Teismai

LAT: teismas, siekdamas nustatyti momentą, nuo kada gali kilti padarinių sutuoktinių turtinėms teisės ir pareigoms, kai abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos nutrūkimo, turi išlaikyti sutuoktinių interesų pusiausvyrą

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo ir atsakovės asmeninių investicijų į jų gyvenamąjį būstą. Kasacinio teismo nutartyje yra sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę ir jos padalijimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad ginčo būstui įrengti buvo panaudotos asmeninės atsakovės lėšos, laikė teisiškai pagrįsta, nes byloje yra surinkta pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų. Tačiau tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima pagrįstai įsitikinti dėl jos nurodomų aplinkybių, dėl to negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl kompensacijos dydžio. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas prisidėjo prie ginčo buto kūrimo savo darbu, kuris taip pat gali būti vertinamas kaip asmeninė investicija į bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, dėl kurios šalis gali prašyti kompensacijos CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kokio dydžio kompensacija galėtų būti priteista, ieškovas neįrodinėjo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad gyvenant šeimoje pajamos, išlaidos paprastai laikomos bendromis, jei šalys nesusitaria kitaip. Lygiai kaip ir šalių darbas įrengiant būstą ar prižiūrint vaikus yra laikomas bendru, skirtu bendram tikslui – šeimai kurti ir išlaikyti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laikė teisiškai pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad, įvertinus bylos aplinkybes, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant ginčo butą, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė prisidėjo prie bendro turto kūrimo savo asmeninėmis lėšomis ir darbu, kurių konkretus dydis yra nenustatytas, tačiau iš bylos aplinkybių nėra pagrindo spręsti apie kurios nors vienos šalies žymiai didesnes asmenines investicijas į šio ginčo buto sukūrimą.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija priminė, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas vyko dėl šio turto teisinio režimo ir jo padalijimo. Turtas apima tiek aktyvą, tiek pasyvą, todėl teismas, sudarydamas santuokinio turto balansą, turi padalyti visą sutuoktinių bendrai turimą turtą. Tai, kad atsakovė neprašė priteisti jai lėšų pagal buto Neringoje pirkimo–pardavimo sutartį, nėra pagrindas spręsti, kad šios lėšos nelaikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu nėra įrodyta kitaip. Kadangi į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas, tuo atveju, jeigu lėšų, gautų pardavus butą Neringoje, ieškovas neturi, nenustačius, kad jos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, t. y. atsakovei priklausančia šių lėšų dalimi gali būti faktiškai mažinama ieškovui priteistina bendrosios jungtinės nuosavybės dalis.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2015 m. pasirašė penkis vekselius ir pasiskolino 14 910 Eur. Ieškovas įrodinėjo, kad šie pinigai buvo panaudoti butui Neringoje įgyti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nesutiko skolinti pinigų, todėl neturėtų būti atsakinga už ieškovo asmeniškai prisiimtas prievoles. Apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai, nurodydamas, kad šie pinigai buvo skolinti butui Neringoje pirkti, taigi šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolės pagal vekselius laikytinos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad prievolės, susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės objekto įgijimu, laikytinos bendromis, tačiau šiuo atveju pinigai buvo gauti pagal vekselį, kuris yra abstraktus ieškovo įsipareigojimas grąžinti vekselio turėtojui pinigus ir kuriame nėra nurodytas skolinimosi tikslas. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas šias prievoles bendromis, rėmėsi ieškovo nurodytomis, tačiau neįrodytomis aplinkybėmis, kad sutuoktiniai, pirkdami butą Neringoje, neturėjo kitų lėšų pradiniam įnašui, todėl ieškovas jas skolinosi ir jos buvo panaudotos bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti. Atitinkamai ši apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl prievolių pagal vekselius pripažinimo bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis yra naikintina ir ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino aplinkybes, patvirtinančias sutuoktinių bendro ūkio vedimą. Vien tai, kad šalys nuo 2016 m. pradžios gyvena skirtinguose kambariuose, nereiškia, kad jos nesinaudojo tais pačiais gyvenamojo būsto patogumais, kartu nesirūpino būsto išlaikymu (omenyje turėtų būti ne tik mokesčiai, bet ir kasdienė namų priežiūra), neturėjo bendrų ūkinių interesų rūpindamosi vaikais ir pan. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjį ieškovas išvyko į stažuotę, nuo šios datos neteikė vaikams išlaikymo, o vėliau, jam grįžus, atsakovė priėmė sprendimą išsikraustyti iš bendrų namų. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovės nenuoseklumas vertinant santuokos faktinių ryšių nutrūkimą negali būti vienintelė priežastis, leidžianti pritarti ieškovo pozicijai dėl faktinio negyvenimo kartu. Bendro ūkio tvarkymas turėtų būti vertinamas tiek pagal objektyvius (pavyzdžiui, naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas), tiek pagal subjektyvius (pavyzdžiui, kokie esminiai veiksniai kiekvienam iš sutuoktinių reiškia bendro ūkio vedimą) kriterijus. Teismas, siekdamas nustatyti momentą, nuo kada gali kilti padarinių sutuoktinių turtinėms teisės ir pareigoms, kai abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos nutrūkimo, turi išlaikyti sutuoktinių interesų pusiausvyrą.

Raktažodžiai
Close
Close