Institucijos

Tarptautinio seminaro „Ar COVID-19 turės revoliucinę įtaką arbitražui? Kas laukia verslo ir arbitražo“ apibendrinančios įžvalgos

COVID-19 ir karantino režimas pasauliniu mastu keičia ne tik nusistovėjusius gyvenimo įpročius, bet ir ginčų nagrinėjimo būdus. 2020 m. gegužės 11 d. advokatų kontora TGS Baltic suorganizavo tarptautinį nuotolinį seminarą „Ar COVID-19 turės revoliucinę įtaką arbitražui? Kas laukia verslo ir arbitražo?“ (angl. „Will COVID-19 revoliutionize arbitration? What‘s next for business and arbitration?“), kurio metu analizuota, kaip pasaulinė pandemija paveikė ginčų nagrinėjimą arbitraže ir kaip pastarasis institutas pasikeis po krizės.

Tarptautiniame seminare dalyvavo pasaulinio lygio arbitrai ir tarptautinės advokatų kontoros Shearman & Sterling Paryžiaus biuro partneriai prof. dr. Emmanuel Gaillard ir prof. dr. Yas Banifatemi, advokatų kontoros TSG Baltic vadovaujantysis partneris, arbitras Vilius Bernatonis, FCIArb, taip pat arbitražo srityje besipraktikuojantys jaunieji profesionalai – advokatų kontoros TGS Baltic vyresnysis teisininkas dr. Tadas Varapnickas, Brazilijos advokatų kontoros Eleonora Coelho Advogados vyresnioji teisininkė Fabiana De Cerqueira Leite ir Indijos advokatų kontoros Khaitan & Co vyresnysis teisininkas Anindya Basarkod. Seminarą moderavo advokatų kontoros TGS Baltic teisininkė Eglė Masytė.

Šiame straipsnyje pristatomos pagrindinės nuotoliniame seminare pranešėjų analizuotos temos bei iškelti probleminiai klausimai.

Nuotolinių arbitražo posėdžių organizavimas

Pagal International Arbitration Survey duomenis, 2018 m. net 78 proc. respondentų nesinaudojo arba retai naudojosi techniniais įrankiais, leidžiančiais posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu. 2020 m. COVID-19 akivaizdoje situacija pasikeitė radikaliai – nuotolinis arbitražo bylų nagrinėjimas jau yra nebe alternatyva, bet neišvengiama būtinybė. Seminaro dalyviai iškėlė probleminius nuotolinių arbitražo posėdžių organizavimo aspektus, kurie apima tiek techninius, tiek ir teisinius klausimus.

Nuotolinio bylų nagrinėjimo keliami iššūkiai. Patys akivaizdžiausi nuotolinių arbitražo posėdžių probleminiai aspektai yra techniniai. Priklausomai nuo geografinės teritorijos ne visi proceso dalyviai gali turėti prieigą prie spartaus interneto, kuris yra būtinas, kad būtų užtikrintas sklandus ir nepertraukiamas bylos nagrinėjimas. Taip pat viešoje erdvėje pasirodo vis daugiau pranešimų apie platformų, kurios naudojamos nuotolinėms vaizdo konferencijoms ir pokalbiams, nepatikimumą dėl duomenų apsaugos, kas kelia itin didelį nerimą arbitražo procesams, kur konfidencialumas yra vienas iš esminių aspektų ir prioritetų.

Seminaro dalyviai taip pat diskutavo apie technologines ir teisines priemones, galinčias užtikrinti tinkamą liudytojų apklausą, kuomet reikia garantuoti, kad kiti kambaryje esantys suinteresuoti asmenys liudytojui neteiktų pagalbos, kad liudytojas nesinaudotų pagalbinėmis technologijomis (ausinėmis, telefonais ir kt.). Buvo sutarta, kad sprendimų reikia ieškoti tiek teisiniu (reguliaciniu), tiek technologiniu lygmeniu. Keli technologiniai sprendimai identifikuoti seminaro metu – tai 360 laipsnių kamerų, galinčių fiksuoti visą kambarį, naudojimas ar oponuojančios pusės atstovo dalyvavimas liudytojo apklausos metu jo apklausos vietoje. Diskutuotos teisinės (reguliacinės) priemonės, galinčios užtikrinti tinkamą liudytojų apklausą, – tai arbitražo institucijų pristatomos gairės ir protokolai, kurie užtikrintų vieningą praktiką liudytojų apklausos metu.

Na ir pagaliau, seminaro metu buvo iškelti ir probleminiai nuotolinio bylų nagrinėjimo aspektai, susiję su žmogiškaisiais faktoriais. Kuomet bylos nagrinėjimas vyksta nuotoliniu būdu, arbitrams bei proceso dalyviams yra sudėtinga išlaikyti koncentraciją ilgam laikui, kas yra būtina ilgų, net po keliolika valandų trunkančių arbitražo posėdžių metu, ir kam virtualus nagrinėjimas gali turėti neigiamą įtaką. Vienas iš prof. dr. Emmanuel Gaillard išsakytų pastebėjimų buvo tas, kad gausesnė nuotolinių posėdžių praktika išpopuliarins jų išskaidymą atitinkamame laikotarpyje. Prof. dr. Emmanuel pasidalino savo patirtimi, kuomet karjeros pradžioje jis dalyvavo vienos didelės statybų bylos nenuotoliniuose posėdžiuose, išskaidytuose atitinkamame laikotarpyje, kur šalys susitikdavo 2-3 dienų posėdžiams kartą per mėnesį tam, kad pristatytų / išnagrinėtų atitinkamas bylos dalis. Tribunolui yra lengviau „suvirškinti“ sudėtingas bylas su daug skirtingų reikalavimų (kas yra įprasta statybų bylose), jeigu byla ir jos reikalavimų pristatymas yra išskaidomi atitinkamame laikotarpyje, o ne pristatomi iš karto vienu metu. Visgi pažymėtina, kad tokia galimybė nėra efektyvi kaštų atžvilgiu, kadangi bylos dalyviai turi fiziškai atkeliauti į tą pačią vietą kiekvieną mėnesį. Kadangi kelionės laikas ir kaštai būtų išvengiami virtualaus posėdžio metu, prof. dr. Gaillard tikisi, kad nuotolinių posėdžių atžvilgiu posėdžių išdėstymas tam tikrame laikotarpyje ateityje taps patrauklesniu. Tuo tarpu dr. Tadas Varapnickas kaip vieną iš galimybių šiam žmogiškojo faktoriaus nulemtam iššūkiui spręsti pristatė galimybę tam tikras žodinio posėdžio dalis paversti rašytinėmis (pvz., šalys savo įžangines ir baigiamąsias kalbas tribunolui galėtų pristatyti raštu, o ne, kaip įprasta, žodžiu).

Nuotolinio bylų nagrinėjimo potencialios rizikos bei jų teisinės pasekmės. Potencialios rizikos, kurios gali turėti teisines pasekmes arbitražo byloje priimto sprendimo galiojimui bei jo vykdymui, yra susijusios su proceso dalyvių lygiomis galimybėmis dalyvauti procese bei pristatyti savo poziciją. Tokios lygios galimybės dalyvių gali būti kvestionuojamos dėl įvairių faktinių aplinkybių, susijusių su nuotoliniu bylų nagrinėjimu, pavyzdžiui, viena iš šalių neturėjo tinkamos interneto prieigos, kad galėtų sklandžiai pristatyti poziciją; vienai iš šalių pasirinktas nagrinėjimo laikas pagal jos buvimo laiko zoną nebuvo patogus, kuomet kitai jis buvo tinkamesnis; viena iš šalių turėjo galimybę būti vienoje vietoje su savo atstovu, o kita šalis tokios galimybės neturėjo ir kt. Vertindama individualias aplinkybes, viena iš šalių gali kvestionuoti, kad jai nebuvo sudarytos lygios galimybės tinkamai pristatyti savo poziciją byloje. Seminaro metu dr. Tadas Varapnickas iškėlė klausimą, ar tokios faktinės aplinkybės negalėtų sudaryti pagrindo pritaikyti 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo V straipsnio 1 dalies b punkto, pagal kurį arbitražo sprendimą gali būti atsisakyta pripažinti ir vykdyti, jei viena iš pusių negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Galiausiai, prof. dr. Yas Banifatemi atkreipė dėmesį, kad jeigu šalys nesutaria dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu, arbitražo teismai neturėtų aklai spręsti, kad posėdis visgi turi vykti virtualiai. Nors arbitražo teismai gali įpareigoti šalis surengti nuotolinį posėdį, tačiau yra arbitražų, kuriuose nenuotolinis posėdis yra būtinas tam, kad būtų tinkamai įgyvendinamos šalių procesinės teisės ir būtų užtikrinamas šalių lygiateisiškumas. Prof. dr. Yas Banifatemi taip pat pridūrė, kad arbitražo teismui turėtų būti ypač sunku nuspręsti dėl virtualaus posėdžio, kai abi šalys yra išreiškusios pirmenybę nenuotoliniam posėdžiui.

Pasiruošimas bylų nagrinėjimui nuotoliniu būdu. Atitinkamai, tam, kad aukščiau identifikuotų iššūkių būtų išvengta, o rizikos būtų sumažintos, seminaro metu buvo pristatyti patarimai, kaip pasirengti arbitražo bylos nagrinėjimui nuotoliniu būdu. Patarimai buvo parengti pagal CIArb, CPR ir ICC gaires. Pagrindiniai patarimai: 1) proceso dalyviai privalo sutarti dėl visiems priimtinos naudotinos platformos; 2) prieš bylos nagrinėjimą privalo būti ištestuojama tiek pati platforma, jos funkcionalumas, tiek kiekvieno dalyvio kompiuterinės įrangos tinkamumas, dalyviams rekomenduotina suorganizuoti repeticiją dėl techninių platformos veikimo aspektų; 3) turi būti užtikrinta, kad kiekvienas proceso dalyvis būtų supažindintas su platformos naudojimo instrukcija; 4) turi būti suderintas kiekvieno procesinio veiksmo eiliškumas bei trukmė; 5) patartina paskirti atsakingą asmenį, kuris bylos nagrinėjimo metu rūpinsis techniniais kausimais; 6) proceso dalyviams rekomenduotina turėti atsarginius kontaktus, kuriais būtų galima pasiekti atitinkamą asmenį, esant techniniams nesklandumams.

Nuotolinio bylų nagrinėjimo (ne)universalumas. Įvertinus visus nuotolinio bylų nagrinėjimo probleminius aspektus, buvo keltas klausimas, ar nuotolinis nagrinėjimas gali būti pritaikomas kaip universalus visų bylų nagrinėjimui tinkamas būdas. Seminaro dalyviai kvestionavo tokį universalumą. Dėl identifikuotų iššūkių bei rizikų sunku įsivaizduoti sklandų itin didelių bei kompleksinių bylų nagrinėjimą, kuomet reikia apklausti daug ekspertų bei liudytojų. Visgi arbitrai sutiko, kad mažesnėms arbitražo byloms toks nuotolinis nagrinėjimas gali būti tinkamas ir netgi optimalus būdas, kuris sutaupytų šalims reikšmingas bylinėjimosi išlaidas. Ateityje, siekiant išvengti bet kokio šalių nesutarimo dėl galimybės bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, dr. Tadas Varapnickas pasiūlė būsimose arbitražinėse išlygose iš anksto numatyti, jog šalys sutinka su nuotoliniu bylos nagrinėjimu. Tuo tarpu Vilius Bernatonis išreiškė nuomonę, kad prasidėjusios bylos, užtikrinant reikiamas saugumo priemones, turėtų būti užbaigiamos taip kaip prasidėjo, t. y. ne nuotoliniu būdu. Tuo tarpu bylos, prasidėjusios šios pandemijos laikotarpiu, toliau galėtų būti nagrinėjamos nuotoliniu būdu.

ARBITRAŽO INSTITUCIJŲ VAIDMUO

Kitas svarbus aspektas, apie kurį diskutavo seminaro dalyviai, tai arbitražo institucijų vaidmuo, prisitaikant prie pakitusių bylų nagrinėjimo sąlygų, ir kokių veiksmų arbitražo institucijos gali ir gal net turėtų imtis.

Seminaro dalyviai sutiko, jog vienas iš esminių įrankių, kuriuos arbitražo institucija, privalo įsidiegti – tai elektroninė bylų valdymo sistema, kuri įgalintų proceso dalyvius procesinius dokumentus teikti bei gauti elektroniniu būdu. Tokias sistemas kai kurios arbitražo institucijos jau turėjo ir prieš COVID-19 (pavyzdžiui, Vienos tarptautinis arbitražo centras, Vilniaus komercinio arbitražo teismas ir kt.). Manytina, kad pasikeitusios aplinkybės turėtų paspartinti ir likusias arbitražo institucijas įsidiegti tinkamai funkcionuojančias elektronines bylų valdymo sistemas, kurios COVID-19 kontekste tampa ne pridėtiniu privalumu, bet neišvengiama būtinybe, kad arbitražo institucija galėtų funkcionuoti.

Kitas seminaro dalyvių keltas pasiūlymas, kad arbitražo institucijos galėtų imtis aktyvių veiksmų bei peržiūrėti savo bylų nagrinėjimo reglamentus, nustatydamos atitinkamas taisykles, susijusias su nuotoliniu bylų nagrinėjimu. Arbitražo institucijoms rekomenduota pasekti jau egzistuojančiais pavyzdžiais ir priimti tam tikras gaires dėl nuotolinio bylų nagrinėjimo. Arbitražo institucijos taip pat galėtų peržiūrėti savo standartines arbitražinių išlygų formuluotes, į jas iš karto įtraukdamos šalių sutarimą, esant atitinkamos aplinkybėms, bylą nagrinėti nuotoliniu būdu.

Seminaro metu Brazilija buvo pristatyta kaip šalis, kurios arbitražo institucijos per itin trumpą laiko tarpą adaptavosi prie pokyčių, priėmė atitinkamus bylų nagrinėjimo taisyklių pakeitimus, todėl bylų nagrinėjimas nebuvo sustabdytas, o naujų bylų registruota toks pat skaičius kaip ir prieš krizinį laikotarpį.

Pasirinkimas atlikti atitinkamus veiksmus, be abejo, paliekamas kiekvienos arbitražo institucijos diskrecijai, bet dalyviai sutiko, kad institucijos veiksmų neturėtų atidėlioti. Arbitražo institucijų aktyvus vaidmuo yra svarbus, kad jos adaptuotų bylų nagrinėjimo taisykles susidariusiai situacijai, kad tos taisyklės būtų aiškios bei skaidrios, ir taip užtikrintų tinkamą bei sklandų arbitražo bylų nagrinėjimą. Pagaliau, efektyvus arbitražo institucijos prisitaikymas jai garantuoja ir konkurencinį pranašumą prieš kitas institucijas, kurios adaptuotis nesugebėjo.

IŠVADOS

Daugelį atsakymų į seminare kilusius probleminius klausimus, tikėtina, patys pamatysime per ateinančius kelerius metus. Tačiau jau dabar galime pasidžiaugti dviem dalykais. Pirma, gausus seminaro dalyvių skaičiaus ir arbitražo bendruomenės įsitraukimas į diskusiją indikuoja, kad arbitražo bendruomenė yra kaip niekada susidomėjusi tolimesniu arbitražo vystymusi ir pasirengusi atremti COVID-19 keliamus iššūkius. Kaip ir Vilius Bernatonis baigiamaisiais žodžiais paminėjo, arbitražas, būdamas iš esmės privatus ginčų sprendimo būdas, turi puikią galimybę adaptuotis taip greitai, kaip to reikalauja besikeičiančios pasaulinės aplinkybės. Antra, visi seminaro dalyviai buvo tikri, jog ši krizė atneš ne vieną pozityvų pokytį arbitražą praktikuojantiems teisininkams, jų klientams ir mus supančiai aplinkai. Prof. dr. Emmanuel Gaillard manymu, ateityje mažiau tikėtina, kad šalys ir arbitražo teismas susirinktų kartu tik tam, jog aptartų procedūrinius bylų aspektus, tokius kaip įgaliojimų aktas (angl. terms of reference), ar darytų konferencijas bylos organizaciniais klausimais (angl. case management conferences). Savo ruožtu, tai pašalins nereikalingas keliones, sumažins arbitražo dalyvių išlaidas ir apribos vienkartinį tūkstančių puslapių spausdintų dokumentų naudojimą posėdžiuose. Tai prof. dr. Emmanuel Gaillard vadina „arbitražo atliekomis“ (angl. arbitral waste), kurių galima (ir reikėtų) vengti daugeliu atvejų.

Norintiems šį webinarą peržiūrėti patiems, tai galima padaryti YouTube platformoje paspaudus šią nuorodą.

Tekstą parengė advokatų kontoros TGS Baltic teisininkės Rugilė Gediminskaitė ir Patricija Rukštelytė

Raktažodžiai
Close
Close