Antstoliai

Antstolių rūmai: realaus skolų išieškojimo galimybių Lietuvoje sumažėjo dvigubai

Per penkias karantino savaites realaus skolų išieškojimo galimybių Lietuvoje sumažėjo dvigubai. Sprendžiant iš antstolių statistikos, balandžio mėnesį kreditoriams bus sugrąžinta maždaug 4,3 mln. eurų skolų mažiau, negu įprastai pavykdavo grąžinti per mėnesį iki ekstremalios situacijos paskelbimo. Kovą realiai išieškotų skolų suma sumažėjo apie 15 proc., arba apie 645 tūkst. eurų.

Antstoliai prognozuoja, kad nevykdant dalies skolų valstybei išieškojimo ir toliau mažėjant skolingų asmenų pajamoms, dar prastesni išieškojimo rezultatai laukia gegužę, taip pat ir vasaros mėnesiais. Išieškojimo efektyvumui atkurti iki buvusio lygmens prireiks ne mažiau laiko, kaip ir atsigauti šalies ekonomikai.

Žaibiškai kritusios naujų užsakymų apimtys verčia antstolius pradėti dirbti taupymo režimu, nors moderni kontorų infrastruktūra net ir karantino sąlygomis leidžia kreditoriams ir skolininkams suteikti didžiąją dalį įprastų paslaugų. Per pirmąsias 20 šio balandžio dienų antstoliams pateikti  3847 nauji vykdomieji dokumentai, o tai yra 60 proc. mažiau, negu pirmąsias 20 dienų 2019 m. balandį, kai buvo pateiktas 9 691 vykdomasis dokumentas.

Pasak Radviliškio antstolės Rimos Adomaitienės, naujų užsakymų pagrindu pradėtos  vykdomosios bylos yra visos išieškojimo sistemos varomoji jėga. Kadangi tikimybė išieškoti naujas skolas yra didžiausia, būtent šių procesų metu surinktos apyvartinės lėšos padeda antstolių kontoroms išsilaikyti ir padengti nuostolingų procesų (pavyzdžiui – išlaikymo (vadinamųjų alimentų) išieškojimo bylų) sąnaudas.

Nedideliame miestelyje veikianti antstolių Rimos Adomaitienės ir Doloresos Petronaitienės kontora – viena iš aštuonių Lietuvos antstolių kontorų, kuriose daliai darbuotojų paskelbtos prastovos. Kaip teigia R. Adomaitienė, ne dėl to, kad žmonės negalėtų ar nenorėtų dirbti, bet dėl to, kad darbo visiems tiesiog nebėra. Prastovas daliai darbuotojų taip pat yra paskelbusios kai kurios antstolių kontoros Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Marijampolėje.

Daugeliui antstolių šiuo metu nelengva subalansuoti pajamas ir išlaidas, nes reikia mokėti ne tik atlyginimus darbuotojams, bet ir mokesčius už naudojimąsi registrais, pašto ir komunalines paslaugas, taip pat – už patalpų nuomą.

Patalpos pustuštės, o mokesčiai – dideli. Padėtis labai įtempta, tačiau šiuo metu darbuotojų neatleidžiame. Keletą išleidome į dalinę prastovą, keletą – į nuolatinę,– pasakoja Vilniuje dirbanti antstolė Brigita Palavinskienė.

Antstoliai pripažįsta, kad toks „štilis“, kai į juos beveik nesikreipiama dėl naujų skolų valstybės naudai išieškojimo ir kai privatūs fiziniai bei juridiniai asmenys taip pat rečiau kreipiasi pagalbos, galbūt laukdami palankesnio meto prisiteisti skolas, negalės tęstis neribotą laiką. Nei pareigūnų paskiriamos baudos (įskaitant ir solidžias baudas už karantino pažeidimus), nei kitos skolos niekur nedings.

Kita vertus, karantino metu nedingo ir antstolių, kaip valstybės patikėtas funkcijas vykdančių asmenų, pareigos. Net ir sumažėjus pajamoms, privalu atlikti daugybę būtinų veiksmų: taikyti ir naikinti lėšų ir turto areštus, nustatyti ir keisti laisvai disponuojamos sumos dydžius, kad areštuotų sąskaitų savininkai turėtų lėšų būtiniausioms reikmėms, periodiškai tikrinti skolininkų turtinę padėtį, konsultuoti skambinančius telefonu ir t. t. Antstoliai neturi galimybių visiškai uždaryti kontorų ir sustabdyti veiklą, kaip tai daro daugelis uždarųjų akcinių bendrovių. Todėl ir stengiamasi išsaugoti esamus darbuotojus, kurių, beje, neruošia jokia specializuota mokykla ir kurie dažniausiai yra „išauginti“ būtent antstolių kontorose. Vis dėlto neatmetama galimybė, kad sudėtinga situacija gali subrandinti įvairių sprendimų.

Antstolių teigimu, dabar – laikas apmąstymams. Šis sunkus metas ir būtinybė taupyti turėtų paskatinti ne tik antstolius, bet ir valstybės institucijas peržiūrėti dar neišnaudojamas galimybes. Pavyzdžiui, skolų valstybei išieškojimas iš užsienio šalyse – Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, ir kt. – esančių skolininkų. Aktyvesnis antstolių ir valstybės institucijų bendradarbiavimas, pasidalijimas su antstoliais iš užsienio gaunama informacija padėtų pasiekti, kad skolų valstybei išieškojimas iš išvykusių asmenų greičiau papildytų vasltybės biudžetą. Taip pat atėjo metas principingiau vertinti skolingų bendrovių veiksmus: jei bendrovė negrąžina skolų ir nevykdo veiklos jau 2-3 metus, jai turėtų būti skelbiamas bankrotas. Vieša paslaptis, kad daugelis skolingų bendrovių specialiai delsia, siekdamos ramiai išsigryninti pinigus ir pradėti naują veiklą.

Vienas realių taupymo instrumentų skolų išieškojimo procese pradės veikti nuo šių metų liepos 1 dienos. Lietuvos antstolių rūmų inicijuoti Civilinio proceso kodekso pakeitimai leis antstolio procesinius dokumentus vykdymo proceso dalyviams įteikti ir elektroninių ryšių priemonėmis, o ne būtinai pasirašytinai arba siunčiant registruotu paštu, kaip yra iki šiol. Lankstesnė proceso dalyvių informavimo tvarka padės taupyti tiek pačių proceso dalyvių, tiek antstolių kontorų lėšas ir laiką.

Lietuvos antstolių rūmų informacija

Raktažodžiai
Close
Close