Komentarai

G. Bartkus. Korupcijos skandalai: ar nevertėtų į Lietuvą pasikviesti pono Horowitzo?

Ir vėl garsiai skamba antikorupcinės bylos: šį kartą sulaikyti prokurorai, FNTT pareigūnai, advokatas, kiek anksčiau – teisėjai, valstybės tarnautojai. Ar tai turėtų stebinti? Tikrai ne, nebent galvotumėme, kad teisinės institucijos yra ne šio pasaulio dalis. Ar tai turėtų turėti reikšmingos įtakos korupcinei situacijai Lietuvoje? Greičiausiai ne, nes skambios bylos yra ir lieka tik atgrasymo priemonė, kuri mažiausiai efektinga ilgesnėje perspektyvoje. Aišku, tokia priemonė irgi reikalinga, bet, kol su korupcija bus kovojama tik garsiai skambančiomis bylomis, esminių pokyčiu vargu ar galima tikėtis.

Lietuvos advokatūra ne kartą atkreipė dėmesį į sistemines problemas, susijusias su piktnaudžiavimais taikant kriminalinės žvalgybos priemones, naudojant surinktą informaciją kitais, nei ji buvo surinkta, tikslais, vilkinamais ikiteisminiais tyrimais ir pan. Efektyvios priežiūros ir kontrolės nebuvimas yra puiki terpė atsirasti vis naujoms ir naujoms korupcijos apraiškoms, nesąžiningiems prokurorams, tyrėjams ir jų klientams. Nepriklausomi korupcijos reiškinį nagrinėjantys ekspertai atkreipia dėmesį, kad vadovai dėl turimų privilegijų spręsti, politinio nestabilumo ir pan. gali nepalaikyti efektyvios priežiūros sistemos.

Todėl šiuo metu geriausias rezultatas yra generalinio prokuroro Pašilio pripažinimas, kad yra sisteminių problemų, ir noro jas taisyti deklaravimas.

Šiame kontekste darosi visai nesuprantamas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo nenoras atskleisti vidaus tyrimo ataskaitos ir medžiagos, susijusios su STT pareigūnų susirašinėjimu, galimai padedant spręsti privačius reikalus. Reikia pripažinti, kad tai tikrai nepadeda įsitikinti STT veiklos teisėtumu ir skaidrumu, įtvirtintu net specialiame STT veiklą reglamentuojančiame įstatyme, ir net atvirkščiai, verčia galvoti apie dvejopus standartus.

Taip ir lieka neaišku, ar buvo nustatyti kokie nors STT pareigūnų veiklos pažeidimai, ar nebuvo. Juk neišeina vienu ir tuo pačiu metu teigti, kad pareigūnai jokių pažeidimų nepadarė ir kad pareigūnai pažeidimus padarė, tačiau atsakomybės jiems taikyti negalima, nes jau suėjo senaties terminas. Dar keisčiau atrodo STT pareigūnas, susitikinėjantis su teisėja. Iš pareigūnų susirašinėjimo gali susidaryti įspūdis, kad tai vos ne normalus atvejis, jau nekalbant apie skambučius viceministrei.

Įsivaizduokime, kaip tai atrodytų, jei visos proceso šalys ar ikiteisminio tyrimo įstaigų darbuotojai individualiai laikas nuo laiko užeidinėtų į teisėjų kabinetus pasikalbėti.

Kaip atrodo prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veikla, jei pusantro mėnesio, kaip galima suprasti, neatliekami jokie veiksmai, kuriais būtų siekiama išsiaiškinti pareigūnų galimą neteisėtą elgesį?

Kaip reikia suprasti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovo paaiškinimą apie tai, kad įtariamas tyrėjas nenušalintas nuo pareigų, nes laukiama žinių iš teismo, kai dėl tyrėjo galimai nusikalstamų veiksmų pačiai FNTT žinoma dar nuo 2019 metų? Kiek reikia laiko parengti nušalinimui reikiamus dokumentus? Ir ar tada galima rimtai vertinti deklaratyvius vadovo teiginius apie FNTT, dirbančią vis skaidriau, efektyviau ir pažangiau?

JAV teisingumo ministerijos generalinis inspektorius Michaelis E. Horowitzas pernai metų pabaigoje paskelbė ataskaitą apie vieną iš paslaptingiausių veiklų  – teismo išduodamus leidimus slapta klausytis pokalbių telefonu ir taikyti kitas slapto sekimo priemones nacionalinio saugumo tikslais. Ataskaita paskelbta viešai. Ataskaitą sudaro daugiau nei 400 puslapių. Šias metais buvo viešai paskelbta papildomo tyrimo medžiaga ir rekomendacijos.

Ataskaitoje yra ne tik nurodomi konkretūs Federalinio Tyrimų Biuro (FTB) pareigūnų pažeidimai, kreipiantis į teismą, bet ir užfiksuotas bendras „apsileidimas“, naudojant „galingą ginklą“, leidžiantį reikšmingai pažeisti asmens teises į privatumą. Iš 42 teismui pateiktų prašymų net 39 buvo su klaidomis. FTB, atsakingas už informacijos pateikimą teismams, nedelsiant nustatė griežtesnes vidines procedūras, o FTB vadovas viešai pripažino klaidas bei, atsiprašęs teismo, pateikė priemonių planą, mažinantį klaidų atsiradimo tikimybę ateityje.

Svarbu, kad, paskelbus ataskaitą, griežtą vertinimą pateikė ir patys teismai, sankcionuojantys slaptą telefoninių pokalbių klausymą ir kitus slapto sekimo veiksmus. Teismai pareikalavo, kad asmenys, teikiantys prašymus, teismui prisiektų, kad pateikiama visa ir išsami informacija, o  kai kuriems pareigūnams, neigiamai nuskambėjusiems inspektoriaus tyrime ir, teismo nuomone, praradusiais teismo pasitikėjimą, buvo uždrausta kreiptis į teismą ateityje.

JAV Teisingumo ministerijos generalinio inspektoriaus tyrimas buvo susietas su FTB tyrimu dėl galimos Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimuose. Rusijos tyrimo metu FTB gavo teismo leidimą slapta sekti vieną iš buvusių Trumpo rinkimų kampanijos patarėjų Carterį Page‘ą. Inspektorius nustatė, kad teisinio pagrindo tokių priemonių taikymui nebuvo: FTB agentai pateikė teismui tik dalį selektyviai atrinktų įrodymų. Pateikti įrodymai turėjo pagrįsti, kad ponas Page‘as galimai yra tarpininkas tarp Rusijos ir to meto Trumpo rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto. Duomenys apie tai, kad ponas Page‘as nei karto nebuvo susitikęs su ponu Manafortu ir iš viso su juo niekaip nebendravo, buvo „pamiršti“.

Šių metų kovo mėnesį JAV Senatas ir Kongresas neįtikėtinai vienbalsiai pritarė įstatymų pataisoms, kurios, pratęsdamos FTB teises inicijuoti slapto sekimo veiksmus, nustatė papildomus asmenų teisės į privatumą apsaugos mechanizmus. Pavyzdžiui, svarstant teisme sankcijos suteikimo klausimą, susijusį su politinėmis kampanijomis ar tikėjimo klausimais, teismas privalės išklausys ne tik pareigūnų argumentus, bet ir nepriklausomo atstovo kontra-argumentus.

Taigi, JAV institucijos turėjo tvirtumo įvardinti padarytas klaidas ir atlikti reikiamas reformas. Ar taip įmanoma Lietuvoje?  Gal. Tačiau prasidėti viskas turi nuo klaidų pripažinimo. Generalinė prokuratūra, panašu, šį žingsnį bando žengti.

Gintautas Bartkus yra advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas,

Raktažodžiai
Close
Close