InstitucijosTeismai

Lietuvos teismuose jau keliamos restruktūrizavimo bylos pagal naująjį Juridinių asmenų nemokumo įstatymą

Patrauklesnės sąlygos inicijuoti restruktūrizavimo procesą, užuot pasirinkus bankrotą, nustatytos naujajame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (JANĮ), nuo 2020 m. sausio 1 d. pakeitusiame ir apjungusiame iki tol galiojusius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Būtent šio įstatymo priėmimas turėtų paskatinti teismus lanksčiau vertinti prašymus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Iki šiol ekonominio-teisinio instrumento poziciją krizinėje situacijoje turėjusio užimti restruktūrizavimo proceso dažnu atveju laukdavo nesėkminga baigtis. Įmonės, restruktūrizavimu besitikinčios pakeisti savo ūkinės-komercinės veiklos kryptį, darbo produktų bei paslaugų rinkoje pobūdį ar/ir savo finansinių įsipareigojimų struktūrą, nuolat susidurdavo su tokiais iššūkiais, kaip restruktūrizavimo proceso dalyvių (savininkų, įmonės vadovų, kreditorių) nesėkmingas bandymas sutarti dėl verslo turimos perspektyvos bei visapusiško tarpusavio pasitikėjimo įgyvendinant bendrus siekius stoka.

Įmonės restruktūrizavimo sėkmę užtikrinantys faktoriai

Remiantis oficialiais Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, nuo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo taikymo pradžios (2001-07-01) iki 2020-03-31 iš viso restruktūrizavimo procesai pradėti 520 įmonių, iš jų 56 įmonės sėkmingai baigtos restruktūrizuoti, 373 restruktūrizavimo procesai buvo nutraukti, 9 bylos panaikintos, 82 įmonėms restruktūrizavimo procesai tebevykdomi. Per 2020 m. I ketv. pradėti 9 restruktūrizavimo procesai, 80 proc. daugiau nei atitinkamu 2019 m. laikotarpiu (5 procesai)[1], o tai liudija apie pasiteisinusį bei keliamus tikslus pasiekusį naująjį Juridinių asmenų nemokumo įstatymą. Iki 2020-01-01 surinkta skurdi iškeltų restruktūrizavimo bylų ir sėkmingai baigtų restruktūrizavimo procesų statistika rodo, kad restruktūrizavimo bylos buvo keliamos įmonės vadovams ir kreditoriams nepakankamai išdiskutavus verslo problemas, neturint plataus rato kreditorių pritarimo, nematant ilgalaikių verslo vystymo perspektyvų, o esant tik pačios įmonės ar jos savininkų vienpusiškiems interesams.

Remiantis Nacionalinės verslo administratorių asociacijos parengta Įmonių restruktūrizavimo procesų studija, įmonės restruktūrizavimo sėkmę galėtų užtikrinti šie faktoriai: verslo perspektyvumo pagrindimas (pateikiant įrodymus, kad įmonė gali tapti finansiškai pajėgia tęsti veiklą, galinčia vykdyti kreditoriams prisiimtus įsipareigojimus bei būti patrauklia kreditoriams kaip verslo partneris); įmonės savininkų, kreditorių įsitikinimas, kad įmonės restruktūrizavimas finansiniu bei teisiniu aspektu yra priimtinesnis nei įmonės bankrotas; ekonominis bei teisinis proceso dalyvių interesas (kreditoriai neturėtų atsidurti labiau komplikuotoje  situacijoje negu prieš pradedant įmonę restruktūrizuoti); garbingas visų procese dalyvaujančių šalių elgesys. Vykusių restruktūrizavimo procesų analizė rodo, kad praktikoje dažnai užsitęsia restruktūrizavimo plano parengimo procesas, o tai rodo, kad įmonės, bendraudamos su kreditoriais bei kreipiantis į teismą  pačios nebuvo atsakingai pasirengusios tokio proceso pradžiai bei tokio proceso įgyvendinimui (neprofesionalus ir neatsakingas įmonės nemokumo būklės ir pačio verslo perspektyvos vertinimas).

Vienas iš pagrindinių kriterijų, apsprendžiančių galimybę restruktūrizuoti įmonę arba lemiančių apsisprendimą skelbti įmonei bankrotą – juridinio asmens potencialus gebėjimas laiku vykdyti prieš kreditorius prisiimtus finansinius įsipareigojimus, gebėjimas finansuoti savo plėtrą bei gebėjimas suteikti įmonės savininkams naudą, adekvačią prisiimtai verslo rizikai, tai yra, įmonės, kaip verslo subjekto vertės padidinimas.

Labai svarbus veiksnys galintis užtikrinti restruktūrizavimo sėkmę – įmonės atstovų ir kreditorių sutarimas, kad visuose derybų etapuose (iki bus parengtas įmonės restruktūrizavimo planas bei patvirtintame įmonės restruktūrizavimo plane) bus aiškiai atskirtos priemonės bei jų įgyvendinimo terminai dėl pačios įmonės mokumo atstatymo ir priemonės bei jų įgyvendinimo terminai dėl veiklos plėtros ir prisiimtų kreditorių įsipareigojimų vykdymo.[2]

Nemokumo reformos naujovės, reikšmingos restruktūrizavimo procesui

Atsižvelgiant į tai, kad naujuoju Nemokumo įstatymu siekiama padidinti bankroto bei restruktūrizavimo procesų efektyvumą bei sudaryti palankesnes sąlygas verslo išsaugojimui, tikimasi, kad tai paskatins įmones, susidūrusias su finansiniais sunkumais, dažniau taikyti restruktūrizavimą. Po nemokumo reformos atsirado naujų būdų atgaivinti verslą, pvz. taikant tarpinio finansavimo strategiją – teikti juridiniam asmeniui esamo ar naujo kreditoriaus papildomas lėšas, kurių pagrįstai ir nedelsiant reikia, kad juridinis asmuo galėtų tęsti veiklą ar išlikti gyvybingas arba kad iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo nesumažėtų juridinio asmens vertė.

Taip pat JANĮ numatyta privaloma neteisminio finansinio nemokumo išsprendimo tvarka: teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiras tik nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos. Susitarimą dėl pagalbos galės sudaryti juridinis asmuo ir kreditoriai, kurių civilines teises ir (ar) pareigas dėl jų suteikiamos pagalbos tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina šis susitarimas. Tokia procedūra bus privaloma nepriklausomai nuo to, ar inicijuojamas bankroto, ar restruktūrizavimo procesas.

Pagal iki 2020 sausio 1 d. galiojusius nemokumo procesą reguliavusius įstatymus, teisę inicijuoti restruktūrizavimą turėjo įmonės valdymo organas. JANĮ numatoma, kad restruktūrizavimą turi galimybę inicijuoti taip pat ir juridinio asmens kreditoriai, jeigu jų reikalavimai juridiniam asmeniui, kurie yra pradelsti, viršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydį.

Nemokumo įstatyme sudarytos prielaidos juridiniams asmenims iš bankroto procedūrų pereiti į restruktūrizavimą ir atvirkščiai. Bankroto bylos metu paaiškėjus tam tikrų aplinkybių, dėl kurių vėl taptų įmanoma išsaugoti verslo gyvybingumą, teismas gali priimti nutartį nutraukti bankroto bylą tuo pagrindu, jog iškeliama restruktūrizavimo byla. Sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, patvirtinti kreditorių reikalavimai bankroto byloje bus laikomi reikalavimais restruktūrizavimo byloje. Šiomis įstatymo nuostatomis bus sudaromos palankios sąlygos ,,atgaivinti“ verslą, jeigu bankroto bylos metu paaiškės tam tikrų aplinkybių, dėl kurių vėl taptų įmanoma išsaugoti verslo gyvybingumą.

Bene svarbiausia JANĮ naujovė yra tai, kad įstatymas numato galimybę kelti restruktūrizavimo bylą ir nemokiai bendrovei, t y. restruktūrizavimas keliamas bendrovei, turinčiai finansinių sunkumų, o tai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Vis dėlto, remiantis naujuoju Nemokumo įstatymu, teismas turi nutraukti restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelti bankroto bylą, jeigu padaroma pagrįsta išvada, kad juridinis asmuo yra nemokus ir egzistuoja bent vienas iš šių pagrindų: nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita.[3]

Sėkmingo restruktūrizavimo bylos iškėlimo prielaidos

Teismų praktikoje jau fiksuojami pirmieji pavykę restruktūrizavimo bylų iškėlimo pavyzdžiai, kuriuose sėkmingai buvo pritaikytas naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas: vienai uždarajai akcinei bendrovei Šiaulių apygardos teismo 2020-03-24 nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, remiantis JANĮ nuostatomis – Lietuvos apeliacinis teismas nutartį paliko nepakeistą (c. b. Nr. e2-798-241/2020). Restruktūrizavimo byla iškelta remiantis įmonės patiriamais laikinais finansiniais sunkumais, kurie susiklostė dėl bendrovei nepalankių rinkos aplinkybių bei apyvartinių lėšų trūkumo, atsiradusių dėl bendrovės klientų finansinių sunkumų. Pažymėtina, kad prieš iškeliant restruktūrizavimo bylą minėta bendrovė nebuvo nemoki, kadangi bendrovės įsipareigojimai neviršijo bendrovės turimo turto. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė, susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, toliau vykdė veiklą, atliko darbus bei teikė paslaugas, teismas pripažino juridinio asmens gyvybingumą (būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje) ir šiuo pagrindu iškėlė restruktūrizavimo bylą.

JANĮ 35 straipsnio 1 dalis numatyta, kad restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius, t. y. nemokumo administratoriaus skyrimas nebėra visais atvejais privalomas. Pareiškėjui (bendrovės vadovui) prašius neskirti nemokumo administratoriaus restruktūrizavimo byloje, teismas priėmė sprendimą, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (pareiškėjas vadovaus bendrovės veiklai ir užtikrins restruktūrizavimo plano tinkamą įgyvendinimą), nemokumo administratoriaus neskirti ir taip pritaikė dar vieną nemokumo reformos naujovę. Pagal JANĮ 103 straipsnio 3 dalį, jeigu nemokumo administratorius nėra paskirtas, jo teises ir pareigas mutatis mutandis įgyvendina juridinio asmens vadovas arba kitas valdymo organo pareigas vykdantis asmuo, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti vadovo, vadovaudamasis atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas naujojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas, taip pat pažymėjo: finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi kurį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva, o tokia pozicija grindžiama verslo subjektų ūkinės laisvės principu ir prioriteto suteikimu įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui. […] restruktūrizavimo bylos iškėlimas, kai yra išsaugomos darbo vietos, siekiama atkurti įmonės mokumą bei įsiskolinimų kreditoriams padengimą, atitinka viešą interesą, apsaugo darbuotojų, kaip socialiai pažeidžiamos asmenų grupės, interesus. Teismo nuomone, visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nors įmonė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau juos galima pašalinti vykdant įmonės restruktūrizavimo procesą, todėl nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad įmonė yra nemoki ir dėl to atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.[4] Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad įmonės pateiktas restruktūrizavimo plano projektas atitinka įstatymo reikalavimus, bei pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl bendrovės atitikimo visiems JANĮ reikalavimams, būtiniems restruktūrizavimo bylai iškelti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020-05-07 nutartyje pateikė tokį teisinio reguliavimo aiškinimą: restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš įmonės, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys. […] Nors pagal restruktūrizavimo plano projektą nenumatyti esminiai veiklos pokyčiai, tačiau tai neteikia pagrindo išvadai, kad numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, kadangi atsakovės finansinius sunkumus sąlygojo ne veiklos pobūdis, o iš esmės aplinkybės, susijusios su įmonės kontrahentais, jų finansine padėtimi bei pasikeitusia jų veikla ir galimybėmis atsiskaityti su atsakove. […] sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonei veikloje nereikalingą turtą. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis), o tai reiškia, kad jų pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, parodanti galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Reikšmingas kreditorių vaidmuo išliko ir pagal naująjį reglamentavimą, JANĮ 107 straipsnis taip pat numato kreditorių pritarimo būtinumą restruktūrizavimo plano projektui. Todėl kreditoriai, tarp jų ir apeliantė, turės galimybę išreikšti savo poziciją dėl konkrečių priemonių (ne) efektyvumo pritariant ar ne pateiktam restruktūrizavimo plano projektui, kuris bus teikiamas tvirtinti teismui pagal JANĮ 111 straipsnį.[5] Kaip matyti iš abiejų instancijų teismų išaiškinimų, nemokumo procese šiuo metu teikiamas prioritetas verslo gyvybingumo išsaugojimui – sėkmingai pritaikomos Nemokumo įstatymo nuostatos, skatinančios juridinius asmenis vietoje bankroto proceso rinktis restruktūrizavimą.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo priėmimu siekiama iš esmės pakeisti Lietuvos nemokumo teisėje susiklosčiusią ilgametę ir neigiamai vertintą tendenciją, kai įmonėms susidūrus su finansiniais sunkumais dažniausiu šių sunkumų padariniu tapdavo likvidavimas dėl bankroto. Tiek Europos Sąjungos, tiek tarptautiniu politiniu lygmeniu jau seniai vyrauja moksliniais tyrimais grįsta nuomonė ir politinė valia, kad tinkamas ir efektyvus restruktūrizavimo reglamentavimas yra viena pagrindinių priemonių šalių ekonominei situacijai gerinti ir konkurencingumui didinti. Būtent todėl po Nemokumo įstatymo įsigaliojimo nemokumas suprantamas kaip sąlyga, kuriai esant pirmiausia reikia apsvarstyti galimybę taikyti restruktūrizavimo procesą.[6] Nors teismų praktika dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymo dar nėra susiformavusi, tačiau pirminiai praktikos pavyzdžiai rodo, kad restruktūrizavimo procesui nemokumo reforma teikia pirmenybę – tikimasi, kad teismų praktika pasuks būtent šia linkme.

Tekstą parengė advokatė, advokatų profesinės bendrijos ILAW partnerė Džiuginta Balčiūnė ir jaunesnioji teisininkė Rūta Martišiūtė

 

[1] Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba. Juridinių asmenų bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2020 m. sausio–kovo mėn. apžvalga. Nr. (6.13)D4-710, (2020).

[2] Nacionalinė verslo administratorių asociacija. Įmonių restruktūrizavimo procesų studija – veiksniai trukdantys vykdyti įmonių restruktūrizavimą (2004).

[3] BALČIŪNĖ, D., MARTIŠIŪTĖ, R. Nemokumo reforma: 10 svarbiausių pasikeitimų (2019).

[4] Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis c. b. Nr. eB2-397-357/2020.

[5] Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis c. b. Nr. e2-798-241/2020.

[6] MULEVIČIENĖ, S. Nemokumo teisės reforma: naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (2019). Lietuvos teisė 2019.

Raktažodžiai
Close
Close