Teismai karantino laikotarpiu: tai ne tik iššūkių, bet ir naujų galimybių metas

Tuo įsitikinęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, žurnalo TEISMAI.LT paklaustas apie baudžiamojo proceso organizavimą teismuose karantino laikotarpiu. „Teisėjai, dirbdami pasikeitusiu ritmu, gilindamiesi į bylos esmę, gali geriau įvertinti ir apsvarstyti jos nagrinėjimo strategiją, todėl būtent dabar yra tinkamas laikas kelti ir aktualizuoti platesnio informacinių technologijų naudojimo baudžiamajame procese klausimus, siekiant galimybės nagrinėti baudžiamąsias bylas nuotoliniu būdu, – teigia teisėjas.

Valstybėje dėl epideminės koronavirusinės infekcijos COVID-19 situacijos paskelbus karantiną, daugeliui institucijų, įmonių ir įstaigų teko skubiai reaguoti ir prisitaikyti, perorganizuojant ir perplanuojant savo funkcijų vykdymą ir darbą. Ne išimtis ir Lietuvos teismai. Taigi kaip teisingumą Lietuvos teismai vykdo dabar? Su kokiais naujais iššūkiais jie susidūrė? Kam teismai jau buvo pasiruošę, o ką reikėjo skubiai keisti ar įsigyti, įgyvendinti ar ieškoti naujų galimybių ir nekasdienių sprendimo būdų? Gegužės mėnesį pasirodysiančio žurnalo TEISMAI.LT svečiuose Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotoja Lina Griškevič, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teismų veiklos skyriaus vedėja Rimantė Valkavičienė, civilinių bylų teisėja Erika Tamošaitienė ir baudžiamųjų bylų teisėjas Audrius Meilutis.

​Lina Griškevič, NTA direktoriaus pavaduotoja

Paskelbta ekstremali padėtis, o vėliau ir karantino režimas – tai iššūkiai ir teismui. Vieni pagrindinių – nuotolinio darbo, teismo veiklos užtikrinimas.

Teismų sistema šiuo nauju laikotarpiu siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp teismo darbuotojų, proceso dalyvių saugumo užtikrinimo ir asmenų teisės kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų teisės ir teisėti interesai, garantijos. Todėl būtina užtikrinti tiek galimybes dirbti nuotoliniu būdu, tiek kitas saugumo priemones.

Pirmiausia, teismai ir NTA susidūrė su iššūkiu užtikrinti teisėjų ir teismų darbuotojų nuotolinį darbą. Elektroninės paslaugos teismuose jau įprastos, todėl gali atrodyti, kad teismuose užtikrinant nuotolinį darbą nereikia nieko daryti – asmeniui suteikiamos priemonės dirbti iš namų ir to pakanka. Tačiau dirbdami iš namų kartais nepagalvojame, kad sistemos, su kuriomis dirbame, turi būti saugios ir patikimos, nuotolinis darbas neturi suteikti galimybių šį saugumą pažeisti. NTA ir teismų IT specialistų dėka teismuose sėkmingai ir operatyviai užtikrinta nuotolinio darbo galimybė. Šis laikotarpis leido kitaip įvertinti ir nuotolinio darbo, ir tam reikalingų IT priemonių naudojimą teismuose. Kartu su teisėjais, teismų darbuotojais ieškota naujų, nestandartinių išeičių, atrodytų, kasdienei ir įprastai veiklai atlikti.

Be to, esant būtinybei užtikrinti ir darbą teismų patalpose, kartu siekta aprūpinti teismus apsaugos priemonėmis (tokiomis kaip kaukės, pirštinės, respiratoriai, dezinfekcinis skystis) – nepaisant tokių priemonių trūkumo valstybėje, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir kitomis institucijomis, teismus pavyko bent iš dalies aprūpinti minėtomis priemonėmis.

Įvertinus pastarųjų kelių savaičių teismų darbą matyti, kad priemonės, kurių ėmėsi teismų sistema, nebūtų įgyvendintos be NTA ir teismuose dirbančių visų žmonių susitelkimo, atsidavimo ir pasiryžimo.

Rimantė Valkavičienė, NTA Teisės ir administravimo departamento Teismų veiklos skyriaus vedėja

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu šalyje įvedus karantiną teismų darbas nesustojo,  bet buvo pakoreguotas.

Administracija, siekdama išsiaiškinti, su kokiomis teisinėmis praktinėmis problemomis susiduria teismai atlikdami procesinius veiksmus karantino režimo metu (pavyzdžiui, dėl teismo posėdžių sprendžiant asmens suėmimo klausimus žodinio proceso tvarka organizavimo, jų vykdymo nuotoliniu būdu), bendradarbiaudama su teismais, atliko analizę.

Pastebėta, kad teismai susiduria su tam tikrais iššūkiais: kaip karantino laikotarpiu užtikrinti tinkamą balansą tarp asmens ir visuomenės sveikatos apsaugos, teismo proceso viešumo principo ir kitų žmogaus teisių, šiuos aspektus suderinant su teisės aktų reikalavimais, užtikrinant naudojamų priemonių organizuojant nuotolinius posėdžius ryšio saugumą ir legalumą.

Apibendrinus teismų pateiktą informaciją spręstina, kad teismai laikosi Teisėjų tarybos išplatintų rekomendacijų dėl teismo posėdžių organizavimo civilinėse bylose, lanksčiai sprendžia individualiais atvejais kylančias problemas dėl susipažinimo su bylos medžiaga, procesinių dokumentų įteikimo, posėdžio organizavimo ir pan.

Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas karantino laikotarpiu. Vienas iš aktualiausių klausimų – žodinių posėdžių organizavimas, kai sprendžiami asmens suėmimo skyrimo, suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimai (BPK 123, 127 straipsniai), paduodami skundai dėl suėmimo paskyrimo, dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo ir dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo (BPK 130 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas reguliavimas neleidžia šių klausimų spręsti rašytinio proceso tvarka. Juo labiau kad proceso įstatymo normose, reglamentuojančiose kardomosios priemonės – suėmimo skyrimą, nėra numatyta galimybė sulaikyto asmens apklausą vykdyti nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis, išskyrus tam tikras išimtis: vaizdo konferencijų būdu gali būti apklausiami asmenys, kuriems į teismą atvykti yra problemiška: neįgalieji, sergantys tam tikromis ligomis, turintys psichologinių problemų dėl tiesioginio dalyvavimo viešame teismo posėdyje, nepilnamečiai, taip pat nuteistieji, įtariamieji, esantys laisvės apribojimo įstaigose.

Vis dėlto teismuose karantino laikotarpiu atliekami neatidėliotini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šiais atvejais žodiniai posėdžiai vyksta prioritetą teikiant žodinių posėdžių organizavimui nuotoliniu būdu. Ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdį organizuojant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis, teisėjas ir teismo posėdžių sekretorius, laikydamiesi saugumo ir higienos reikalavimų, posėdžiauja teismo salėje, kurioje įdiegta centralizuota teismų sistemos vaizdo konferencijų įranga, ar teismo patalpose, kuriose prireikus yra techninės galimybės naudoti programos „Skype for business“ įskiepį (jeigu atsiunčia kvietimą naudotis šiuo įrankiu įrankio turėtojas), laikydamiesi atributų naudojimo ir regalijų dėvėjimo reikalavimų.

Proceso dalyvių asmens tapatybė patikrinama garso ir vaizdo konferencijos metu parodžius asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, apie tai užfiksuojant teismo posėdžio protokole. Apklausiami proceso dalyviai paprastai įspėjami ir prisaikdinami vaizdo konferencijos metu, apie tai pažymint teismo posėdžio protokole. Esant galimybei, prieš posėdį gali būti elektroninio ryšio priemonėmis išsiunčiami proceso dalyviams priesaikos tekstai, įspėjimai.

Ateityje sprendžiant klausimą dėl suėmimo paskyrimo įtariamasis dėl suėmimo skyrimo pagrįstumo galėtų būti apklausiamas nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis tik pakeitus BPK reguliavimą ir jame aiškiai įtvirtinus išimtis (pavyzdžiui, paskelbus šalyje ekstremalią padėtį dėl pandemijos) bei teisiniame reguliavime įtvirtinus teisėjo diskrecijos teisę spręsti dėl suėmimo pagrįstumo apklausą vykdant naudojant garso ir vaizdo įrangą, įvertinus tai, kad suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos jo teisės ir laisvės. Niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Teismų praktika karantino laikotarpiu nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismo posėdyje. Šalyje esant paskelbtam karantino režimui ir jo metu taikomiems atitinkamiems fizinio asmenų kontaktavimo ribojimams, teismams kyla sunkumų dėl sprendimų skelbimo viešumo principo tinkamo įgyvendinimo, ypač didelio visuomenės susidomėjimo sulaukiančiose bylose, kuriose išklausyti teismo priimto sprendimo atvyksta ne tik byloje dalyvaujantys asmenys, bet ir žiniasklaidos, visuomenės atstovai.

Siekiant tinkamai organizuoti teismo darbą ir užtikrinti asmens teises ir laisves, įskaitant ir teisę į operatyvų bylos išnagrinėjimą, esant valstybėje paskelbtai ekstremaliai situacijai (karantinui), proceso įstatymuose turėtų būti numatytos galimybės visą baudžiamąją bylą nagrinėti pagal specialias taisykles, įskaitant ir galimybę tokiais atvejais visą teisiamąjį posėdį žodinio proceso tvarka organizuoti nuotoliniu būdu. Šiuo metu kaip tik teikiamos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo iniciatyvos dėl galimybės baudžiamajame procese organizuoti posėdžius nuotoliniu būdu.

Civilinių, administracinių ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas karantino laikotarpiu. Su dideliais sunkumais nagrinėjant šių kategorijų bylas teismai iš esmės nesusiduria. Daugiausia bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.

Atskirai išskirtina teismų pateikta informacija dėl civilinių bylų, kurios privalo būti išnagrinėtos neatidėliotinai, nagrinėjimo ypatumų karantino metu, pavyzdžiui, dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą nagrinėjimo tvarkos karantino laikotarpiu. Pavyzdžiui, vieni teismai tokiais atvejais klausimus sprendžia rašytinio proceso tvarka, įvertinę tai, kad asmeniui, kurį prašoma hospitalizuoti, atstovauja advokatas. Byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka tik turint visų byloje dalyvaujančių asmenų rašytinę nuomonę (svarbu, kad nuo kreipimosi dėl priverstinės hospitalizacijos momento iki teismo procesinio sprendimo priėmimo visi dalyvaujantys asmenys (gydymo įstaiga, prokuroras, advokatas ir kt.) būtų pasiekiami, jog esant poreikiui galėtų pateikti papildomus duomenis, atsikirtimus ir pan.).

Kituose teismuose tokiose bylose teismo posėdžiai organizuojami nuotoliniu būdu: advokatas telefonu pakalba su pacientu ir gydytojais, tada pateikia rašytinį atsiliepimą per EPP, po to teisėjas nuotoliniu būdu su ligonine organizuoja posėdį. Su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centru posėdžiai organizuojami per „Zoom“ programą, teisėjas susijungia su gydymo įstaigos advokatu, paciento advokatu ir posėdžiauja nuotoliniu būdu. Kadangi šios bylos nėra viešos, nagrinėjamos supaprastinta tvarka, posėdžio garso įrašas nedaromas, sekretorius nedalyvauja. Bendravimas telefonu su pacientu nėra nustatytas CPK, bet šiuo metu tai daroma siekiant, kad nesustotų procesas.

Karantino laikotarpiu procesinių dokumentų pateikimas teismui / įteikimas proceso dalyviams taip pat nėra sutrikęs. Atsižvelgiant į Teisėjų tarybos rekomendacijas, sudarytos galimybės teismui dokumentus pateikti ir el. paštu – šitaip išvengiama tiesioginio kontakto vykstant į teismą, pašto skyrių.

Bendravimas ir bendradarbiavimas su proceso dalyviais vyksta telefonu arba elektroninio ryšio priemonėmis. Apie tai proceso dalyviai informuoti telefonu ir išsiunčiant teismo šaukimus, pranešimus paštu.

Nepaisant visų techninių ir teisinių trikdžių, šiuo visiems sunkiu laikotarpiu teismai organizuodami darbą lanksčiai sprendžia individualiais atvejais kylančias problemas, siekia, kad teismo procesas nesustotų.

Erika Tamošaitienė, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja

Darbas nesustojo, jis uoliai vykdomas nuotoliniu būdu, laikantis visų saugumo rekomendacijų. Galima tik pasidžiaugti, kad šiais informacinių technologijų laikais didžioji dalis civilinių bylų vyksta elektronine forma, todėl karantino laikotarpiu tai yra didžiausias teismų darbo bei kasdienės veiklos pagalbininkas. Tam tikrų kategorijų bylos (pavyzdžiui, pareiškimai dėl teismo įsakymo, teismo leidimo išdavimo, santuokos nutraukimo bendru sutikimu, prašymai, kylantys iš vykdymo proceso, taip pat pareiškimai, nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, ir pan.) nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, kai civilinio proceso kodeksas tokią bylos nagrinėjimo formą leidžia, taip pat sprendžiami įvairūs byloje dalyvaujančių asmenų prašymai, pareiškimai, skundai. Nors per šį laikotarpį mano išnagrinėtos bylos ar prašymai neišsiskiria ypatingomis aplinkybėmis, tačiau galiu paminėti, kad jau teko spręsti net keletą situacijų, kai šalys, remdamosi karantino padėtimi ir veiklos apribojimais bei pajamų netekimu, prašo išdėstyti teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimą per tam tikrą laikotarpį. Nors šiuo metu bylų skaičiaus padidėjimo nepastebiu, tačiau apie teismų darbo krūvio pokyčius karantino metu kalbėti dar anksti – turbūt neišvengiamai karantino pasekmes, jei tokių kils, teismai pajus vėliau, jau jam pasibaigus, per išaugusį bylų skaičių.

Audrius Meilutis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas

Šalyje paskelbtas ir tebesitęsiantis karantinas esmingai suvaržė teismų veiklos galimybes greitai ir operatyviai nagrinėti baudžiamąsias bylas. Žodinio proceso tvarka teismo posėdžiai organizuojami tik esant neatidėliotinoms aplinkybėms, atliekami tik būtini veiksmai, daugeliu atvejų naudojamasi konferencine vaizdo įranga, maksimaliai vengiama socialinių kontaktų teismo patalpose ir imamasi visų apsaugos priemonių.

Teismai, nagrinėdami baudžiamąsias bylas, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus ir apklausti proceso dalyvius, jei reikia, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas, atlikti kitus tiesioginio šalių dalyvavimo reikalaujančius veiksmus. Tik baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinio ar kasacinio proceso tvarka ir tik tuo atveju, jei skunde nėra nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla yra nutraukta, padėtį bloginančių pagrindų, taip pat atitinkant kai kurias kitas sąlygas, gali būti organizuojamas rašytinis procesas, kuris galimas ir sprendžiant klausimus, susijusius su nuosprendžio vykdymu.

Viena iš sričių, kurioje ir šiuo laikotarpiu nors kiek apsunkintas, tačiau esmingai nesuvaržytas procesas, yra teismo baudžiamųjų įsakymų priėmimas. Gavus prokuroro pareiškimą kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, esant iš esmės aiškioms bylos aplinkybėms, tenkinant kitas būtinąsias sąlygas ir kai nėra prieštaravimų, o žala atlyginta, teisėjas surašo teismo baudžiamąjį įsakymą. Nuo šių metų pradžios teismo baudžiamojo įsakymo procesas buvo visiškai skaitmenizuotas elektroninėje byloje. Vis dėlto karantino laikotarpiu tokių bylų skaičius sumažėjo.

Pažymėtina ir tai, kad bylose, kurios iš esmės buvo baigtos nagrinėti iki karantino šalyje paskelbimo, teismui nusprendus, skelbiami nuosprendžiai kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui tiesiogiai nedalyvaujant teismo salėje, o nuorašai įteikiami.

Taigi, šiuo metu galiojanti baudžiamojo proceso įstatymo redakcija leidžia nuotoliniu būdu apklausti kai kuriuos proceso dalyvius, tačiau jame nėra reglamentuota galimybė, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys, tai yra ir prokuroras bei esant tam sąlygoms – gynėjas, kiti proceso dalyviai, žodiniame baudžiamosios bylos nagrinėjime galėtų dalyvauti naudodamiesi licencijuotomis ir saugiomis elektroninių ryšių priemonėmis. Tai neabejotinai modernizuotų, palengvintų ir pagreitintų tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą.

Karantino laikotarpis – ne tik iššūkių, bet ir naujų galimybių metas. Dirbdami pasikeitusiu ritmu teisėjai, gilindamiesi į bylos esmę, gali geriau įvertinti ir apsvarstyti jos nagrinėjimo strategiją, todėl būtent dabar yra tinkamas laikas kelti ir aktualizuoti platesnio informacinių technologijų naudojimo baudžiamajame procese klausimus, siekiant galimybės nagrinėti baudžiamąsias bylas nuotoliniu būdu. Ir tai tik patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iniciatyva teikti Vyriausybei svarstyti Baudžiamojo proceso kodekso pataisas įteisinant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų taikymą visose baudžiamojo proceso stadijose tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismuose.

Esu įsitikinęs – išgyvensime šį sudėtingą laikotarpį ir dėl to padarysime atitinkamas išvadas, o jam pasibaigus – išeisime stipresni.

Lietuvos teismų informacija