Ministerija

Seimas pradėjo svarstyti įstatymus dėl Europos prokuratūros veiklos, griežtesnės atsakomybės už vaikų išnaudojimą bei platesnio IT taikymo baudžiamajame procese

1. Rengiantis Europos prokuratūros darbo pradžiai šių metų pabaigoje, Seimas po pateikimo pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms Baudžiamojo proceso kodekso ir kitų įstatymų pataisoms, įteisinančioms Europos prokuratūros statusą. 

„Kad Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis galėtų įsitraukti į Europos prokuratūros darbą, turime tinkamai pasirengti jos veiklai ir perkelti reikiamas nuostatas į nacionalinę teisę: apibrėžti Europos prokuratūros, deleguotojo prokuroro statusą, papildyti kitus teisės aktus“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Europos prokuratūra tirs Europos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, pavyzdžiui, sukčiavimą, pinigų plovimą, korupciją. Reglamentas dėl Europos prokuratūros steigimo buvo priimtas 2017 m. spalio mėn. po ketverius metus trukusių derybų, kurios prasidėjo 2013 metais Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai.

Lietuvos atstovas Europos prokuratūroje bus pavaldus šiai institucijai, tačiau dirbs Lietuvoje ir visus ikiteisminio tyrimo veiksmus atliks vadovaudamasis mūsų šalies įstatymais ir Reglamentu, o jo ištirtos bylos bus perduotos nagrinėti Lietuvos teismams.

Europos prokuratūros steigime dalyvauja 22 ES narės iš 27. Šiuo metu vyksta šios institucijos kūrimo parengiamieji darbai: veikia ekspertų grupė, prisidedanti prie sklandaus agentūros darbo pradžios, atrenkami Europos prokurorai, samdomi darbuotojai, rengiami reikiamų dokumentų projektai.

Europos prokuratūros būstinė – Liuksemburge. Ši nepriklausoma institucija turėtų pradėti veikti š. m. lapkričio pabaigoje.

2. Vakar Seimas taip pat pradėjo svarstyti įstatymų projektus, padedančius įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija.

Siūloma papildyti Baudžiamąjį kodeksą, kad už neprievartinius seksualinius veiksmus su nepilnamečiu atsakytų ir asmuo, piktnaudžiaujantis pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka nepilnamečiui. Jeigu ši nusikalstama veika padaryta prieš jaunesnį negu 16 metų asmenį,  kaltinamajam grėstų laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Šiuo metu už tokius veiksmus numatoma laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Siekiant stiprinti šeimos ir jos narių apsaugą, baudžiamasis įstatymas bus papildytas nauja baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kai nusikalstamas padaromas prieš artimąjį giminaitį, šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį.

3. Šiandien Seimas pradėjo svarstyti Teisingumo ministerijos parengtas Baudžiamojo proceso pataisas, kurios įteisina platesnį informacinių technologijų taikymą teismų darbe ir ikiteisminio tyrimo procese .

„Baudžiamųjų bylų nagrinėjimą perkėlus į elektroninę erdvę, būtų sutaupyta daugiau laiko. Atsirastų galimybė rengti posėdžius ir tada, kai jų negalima organizuoti įprasta tvarka, sumažėtų teisėjų, prokurorų, tyrėjų darbo krūvis. Ši tvarka galiotų ir panaikinus karantiną“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Šiuo metu baudžiamosiose bylose įtariamasis,  liudytojas ar  ekspertas apklausiamas  nuotoliniu būdu tuo atveju, jeigu jie negali atvykti į teismo posėdį. Tačiau nėra įteisinta galimybė, kad visi proceso dalyviai dalyvautų teismo procese, kuris rengiamas, pavyzdžiui, per vaizdo konferencijas.

Teisingumo ministerija siūlo informacines ir elektroninių ryšių technologijas taikyti visose baudžiamojo proceso stadijose, atliekant ir ikiteisminį tyrimą, ir  nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Anot ministro, nuotolinis bylos nagrinėjimas užtikrintų kiekvieno asmens teisę į teisingą ir nepertraukiamą procesą, baudžiamosios bylos būtų nagrinėjamos greičiau.

Planuojama, kad jau šį ketvirtadienį Seime bus balsuojama  dėl šio įstatymo pataisų priėmimo.

LR teisingumo ministerijos informacija

Back to top button