Komentarai

A. Šekštelo. Kaip išgelbėti arbitražą draudimo atveju?

Spaudoje tebemirga daug pranešimų, susijusių su COVID-19 ir pandemijos keliamomis pasekmėmis. Daugelis įžvalgų tikrai vertos dėmesio, pavyzdžiui tos, kurios susijusios su koronaviruso įtaka arbitražui.

Ne tik teoriškai, bet ir praktiškai arbitražo teismai jau yra pasisakę, kad COVID-19 protrūkis nedaro įtakos arbitražo procesui. Tokiomis aplinkybėmis, vis daugiau verslininkų siekia susitarti dėl arbitražo.

Supaprastintai tariant, arbitražas yra valstybės pripažinta alternatyva teismui ir tam, kad toks ginčų nagrinėjimo būdas būtų efektyvus, yra būtinas rašytinis susitarimas dėl arbitražo. Toks susitarimas gali būti sudarytas tiek atskiru susitarimu (arbitražinis susitarimas), arba įtrauktas į pagrindinę sutartį (arbitražinė išlyga). Arbitražinės išlygos atveju laikoma, kad ji galioja nepriklausomai nuo pagrindinės sutarties galiojimo. Pavyzdžiui, jeigu draudimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, tai savaime nepadarytų joje esančios arbitražinės išlygos negaliojančios (išlygos savarankiškumo principas).

Kadangi arbitražiniam susitarimui ar išlygai, be specifinių principų (kaip pvz., jau aptartas savarankiškumo principas), galioja ir bendri sutarčių teisės principai, vienas iš kurių yra sutarčių uždarumo principas. Todėl paprastai, arbitražiniai susitarimai saisto tik juos sudariusias šalis. Priešingu atveju yra didelė rizika, kad arbitražo teismas neturės jurisdikcijos ir arbitražas taps neefektyvus. Šis aspektas yra kritiškai svarbus sudarant arbitražinius susitarimus ar išlygas draudimo teisiniuose santykiuose.

Draudimo santykiuose gali būti trišaliai santykiai tarp draudiko, draudėjo ir apdraustojo Pavyzdžiui, Lietuvoje populiarėjančiuose vadovų civilinės atsakomybės draudimo atveju įmonės vadovas yra apdraustasis, draudėjas yra pati įmonė, o draudiku yra atitinkama draudimo bendrovė. Apdraustasis ir draudėjas gali ir sutapti, jeigu, nagrinėjamo pavyzdžio atveju, pats vadovas draudžia savo atsakomybę.

Vadovų civilinę atsakomybę paprastai kelia arba naujai išrinkti valdymo organai (pvz., valdyba), arba akcininkai (dalyviai), arba kreditoriai bei nemokumo administratorius įmonės nemokumo atveju. Dažniausiai, vadovo atsakomybė kyla dėl įmonės vardu sudaromų sandorių ar kitų veiksmų, dėl kurių įmonė patiria nuostolių. Tokie veiksmai susiję su konfidencialia įmonės veikla. Be to, net tokio ieškinio faktas gali pakenkti vadovo ar įmonės reputacijai. Todėl verslas vėl „atranda“ arbitražą kaip patogų ir konfidencialų būdą nagrinėti tokius komerciškai jautrius ginčus. Jeigu civilinės atsakomybės draudikas yra užsienio draudimo bendrovės, beveik visada sudaromos arbitražinės išlygos.

Grįžtant prie minėto sutarčių uždarumo principo, jeigu įmonė nutaria sudaryti draudimo sutartį, apdrausti, pavyzdžiui, savo vadovo civilinę atsakomybę ir numatyti arbitražinę išlygą, kritiškai yra svarbu, kad tokia išlygą saistytų ne tik įmonę kaip draudėją ir draudiką (draudimo bendrovę), bet ir pati apdraustąjį vadovą. Priešingu atveju, gali kilti rimtų problemų jau kilus ginčui. Jeigu kiltų ginčas, ar buvo draudiminis įvykis ar ne, arbitražo teismas negalės nustatyti vadovo civilinės atsakomybės, būtinos draudimo įvykiui atsirasti, jeigu vadovas nebus saistomas draudimo sutartyje esančia arbitražine išlyga.

Yra keli tokios problemos sprendimo būdai. Pirmas ir paprasčiausias – sudaryti trišalią draudimo sutartį tarp vadovo (apdraustojo), įmonės (draudėjo) ir draudiko (draudimo bendrovės) ir joje numatyti, pavyzdžiui, tokią arbitražinę išlygą:

„Kiekvienas ginčas ar nesutarimas, kylantis iš šios [Draudimo] sutarties ar su ja susijęs, įskaitant, bet neapsiribojant, iš jos sudarymo, egzistavimo, galiojimo, vykdymo, aiškinimo, nutraukimo, apdraustojo civilinės atsakomybės sąlygų ir/ar atleidimo nuo jų nustatymo, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Arbitražo procedūros reglamentą. Visi procesiniai dokumentai šalims bus siunčiami elektroniniu paštu šiais adresais [nurodyti kiekvienos šalies el. pašto adresus] ir bus laikomi tinkamai įteiktais kitą dieną po el. laiško išsiuntimo dienos. Arbitražo teismo arbitru bus [nurodyti, vienas ar trys]. Arbitražo vieta bus [nurodyti miestą, valstybę]. Arbitražiniame procese bus vartojama [nurodyt kokia] kalba. Ginčui ir šiai arbitražinei išlygai yra taikytina [valstybės] materialinė teisė.“

Labai svarbu, kad tokios trišalės sutarties atveju ją pasirašytų visi asmenys.

Tačiau tokia schema gali būti nepatogi dėl to, kad vadovai gali keistis ir, pasikeitus vadovui, reikėtų vėl sudarinėti naują trišalę draudimo sutartį. Todėl kitas variantas yra sudaryti draudimo sutartį tarp bendrovės kaip draudėjo ir draudiko, o sutartyje su vadovu nurodyti, kad jis yra saistomas draudimo sutartyje nurodyta išlyga. Tokiu atveju, rekomenduojama draudimo sutartyje numatyti tokią išlygą:

„Kiekvienas ginčas ar nesutarimas, kylantis iš šios [Draudimo] sutarties ar su ja susijęs, įskaitant, bet neapsiribojant, iš jos sudarymo, egzistavimo, galiojimo, vykdymo, aiškinimo, nutraukimo, apdraustojo civilinės atsakomybės sąlygų ir/ar atleidimo nuo jų nustatymo, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Arbitražo procedūros reglamentą. Visi procesiniai dokumentai šalims bus siunčiami elektroniniu paštu šiais adresais [nurodyti kiekvienos šalies el. pašto adresus] ir bus laikomi tinkamai įteiktais kitą dieną po el. laiško išsiuntimo dienos. Arbitražo teismo arbitru bus [nurodyti, vienas ar trys]. Arbitražo vieta bus [nurodyti miestą, valstybę]. Arbitražiniame procese bus vartojama [nurodyt kokia] kalba. Ginčui ir šiai arbitražinei išlygai yra taikytina [valstybės] materialinė teisė.“

[Draudėjas], [Draudikas], [Apdraustasis] ir kiti su šia [Draudimo] sutartimi susiję asmenys, yra saistomi šios arbitražinės išlygos, jeigu jie pasirašė šia [Draudimo] sutartį ar pasirašė kitą sutartį, kurioje yra nuoroda į šią [Draudimo] sutartį. Kiekviena šalis sutinka kad ji gali būti įtraukta kaip bendraatsakovė arba trečiasis asmuo arbitražo byloje tarp kitų šios [Draudimo] sutarties šalių. Jeigu pradėtos nagrinėti daugiau negu viena arbitražo byla pagal bet kurią iš tokių sutarčių ir bet kuri šalis bet kurioje iš nagrinėjamų arbitražo bylų teigia, kad du ar daugiau arbitražo bylų yra iš esmės susijusios ir kad ginčas turėtų būti išnagrinėtas vienoje byloje, arbitražo teismas toje iš arbitražo bylų, kuri prasidėjo ankščiausiai, turi nustatyti ar, arbitražinio nagrinėjimo efektyvumo ir kitų arbitražo principų tikslais tokios arbitražo bylos turi būti sujungtos į vieną bylą ir, esant tokiems pagrindams, sujungti bylas. Arbitražo teismui nusprendus sujungti bylas, kitose arbitražo bylose išrinktų arbitrų įgaliojimai automatiškai pasibaigia nuo bylų sujungimo momento.

Atitinkamai, atskiroje sutartyje su vadovu būtina nurodyti tokią nuostatą:

Šalys susitaria, kad kilus bet kokiam ginčui, susijusiam su [Draudimo] sutartimi, [Draudimo] sutartyje numatyta arbitražinė išlyga saisto šalis.

Tokios formuluotės padėtų sumažinti įvairių šalutinių ginčų dėl arbitražo teismo kompetencijos nagrinėti bylą, sujungti bylas, įtraukti kitą asmenį į bylą, kiekį.

Apibendrinant, arbitražas yra patogūs ir efektyvus būdas konfidencialiai nagrinėti ir ginčus, susijusius tarp daugiau negu dviejų šalių. Tačiau, tokiu atveju, arbitražinis susitarimas ar išlyga turi būti labai atsakingai parengta. Geriausia būtų visada pasitarti su arbitražo teisės specialistais, kurie patartų, kokią išlygą numatyti konkrečiu atveju.

Albertas Šekštelo yra advokatų profesinės bendrijos „Motieka, Audzevičius & Partners vyresnysis teisininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto privatinės teisės katedros lektorius

Back to top button