Teismai

ES Bendrasis Teismas pripažino nepriimtinais ieškinius, kuriuos „Nord Stream AG“ ir „Nord Stream 2 AG“ pareiškė dėl direktyvos 2019/692, kuria tam tikros gamtinių dujų vidaus rinkos taisyklės išplėstos taip, kad apimtų dujotiekius iš trečiųjų šalių

Šveicarijos bendrovei Nord Stream AG, kurios 51 % akcijų turi Rusijos bendrovė PJSC Gazprom, priklauso jos eksploatuojamas dujotiekis „Nord Stream“ (bendrai vadinamas „Nord Stream 1“), kuris užtikrina dujų perdavimą tarp Vyborgo (Rusija) ir Lubmin (Vokietija), esančio netoli Greifsvaldo (Vokietija). Dujotiekio statyba buvo užbaigta 2012 m., jį eksploatuoti numatyta 50 metų.

Šveicarijos bendrovė Nord Stream 2 AG, kurios visos akcijos priklauso Rusijos valstybinei akcinei bendrovei Gazprom, yra atsakinga už dujotiekio „Nord Stream 2“, kuris yra lygiagretus dujotiekiui „Nord Stream 1“, planavimą, statybą ir eksploatavimą. 2017 m. sausio mėn. buvo pradėti darbai, kurių tikslas – uždengti betonu šiam dujotiekiui skirtus vamzdžius.

2019 m. balandžio 17 d. Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2019/6922 (Pakeitimų direktyva), kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/73 dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių. Ši direktyva įsigaliojo 2019 m. gegužės 23 d., valstybės narės ją turėjo perkelti į nacionalinę teisę iš esmės iki 2020 m. vasario 24 d. Tuo metu, kai ji įsigaliojo, dujotiekio „Nord Stream 2“ vamzdžių uždengimo betonu darbai, Nord Stream 2 AG teigimu, buvo užbaigti 95 %. Įsigaliojus Pakeitimų direktyvai, dujotiekių eksploatuotojai (kaip antai Nord Stream AG ir Nord Stream 2 AG) mano, kad daliai jiems priklausančių dujų perdavimo vamzdynų (nagrinėjamu atveju – daliai, esančiai tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės iki valstybių narių teritorijos, arba valstybės narės teritorinėje jūroje esančiai daliai) gali būti taikoma Direktyva 2009/73 ir ją perkeliančios nacionalinės teisės nuostatos. Tai visų pirma reiškia, kad šie eksploatuotojai turi pareigą atskirti perdavimo sistemas nuo perdavimo sistemų operatorių ir nediskriminuodami sudaryti tretiesiems asmenims galimybę naudotis dujų perdavimo ir skirstymo sistemomis remiantis paskelbtais tarifais.

Nord Stream AG ir Nord Stream 2 AG pareiškė ieškinius Europos Sąjungos Bendrajame Teisme; juose prašė, pirma, iš dalies panaikinti Pakeitimų direktyvą ir, antra, panaikinti ją visą. Nord Stream 2 AG teigia, kad nauji įpareigojimai lems jai didelių pokyčių, nes, siekdama įvykdyti reikalavimus, ji bus priversta parduoti visą dujotiekį „Nord Stream 2“ arba visiškai pakeisti savo organizacinę ir verslo struktūrą, o tai iš esmės susilpnintų šios infrastruktūros finansavimo, prie kurio, beje, prisidėjo Europos įmonės, pagrindą. Nord Stream AG, kuri prašė panaikinti naują teisinį reglamentavimą, pagal kurį nacionalinės reguliavimo institucijos įpareigojamos priimti sprendimą dėl tam tikrų prašymų suteikti išimtį vėliausiai iki 2020 m. gegužės 24 d., teigė, kad dėl iš jo išplaukiančių naujų įpareigojimų ji turėtų atlikti didelius su ja susijusius akcininkų susitarimo, savo įstatų ir su Gazprom export LLC sudaryto susitarimo dėl dujų perdavimo pakeitimus.

Bendrasis Teismas nusprendė šių ieškinių nepriimti. Dėl Nord Stream 2 AG ir Nord Stream AG Bendrasis Teismas konstatavo, kad Pakeitimų direktyva su jomis tiesiogiai nesusijusi. Operatoriams, kaip antai tiems, kurie pareiškė ieškinius pagrindinėse bylose, bus arba yra taikomi iš dalies pakeistoje Direktyvoje 2009/73 numatyti įpareigojimai (valstybių narių nustatytomis sąlygomis) tik pagal nacionalines šios direktyvos perkėlimo priemones, kurias valstybės narės priims arba priėmė. Dėl nacionalinių perkėlimo priemonių, dėl kurių iš dalies pakeistoje Direktyvoje 2009/73 numatyti įpareigojimai operatoriams nuo 2020 m. vasario 24 d. tapo privalomi, valstybės narės turi vertinimo diskreciją.

Be to, pagal Pakeitimų direktyvą nacionalinės reguliavimo institucijos esant tam tikroms sąlygoms gali nuspręsti suteikti tam tikrų iš dalies pakeistos Direktyvos 2009/73 nuostatų išimtis atitinkamai, pirma, stambiai naujai dujų infrastruktūrai ir, antra, dujų perdavimo tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių vamzdynams, užbaigtiems anksčiau nei 2019 m. gegužės 23 d. Įgyvendindamos šias nuostatas, nacionalinės reguliavimo institucijos turi didelę diskreciją dėl tokių išimčių suteikimo ir galimų specialių sąlygų, kurios gali būti taikomos šioms išimtims.

Dėl Nord Stream AG Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad Pakeitimų direktyva su ja tiesiogiai irgi nesusijusi. Bendrasis Teismas visų pirma pažymėjo, kad Nord Stream AG neturėjo teisės eksploatuoti ir (arba) toliau eksploatuoti abiejų dujotiekių „Nord Stream“ tinklo nesilaikydama bet kokio Sąjungos privalomo teisinio reglamentavimo, bent jau kiek tai susiję su Sąjungos teritorijoje (nagrinėjamu atveju – vienos valstybės narės vidaus jūroje) esančia šio dujų perdavimo vamzdyno dalimi.

Todėl tai, kad tuo metu, kai buvo priimta Pakeitimų direktyva, Nord Stream AG priklausė siauram, identifikuotam ar identifikuojamam operatorių, su kuriais susijęs Direktyvos 2009/73 teritorinės ir (arba) materialinės taikymo srities išplėtimas, ratui, neleidžia manyti, kad Pakeitimų direktyva yra tiesiogiai susijusi su šia bendrove. Yra aišku, kad ji yra taikoma pagal objektyvius, Sąjungos teisės aktų leidėjo apibrėžtus kriterijus, visų pirma kriterijų, kad dujų perdavimo vamzdynai, pretenduojantys į tam tikras išimtis, turi būti užbaigti anksčiau nei 2019 m. gegužės 23 d., t. y. dieną, kai įsigaliojo Pakeitimų direktyva. Dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą, kuria rėmėsi Nord Stream 2 AG, Bendrasis Teismas pridūrė, kad šis operatorius gali Vokietijos reguliavimo institucijos prašyti išimties ir prireikus ginčyti šios institucijos sprendimą Vokietijos teisme, remdamasis Pakeitimų direktyvos negaliojimu ir prašydamas to teismo pateikti Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą dėl Pakeitimų direktyvos galiojimo.

Be to, Bendrasis Teismas Tarybos prašymu nusprendė, kad keturi dokumentai, kuriuos Nord Stream 2 AG pateikė kartu su ieškiniu be atitinkamos institucijos, kaip jų autorės ar adresatės, leidimo, išimami iš bylos medžiagos ir nebereikia atsižvelgti į ieškinio ir priedų dalis, kuriose pateiktos šių dokumentų ištraukos. Tai yra visų pirma Tarybos Teisės tarnybos pateikta nuomonė, skirta nuolatiniams valstybių narių atstovams, ir Komisijos rekomendacijos Tarybai dėl sprendimo, susijusio su tarptautinėmis derybomis su trečiąja šalimi, priėmimo. Remdamasis visų pirma neseniai priimtu Teisingumo Teismo sprendimu Slovėnija / Kroatija ir reglamentu dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, Bendrasis Teismas dėl šių dokumentų, su kuriais Taryba, Nord Stream 2 darbuotojui pateikus paraišką, neleido susipažinti, konstatuoja, kad Taryba pagrįstai, pirma, remiasi teisinių nuomonių apsauga ir, antra, mano, jog dėl jų atskleidimo konkrečiai ir realiai nukentės visuomenės intereso apsauga, kiek tai susiję su Sąjungos tarptautiniais santykiais.

Raktažodžiai
Close
Close