Naujausios LAT nutartys dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegijos pastaruoju metu priėmė keletą nutarčių dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo.
Vienoje byloje apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinį, kuriuo ieškovė ginčijo atsisakymą derinti valstybinės žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, be kita ko, tuo pagrindu, jog žemės sklypo kadastrinių matavimų planas parengtas formuojant žemės sklypą, skirtą pastatui, kuris nėra išlikęs, naudoti. Taigi esminė išvada, kurios pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad žemės sklypą formuoti nėra teisinio pagrindo, – kad statinys, apie kurį valstybinės žemės sklypas yra formuojamas, yra išnykęs.
LAT teisėjų kolegija gegužės 4 d. nutartyje pasisakė, kad skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas išvadas apie tai, jog ieškovė jokių daiktinių ir prievolinių teisių į žemės sklypą neįgijo, nes tokių teisių neturėjo statinius perleidžiantys asmenys, o statinys, apie kurį valstybinės žemės sklypas yra formuojamas, yra išnykęs, padarė tinkamai nenustatęs ir neįvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių bei netinkamai išaiškinęs ir pritaikęs materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į statinį, kaip nekilnojamąjį daiktą, įgyvendinimą, teisių į žemės sklypą perėjimą, sudarant pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, bei nustatančias pagrindą pripažinti, kad statinys yra išnykęs, dėl šių pažeidimų skundžiama nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir tai sudaro pagrindą nutartį panaikinti bei perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pabrėžta, kad tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį.
_____
Kitoje byloje atsakovas kėlė klausimą, ar jis, būdamas žemės sklypo, kuriame yra ginčo statiniai, savininkas, pagrįstai įpareigotas nugriauti ne sau, o kitiems asmenims priklausančius statinius. Todėl yra aktualus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas. Teisėjų kolegija pasisakė, kad aiškus įstatymų leidėjo ketinimas nustatyti subjektų, kuriems pateiktini reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, eiliškumą. Tik nesant ar neidentifikavus savavališkai pastatyto statinio statytojo, tokie reikalavimai turi būti reiškiami statinio savininkui (valdytojui) ir tik nesant ar neidentifikavus pastarojo – žemės sklypo savininkui (valdytojui).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įstatymų leidėjo valią, formulavo išaiškinimą, kad reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nesant nustatyto statytojo, teikiami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytu eiliškumu: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.
Nurodyto eiliškumo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant, kuris asmuo yra tinkamas atsakovas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju – kai į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kreipiasi kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra. Dėl to pastarasis subjektas ar prokuroras, prieš kreipdamasis į teismą, turi įstatyme nurodytu eiliškumu siekti nustatyti kaip atsakovą byloje trauktiną asmenį. Tik nepavykus nustatyti statinio statytojo ir jo savininko, valdytojo ar naudotojo, kaip atsakovas gali būti traukiamas žemės sklypo, kuriame yra toks statinys, savininkas, valdytojas ar naudotojas (pavyzdžiui, žemės sklypo savininkui / valdytojui / naudotojui atsisakius nurodyti jam žinomą statinio statytoją / savininką / valdytoją / naudotoją ir nesant galimybės pastarąjį identifikuoti kitomis įprastomis informacijos gavimo priemonėmis).
