Teismai

Kaip pasinaudoti daikto sulaikymo teise, jeigu neatsiskaityta už atliktus darbus?

Atsakovė, suremontavusi puspriekabę, negavo atlyginimo už atliktus darbus – virš 8 tūkst. Eur, todėl ji teisėtai sulaikė puspriekabę ir jos negrąžino. Kol puspriekabė buvo sulaikyta, ją savininkė pardavė kitai įmonei, o ši transporto priemonę pardavė ieškovui. Ieškovui taip pat buvo perleista teisė reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo.

Ieškovas nurodė, kad negali puspriekabės įsigijimo sandorio įregistruoti VĮ „Regitra“, nes ši transporto priemonė yra išregistruota, o vėl ją įregistruoti galima tik VĮ „Regitra“ pateikus transporto priemonę. Pasak ieškovo, to padaryti neįmanoma dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Ieškovo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad jis nėra įsipareigojęs mokėti atsakovei už puspriekabės remontą, sulaikymas jo atžvilgiu yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė neturi teisės piktnaudžiauti sulaikymo teise (nustatyta CK 6.69 straipsnyje) ir taikyti ją nesąžiningai bei neproporcingai. Ieškovas pažymėjo, kad atlyginimo už remonto paslaugas suma buvo mažesnė nei puspriekabės vertė jos sulaikymo metu. Dėl sulaikymo laikotarpiu negautų pajamų (iš puspriekabės naudojimo pagal jos paskirtį) ir sulaikyto turto nuvertėjimo susidarė gerokai didesnė žala nei atsakovės reikalavimo suma, taigi sulaikymas neproporcingas, nesąžiningas. Dėl neteisėto sulaikymo ieškovui buvo padaryta beveik 40 tūkst. Eur žalos.

Ieškovas prašė teismo išreikalauti iš atsakovės sulaikytą puspriekabę. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti teismų sprendimus ir jo ieškinį tenkinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą nurodydamas tai, kad atsakovė turėjo teisę sulaikyti neatsiskaičiusios skolininkės puspriekabę, kurią ji tuo metu valdė. Teisėjų kolegija akcentavo, jog perleidus daiktą kitam savininkui daikto sulaikymo teisė ne pasibaigia, o  seka paskui. Jeigu nėra nustatyta kitų apribojimų, tai šis suvaržymas savininkui nedraudžia disponuoti daiktu. Daikto sulaikymas nėra turto areštas. Parduodant daikto pardavėjas turi informuoti pirkėją apie kitų asmenų teises ar pretenzijas į daiktą, o pirkėjas turi teisę gauti visą informaciją apie daiktą, taigi ir apie daikto sulaikymą. Disponuodamas šia informacija pirkėjas apsisprendžia, ar jis perka daiktą tokiomis sąlygomis, tačiau daikto sulaikymas nėra kliūtis jį pirkti ar parduoti. Atitinkamai, teisėtas valdytojas daikto sulaikymo teise gali naudotis prieš naująjį daikto savininką, t. y. ir toliau turėti daiktą sulaikytą. Naujasis savininkas neturi teisės išreikalauti daikto iš sulaikymo remdamasis tuo, kad dabar jis yra daikto savininkas ir kad jis nėra skolingas daiktą sulaikiusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija nurodė, kad vien daikto sulaikymas nedraudžia jį realizuoti vykdant išieškojimą. Naujam savininkui perleistas sulaikytas daiktas gali būti realizuotas išieškant už naujojo savininko skolas, kadangi tai yra naujojo skolininko turtas.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad daikto sulaikymas – laikina ekonominio spaudimo priemonė. Ji naudojama kaip poveikis siekiant paskatinti skolininką atsiskaityti už suteiktas paslaugas, bet tai nesiejama su pasinaudojimu daikto verte įsiskolinimui padengti. Daikto sulaikymu realiai nėra atsiskaitoma už įsiskolinimą ir daiktas nėra prarandamas. Sprendžiant dėl naudojimosi šia teise proporcingumo nėra lemiama ta aplinkybė,  kad daikto vertė yra didesnė, net ir kelis kartus, nei skola.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. e3K-3-174-695/2020).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button