Teismai

LAT: elektroninėse varžytinėse jų dalyviai turi elgtis atidžiai ir rūpestingai

2016 m. balandžio 26 d. elektroninėje varžytynių sistemoje www.evarzytynes.lt vyko varžytynės, jose buvo parduodamas butas ir garažas. Pradinė parduodamo turto kaina buvo 87 600 Eur. Turto kaina varžytynėse pakilo iki 116 000 Eur, ieškovui pabandžius įvesti kainą, sistemoje buvo parodyta 1 180 000 Eur. Ieškovas bandė susisiekti su varžytynes organizuojančiu antstoliu, su atsakovės atstovais, norėdamas ištaisyti sumą, tačiau suma nebuvo ištaisyta ir ieškovas buvo paskelbtas šių varžytynių laimėtoju. Nesumokėjus už turtą kainos, ieškovui negrąžintas varžytynių dalyvio pradinis mokestis – 8760 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija gegužės 27 d. nutartyje pasisakė, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Norintys dalyvauti varžytynėse asmenys privalo patvirtinti, kad susipažino su Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos dokumentu, kuriame nurodyta varžytynių vykdymo tvarka, antstolių veiksmų apskundimo tvarka ir turto pardavimo iš varžytynių galimos pasekmės, ir patvirtinti, kad nėra teisės aktuose nustatytų kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse.

Elektroninių varžytynių vykdymo reguliavimas dėl dalyvio kainos siūlymo ir siūlymo patvirtinimo apsaugo atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti. Papildomi sistemos pranešimai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą, dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų. Kainos už varžytynėse parduodamą turtą siūlymas (kėlimas) yra kiekvieno varžytynių dalyvio asmeninis interesas, kuriam įtaką gali daryti daugybė tik jam vienam žinomų ir suprantamų priežasčių. Maksimalios kainos ribojimas prieštarautų tiek varžytynių dalyvio ar išieškotojo interesams, tiek ir varžytynių pagrindiniam tikslui – realizuoti parduodamą turtą už maksimaliai aukščiausią kainą. Ieškovo pareikštas ieškinys vertintinas visų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų kontekste.

Ieškovo teigimu, kairiojo pelės mygtuko paspaudimas greitai dukart ant ekrane mygtuko „Siūlyti“ (kurį paspaudus du kartus antruoju kartu paspaudžiamas toje pačioje vietoje atsirandantis siūlomos kainos tvirtinimo mygtukas „Ar tikrai siūlote?“, jį paspaudus kaina yra patvirtinama) nulėmė, kad jo per klaidą įrašyta kaina buvo pasiūlyta pirmuoju mygtuko paspaudimu ir iškart patvirtinta antruoju pelės paspaudimu. Todėl, tučtuojau patvirtinus kainą, buvo praleistas tarpinis žingsnis, kurio metu būtų pasirodęs įspėjamasis pranešimas, kuriuo ieškovas būtų buvęs įspėtas, kad „Jūsų siūloma kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“, ir būtų buvęs perklaustas „Ar tikrai siūlote?“ Ieškovo teigimu, šią jo klaidą nulėmė netinkama svetainės konfigūracija ir atskiro įspėjimo, kad mygtuko „Siūlyti“ negalima spausti du kartus iš eilės, nebuvimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šias aplinkybes būtų galima pripažinti neteisėtais atsakovės (Valstybės įmonės Registrų centras) veiksmais (neveikimu), jei dėl jų EVAP sistemą būtų galima pripažinti nepakankama tam, kad atidus ir rūpestingas varžytynių dalyvis būtų apsaugotas nuo tokios klaidos, kokią nagrinėjamoje situacijoje padarė ieškovas.

Vis dėlto nurodytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad netinkamos kainos siūlymo galėtų būti išvengta, laikantis siūlomos kainos teikimo tvarkos, aprašytos EVAP naudotojo instrukcijoje. Laikantis veiksmų nuoseklios sekos, įrašius siūlomą kainą ir paspaudus vieną kartą mygtuką „Siūlyti“, dėl ieškovo pasiūlytos ženkliai didesnės kainos būtų pasirodęs įspėjamasis pranešimas „Jūsų siūloma kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“, taip pat ieškovas būtų buvęs perklaustas „Ar tikrai siūlote?“ Šiedu saugikliai būtų apsaugoję dalyvį nuo galimos klaidos dėl neatidumo suvedant netinkamą kainą, jei jis, siūlydamas kainą, būtų laikęsis veiksmų eiliškumo, aprašyto EVAP naudotojo instrukcijoje, ir po mygtuko kiekvieno paspaudimo būtų sulaukęs sistemos atsakymo. Pažymėta, kad instrukcijoje vartojama sąvoka „paspausti“ įprastinėje kalboje suvokiama kaip nereikalaujanti daugiau nei vieno paspaudimo.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog mygtuko „Siūlyti“ ir po jo einančių kainos siūlymo veiksmų (žingsnių) išdėstymas, instrukcijoje atskirai nenurodant draudimo mygtuką „Siūlyti“ spausti du kartus iš eilės, savaime sukuria prielaidas pakankamai atidžiam ir rūpestingam varžytynių dalyviui padaryti analogišką klaidą, kaip atsitiko ieškovui. Tai nesudaro pagrindo atsakovės veiksmų (neveikimo) pripažinti neteisėtais.

Raktažodžiai
Close
Close