Teismai

LVAT: išimtimi prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose tuo metu, kai parduotuvėse draudžiama prekiauti, gali pasinaudoti tie verslo subjektai, kurie faktiškai, o ne formaliai atitinka viešojo maitinimo įstaigos sąvoką

Viename iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktų patikrinimų buvo nustatyta, kad Įmonė vykdydama viešojo maitinimo veiklą prekiavo alkoholiniais gėrimais išsinešimui po 20 val. Alkoholiniai gėrimai pirkėjams buvo pateikiami atidarytoje gamyklinėje taroje ir tik mažą dalį jų perpilant į vienkartines stiklines. Pirkėjai viešojo maitinimo vietoje suvartodavo tik nedidelę dalį įsigyto alkoholio, o likusią dalį išsinešdavo iš baro patalpų. Įmonės teigimu ji tokiu būdu prekiavo pilstomais alkoholiniais gėrimais ir ėmėsi protingų bei proporcingų priemonių, kad užtikrintų alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. Dėl šių patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tarp Departamento ir ūkio subjekto kilo teisminiai ginčai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi atmetė Įmonės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir konstatavo, kad Įmonė sudarė tinkamas sąlygas išsinešti alkoholinius gėrimus, t. y. pardavėja pardavė alkoholinius gėrimus būdu, kuris neužtikrino alkoholio suvartojimo vietoje, tik dalį alkoholinių gėrimų įpylusi į vienkartinę stiklinę, o likusią gėrimo dalį atidavusi gamyklinėje taroje.

Teismas nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatyme (AKĮ) įtvirtinta išimtimi prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose tuo metu, kai parduotuvėse draudžiama prekiauti, galima pasinaudoti tik tada, kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. Teismas taip pat nustatė, kad ši išimtis taikoma tik tiems verslo subjektams, kurie faktiškai, o ne formaliai atitinka viešojo maitinimo įstaigos sąvoką. Taigi subjektai, kuriems yra taikoma Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta išimtis, privalo vykdyti baro, restorano, kavinės ar kitą maisto tvarkymo veiklą, šiose įstaigose alkoholiniai gėrimai, nesvarbu, ar pilstomi iš gamyklinių pakuočių ar kitų rezervuarų, turi būti pateikiami taip, kad jie būtų suvartoti viešojo maitinimo vietos patalpose ar teritorijoje, bet ne tokiu būdu ir forma, kuris nekliudo pirkėjui išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš viešo maitinimo vietos ir jais disponuoti savo nuožiūra.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad, pareiškėjo teigimu, jis ėmėsi prevencinių priemonių užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto laikymąsi, pažymėjo, kad konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ – turinys, pobūdis ir apimtis įstatyme nėra atskleidžiamas. Todėl ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Jis turėtų imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas, atidus ir sąžiningas asmuo. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti iš paties pažeidimo fakto, buvo neefektyvios.

Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad iš ūkio subjekto, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesudarė pakankamų sąlygų pirkėjams įsigytus alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, todėl ir pirkėjo neva savavališki veiksmai šiuo atveju negali panaikinti pareiškėjo atsakomybės.

Back to top button