Teismai

Konstitucinis Teismas neaiškins sprendimo priimti Seimo prašymą ištirti teisės aktų, susijusių su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimu iš pareigų, konstitucingumą teisinių padarinių

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu atsisakė pagal pareiškėjos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės prašymą aiškinti Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo priimti nagrinėti Seimo prašymą įvertinti teisės aktų, susijusių su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimu iš pareigų, konstitucingumą ir Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. gegužės 13 d. pranešimo, kuriuo sustabdomas Seimo ginčijamų teisės aktų galiojimas, nuostatas.

Pareiškėja prašė išaiškinti, kokius konkrečius padarinius teisėjos S. Rudėnaitės, kaip atleistosios LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės, statuso ir teisių bei pareigų atžvilgiu sukėlė Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas, kuriuo priimtas Seimo 2020 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. XIII-2893 išdėstytas prašymas ištirti Seimo ir Respublikos Prezidento aktų nuostatų atitiktį Konstitucijai ir sustabdytas šių teisės aktų galiojimas.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 61 straipsnio 1 dalį Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turi teisę  kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu oficialiai išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą, išvadą ar sprendimą.

Prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo, Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. gegužės 13 d. pranešimo nuostatas pateikė LAT teisėja S. Rudėnaitė. Prašyme nurodyta, kad S. Rudėnaitė yra LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, laikinai einanti šio teismo pirmininko pareigas.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad Seimas, 2020 m. balandžio 21 d. dėl nutarimo projekto „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir jos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ punktų balsavęs atskirai, nutarimu Nr. XIII-2848 atleido LAT teisėją S. Rudėnaitę iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, bet nepaskyrė jos LAT pirmininke. Taigi 2020 m. balandžio 22 d. įsigaliojęs Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ jau sukėlė teisinius padarinius – LAT teisėja S. Rudėnaitė yra atleista iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį. Iš Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies kyla teisės aktų konstitucingumo ir jų taikymo padarinių teisėtumo prezumpcija: Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog tas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra oficialiai paskelbęs sprendimo, jog tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti.

Konstitucinis Teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendime, be kita ko, konstatavo, kad pagal Konstitucijos 106 straipsnio 5 dalį Seimo nutarimas ištirti, ar teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, sustabdo šio teisė akto galiojimą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijos 106 straipsnio 5 dalyje numatytas teisės akto galiojimo sustabdymas tais atvejais, kai dėl šio teisės akto atitikties Konstitucijai į Konstitucinį Teismą kreipiasi Respublikos Prezidentas ar Seimas, savaime nepaneigia tokio teisės akto konstitucingumo ir jo taikymo padarinių teisėtumo prezumpcijos, kylančios iš Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies.

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog jis ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo sprendimas priimti pareiškėjo Seimo prašymą ir atitinkamo teisės akto galiojimo sustabdymas priėmus prašymą nepanaikina ir nepakeičia įvykusių teisinių padarinių (2008 m. sausio 8 d., 2008 m. spalio 8 d., 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimai).

Todėl Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu priėmus pareiškėjo Seimo prašymą ištirti, ar, be kita ko, Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas neprieštarauja Konstitucijai ir Teismų įstatymui, šio nutarimo galiojimo sustabdymas nereiškia, kad panaikinami ar pakeičiami įvykę teisiniai padariniai – LAT teisėjos S. Rudėnaitės atleidimas iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų. Taigi Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo galiojimo sustabdymas negali būti aiškinamas kaip suteikiantis S. Rudėnaitei teisę grįžti į LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs ir oficialiai paskelbęs nutarimo dėl Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo atitikties Konstitucijai ir (arba) Teismų įstatymui.

Atsižvelgdamas į visa tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstituciniam Teismui prašymą pateikė asmuo, neturintis LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko, taigi – pagal Teismų įstatymo 105 straipsnio 1 dalį – ir šio teismo pirmininko, įgaliojimų, vadinasi, ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 61 straipsnio 1 dalį neturintis teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu oficialiai išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą, išvadą ar sprendimą.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 8 d. sprendime yra išaiškinęs, jog tol, kol jis nėra priėmęs nutarimo dėl teisės akto, kurio galiojimas yra sustabdytas pagal Konstitucijos 106 straipsnio 5 dalį, Seimas ir Respublikos Prezidentas negali pakeisti ar panaikinti tokio teisės akto.

Konstitucinis Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jo buvo prašoma išaiškinti Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo dėl Seimo prašymo priėmimo ir Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. gegužės 13 d. pranešimo nuostatas.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos kyla Konstitucinio Teismo įgaliojimai aiškinti savo baigiamuosius aktus. Tačiau Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas ir Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. gegužės 13 d. pranešimas nėra Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai, kurių nuostatas turi įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstitucinis Teismas. Jais nėra baigiama konstitucinės justicijos byla (išnagrinėjus konstitucinės justicijos bylą iš esmės, nutraukus pradėtą teiseną arba nutraukus bylą) arba atsisakoma nagrinėti prašymą.

Konstitucinio Teismo informacija

Back to top button