solidarios atsakomybės už kartelį sprendime Akzo (C-97/08 P) paaiškino:

„Tuo ypatingu atveju, kai patronuojančiai bendrovei priklauso 100 % jos Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės akcijų, viena vertus, ši patronuojanti bendrovė gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės elgesiui (…), ir, kita vertus, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui (…).“

Tai, kad patronuojančiai bendrovei priklauso visas ar beveik visas patronuojamos (patronuojamų įmonių) kapitalas, leidžia daryti prielaidą, kad pirmoji jų daro lemiamą įtaką antrosios komercinei politikai ir kad pirmoji jų gali būti traukiama atsakomybėn kartu ir atskirai kartu su antrąja, tiesiogiai atlikusia antikonkurencinius veiksmus. Tokios patronuojanti ir patronuojamos įmonės sudaro vieną ekonominį vienetą, nors jos yra skirtingi juridiniai asmenys. Šioje struktūroje lemiamą įtaką dalyvavimui kartelyje daro „įmonė savininkė“. Čia tokio savininko lemiama ekonominė įtaka apsprendžia  bendrą ar suderintą jo valdomų įmonių komercinę politiką net tada, kai ji virsta antikonkurenciniais veiksmais – kartelio organizavimu ar dalyvavimu jame derinant kainas, besidalinant rinkomis, klientais, slapta komercine informacija ar pan. Lemiama įtaka – padėtis, kai kontroliuojantis asmuo įgyvendina ar turi galimybę įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, organų sprendimų ar personalo sudėties (Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d.).

  • Už ką konkurencijos teisėje gali būti skiriamos solidarios baudos

Konkurencijos taryba 2019 m. rugsėjo 25d. nutarimu Nr. 1S-119 „Dėl UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ kliudymo atlikti tyrimą“ solidariai  paskyrė 1 074 416 Eur solidarią baudą už kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir atlikti patikrinimą, peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus ir už kitus, nurodytus nutarime kliudymus. Konkurencijos taryba, skirdama šią baudą, pažymėjo, jog tai,  kad  tyrimas,  dėl  kurio  buvo  vykdomas patikrinimas,  buvo  nutrauktas,  nesudaro pagrindo laikyti šio pažeidimo nepavojingu.

Solidari atsakomybė gali būti taikoma tik už bendrus suderintus kelių subjektų kartelius ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. ESTT praktikoje, kuria įsakmiai reikalauja sekti Direktyva (ES) 2019/01, susiformavo jurisprudencija tik dėl solidarios atsakomybės už kartelius, galinčius paveikti prekybą tarp ES valstybių narių, tai yra už SESV 101 str. pažeidimus. Tačiau pagal keičiamas Konkurencijos įstatymo nuostatas tokia atsakomybė turėtų būti nustatyta ir už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi (SESV 102 str.).

Hipotetiškai dominuojanti rinkoje patronuojančioji įmonė kartu su patronuojamąją įmone gali atsakyti už bendrą piktnaudžiavimą kolektyvine padėtimi. Tačiau tai situacija, kai abi įmonės veikia toje pačioje rinkoje tarpusavyje suderintu būdu. Tokius suderintus veiksmus vis dėlto pakaktų reguliuoti antikonkurencinių susitarimų ar suderinto antikonkurencinio elgesio draudimo (Konkurencijos įstatymo 5 str. ir SESV 101 str.) pagalba. Priešingu atveju Konkurencijos tarybai tektų atlikti sudėtingus rinkos tyrimus, nes tokios „patronuojanti“ ir „patronuojamos“ įmonės dažnai veikia ir dominuoja skirtingose rinkose. Be to, piktnaudžiavimo dominavimu situacijose netaikomos pažeidimo prezumpcijos. Todėl Konkurencijos tarybai reikės įrodyti, kad kolektyvinis piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi galėjo iškreipti konkurenciją konkrečioje rinkoje ar tokią konkurenciją jau iškreipė. Tuo tarpu karteliu atveju, kurie paprastai vien dėl savo pobūdžio (kainų derinimo tarp konkurentų ir t.t.) yra pakankamai žalingi konkurencijai ir galima preziumuoti, kad jų galimo poveikio tyrimas yra nereikalingas. Tačiau kaip būtų galima preziumuoti, kad kelios įmonės atsako solidariai už piktnaudžiavimą savo rinkos dalyse (duopolijos ar panašus kelių įmonių variantas)? Naujausiame išsamiame tyrime apie piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ES konkurencijos teisėje dominuojančios įmonės solidarios atsakomybės už baudos sumokėjimą pėdsakų nerasta (žr. Jorge Marcos Ramos. Firm Dominance in EU Competition Law: The Competitive Process and the Origins of Market Power. Wolters Kluwer, 2020).

Dar labiau nepriimtina išplėsti solidarią atsakomybę kitiems pažeidimams, visų pirmą – įmonių koncentracijos taisyklių pažeidimams, nes iki koncentracijos nėra jokios lemiamos kontrolės ar įtakos tarp koncentracijoje  dalyvaujančių įmonių. Už nepraneštą, bet jau vykdomą koncentraciją, ir be siūlomų pakeitimų pagal galiojančią konkurencijos teisę yra baudžiamos įmonės, kurios turėjo apie planuojamą koncentraciją (susijungimą) pranešti Konkurencijos tarybai ar Europos Komisijai.

  • Kas solidariai atsako už konkurencijos teisės pažeidimus.

Pagal bendrą taisyklę patronuojančioji įmonė atsako už patronuojamosios įmonės dalyvavimą kartelyje, kai patronuojančiajai įmonei priklauso visas arba beveik visas patronuojamosios įmonės kapitalas. Toks kapitalo turėjimas ir valdymas  leidžia patronuojančiajai įmonei daryti lemiamą įtaką kontroliuojamai įmonei. Tuo tarpu esant paprastam kitos įmonės kapitalo daugumos paketui jį valdanti įmonė gali neturėti reikalingos balsų daugumos, kai skiriami patronuojamos bendrovės valdybos ar stebėtojų tarybos nariai, generalinis direktorius, priimami kiti svarbiausi šios bendrovės veiklai sprendimai, taip pat ir jos neteisėti sprendimai. ES Bendrasis Teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendime byloje T‑419/14, Prysmian SpA ir Prysmian Cavi e Sistemi Srl prieš Europos Komisiją (50-52 p.)  pažymėjo, kad jei patronuojančiajai bendrovei priklauso labai didelė kapitalo dalis ir dėl to – visos balsavimo teisės, susietos su jos dukterinės bendrovės akcijomis, šios patronuojančiosios bendrovės situacija yra analogiška vienintelio tos dukterinės bendrovės savininko situacijai, todėl patronuojančioji bendrovė gali lemti ekonominę ir komercinę dukterinės bendrovės strategiją. Faktinės lemiamos įtakos prezumpcija grindžiama prielaida, jog tai, kad patronuojančioji bendrovė turi visą ar beveik visą savo dukterinės bendrovės kapitalą, galima be papildomų įrodymų daryti išvadą, jog ši patronuojančioji bendrovė, neturėdama reikalo atsižvelgti į kitų akcininkų interesus, turi galią daryti lemiamą įtaką minėtai dukterinei bendrovei priimant strateginius ar kasdieninio valdymo sprendimus, o ši dėl savo elgesio rinkoje sprendžia ne savarankiškai, bet atsižvelgdama į šios patronuojančiosios bendrovės norus. Tai, kas pasakyta, visiškai galima taikyti tuo atveju, kai patronuojančioji bendrovė gali turėti visas balsavimo teises, susietas su jos dukterinės bendrovės akcijomis, nes ta patronuojančioji bendrovė turi galimybę visiškai kontroliuoti dukterinės bendrovės elgesį, o tretieji asmenys, visų pirma kiti akcininkai, iš principo negali tam prieštarauti. Žinoma, negalima atmesti to, kad tam tikrais atvejais smulkieji akcininkai, neturintys balsavimo teisių, susietų su dukterinės bendrovės akcijomis, tokios dukterinės bendrovės atžvilgiu gali turėti tam tikrų teisių, kurios prireikus taip pat leidžia daryti įtaką tos dukterinės bendrovės elgesiui. Vis dėlto tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis patronuojančioji bendrovė gali nesunkai paneigti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją, pateikdama įrodymų, patvirtinančių, kad ji nelemia atitinkamos dukterinės bendrovės komercinės politikos rinkoje. Tam nereikia kurti specialių įstatymo normų.

Konkurencijos tarybos nuoroda į 2002 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje Nr. T-9/99, HFB ir kiti prieš Europos Komisiją nieko nekeičia. HFB bylos fabula yra specifinė: vienas fizinis asmuo buvo daugelio įmonių, dalyvavusių kartelyje, kapitalo savininku (iš pradžių viso, vėliau per 90 proc.), o 10 proc. kapitalo perleido savo žmonai. Šis asmuo dėl savo ekonominės veiklos pagal SESV 101 (EBS 85) straipsnį pats galėjo būti laikomas „įmone“, nors byloje net ir tai nebuvo esminis elementas. Formaliu teisiniu požiūriu HFB savininko kontroliuojamų patronuojamų įmonių pažeidėjų grupėje būtų sunku rasti, kas iš tikrųjų yra „patronuojančioji įmonė“, atsakinga už „patronuojamųjų įmonių“ veiksmus. HFB bylos aplinkybės rodo, kad pagrindinis savininkas, savotiškas „patronas“, galėjo daryti ir darė lemiamą įtaką jo valdomų įmonių dalyvavimui kartelyje, todėl visos įmonės turėtų būti įpareigotos solidariai mokėti baudas (ar visų baudų bendrą sumą).

Naujas Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektas turi remtis Direktyvos preambulėje nurodytu bendru ir aiškiu principu, „kad patronuojančioji įmonė yra atsakinga už vienos iš jos patronuojamųjų įmonių elgesį, kai patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamoji įmonė sudaro vieną ekonominį vienetą, ir skirti jai baudas“, o ne įvesti taip vadinamų „seserinių įmonių“ solidarią atsakomybę. Nei Seimo ekonomikos komitete Konkurencijos tarybos paminėtas izoliuotas EB Pirmos instancijos teismo sprendimas byloje T-9/99, HFB ir kiti prieš Europos Komisiją, nei vėlesnis ESTT sprendimas  byloje C-407/08 P, Knauf Gips KG, neleidžia kurti įstatymo normų, numatančių neaiškią „seserinių įmonių“ solidarią atsakomybę (pastarojoje byloje Knauf šeimos nariai kontroliavo 22 Knauf grupės įmones).

„Seserinės įmonės“ sąvoka teisine prasme yra neapibrėžta, neaiški ir perteklinė. ESTT tik šių metų vasario 28 dieną gavo prejudicinį paklausimą ir užvedė naują bylą C-882/19, kurioje turės spręsti, ar iš viso galima panašių įmonių solidari atsakomybė:

„Ar ekonominio vieneto sąvoka turi būti išplečiama atsižvelgiant į ryšius grupės viduje, atsižvelgiant tik į kontrolės veiksnius, ar taip pat galima remtis kitais kriterijais, įskaitant tuo, kad patronuojamajai bendrovei pažeidimai galėjo būti naudingi?“

Belieka priminti, kad Direktyva 2019/1 turi būti perkelta į Lietuvos teisę iki 2021 m. vasario 4 d., todėl Konkurencijos taryba dar turėtų peržiūrėti savo inicijuotą projektą. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas priims naujus Konkurencijos įstatymo pakeitimus ir papildymus, teismai bus užkrauti prejudiciniais prašymais kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad jis išaiškintų, ar naujos Lietuvos teisės normos atitinka ES teisę. Konkurencijos tarybos teiginys, kad Direktyva (ES) 2019/1 yra minimalaus harmonizavimo direktyva dėl SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo ES valstybėse narėse, yra abejotinas. Vienas pagrindinių ir tiesiogiai taikomų ES konkurencijos teisės šaltinių – Reglamentas (EB) 1/2003 – įsakmiai reikalauja, kad „siekiant įdiegti sistemą, kuri užtikrintų neiškraipytą konkurenciją bendrojoje rinkoje, Sutarties 81 ir 82 (dabar – 101 ir 102) straipsniai Bendrijoje turi būti taikomi veiksmingai ir vienodai.“

Prof. habil. dr. Vilenas Vadapalas yra advokatas, EUROLEX advokatų profesinė bendrija, buvęs Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjas

 

Raktažodžiai
Close
Close