Institucijos

COVID-19 ir konkurencijos teisė: lankstesnis taikymas tėra išimtis

Europos konkurencijos priežiūros institucijų tinklas (angl. European Competition Network) paviešino bendrą poziciją dėl konkurencijos teisės taikymo COVID-19 sukeltos krizės metu. Praeitą savaitę Europos Komisija taip pat paskelbė laikinąsias taisykles dėl verslo bendradarbiavimo ir konkurencijos teisės taikymo.

Lietuvos konkurencijos taryba papildomai patvirtino, kad palankiai vertins tas verslo iniciatyvas, kurios užtikrins vartotojų interesus. Tačiau aiškiai nubrėžė ribą, kad principingai žiūrės į verslo bandymus „pasinaudoti susidariusia padėtimi“ ir sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus.

Paanalizuokime, ką reiškia konkurencijos priežiūros institucijų pažadas aktyviai nesikišti į laikiną įmonių bendradarbiavimą siekiant užtikrinti tiekimą COVID-19 sąlygomis.

Būtinosios prekės

Bendradarbiavimas pirmiausia siejamas su poreikiu užtikrinti būtiniausių produktų tiekimą ir paskirstymą vartotojams. Kas laikoma būtiniausiais produktais, nėra apibrėžta teisės aktais. Tiesa, praeitą savaitę priimti Civilinės saugos įstatymo pakeitimai dėl kainų reguliavimo nustato, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija turi parengti būtinųjų prekių ir paslaugų sąrašą. Kol kas tokio sąrašo nėra.

Tačiau iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių pasisakymų galima numanyti indikacijas, kad būtinosios prekės – tai medicininės ir apsaugos priemonės, vaistai, maisto produktai, taip pat (be medicininių paslaugų) tokios paslaugos kaip prekių pristatymas, elektros ir šilumos tiekimas. Matome, kad tarp esminių paslaugų atsiduria ir finansų bei bankų sektoriaus teikiamos paslaugos.

Kadangi šiuo metu nėra konkretaus sąrašo, ar prekė ir paslauga yra būtinųjų kategorijoje, kiekvienu atveju sprendžiama atskirai.

Apie kokias bendradarbiavimo formas kalbama?

Paprastai dalintis su konkurentais individualia informacija, ypač kai ji aktuali ir nevieša, bei planais rinkoje, yra draudžiama Konkurencijos įstatymo 5 straipsniu. Tačiau esant koronaviruso sukeltoms aplinkybėms, konkurencijos priežiūros institucijų nuomone, žala, sukelta dalinantis informacija, gali būti pateisinama.

Lietuvos konkurencijos taryba kaip bendradarbiavimo pavyzdžius mini didmeninių ir mažmeninių prekybos įmonių bei tiekėjų apsikeitimą informacija apie turimą trūkstamų prekių kiekį, darbo laiką. Taip pat įvardijama ir galimybė dalytis prekių paskirstymo sandėliais ar prekių pristatymo transportu.

Kriterijai galimai leistinam bendradarbiavimui įsivertinti

Europos konkurencijos priežiūros institucijų bendras pranešimas rekomenduoja konsultuotis prieš imantis bendradarbiavimo iniciatyvų. Kadangi COVID-19 sukelti iššūkiai rinkoje yra nauji, nėra ir iš anksto žinomos praktikos, kas tinkama ir pateisinama konkurencijos teisės požiūriu, o kas ne.

Tačiau Europos Komisija laikinosiose taisyklėse nurodo pagrindinius požymius, pagal kuriuos bus vertinama, ar bendradarbiavimas pateisinamas ir galimas. Pirmiausia, toks bendradarbiavimas turi būti nukreiptas į vartotojų gerovę. Ne mažiau svarbus ir bendradarbiavimo laikinumas bei aiškus laiko apibrėžtumas. Pateisinami tik trumpalaikiai susitarimai. Taip pat bendradarbiavimas turi būti „objektyviai“ būtinas ir proporcingas. Taigi nauda vartotojams, būtinumas ir laikinumas yra esminiai kriterijai, kuriais reikia vadovautis įsivertinant, ar konkurentų bendradarbiavimas sprendžiant COVID-19 sukeltas problemas yra tinkamas ir pateisinamas.

Lankstesnis taikymas yra išimtis

Konkurencijos priežiūros institucijų komunikacija rodo, kad COVID-19 aplinkybėmis konkurencijos teisės draudžiami ribojimai gali būti pateisinami. Verslui, kuris paprastai konkuruoja tarpusavyje, paliekamas langas imtis priemonių, įskaitant ir bendradarbiavimą, jei to reiktų siekiant suvaldyti COVID-19 sukeltas pasekmes, tiksliau – užtikrinti tiekimo grandinę.

Tačiau siekiant pasinaudoti šiuo langu, būtina kruopščiai įsivertinti, ar prekės bei paslaugos yra būtinosios, ar bendradarbiavimas yra būtinas bei laikinas ir išimtinai nukreiptas į vartotojų naudą.

Konkurencijos teisės taisyklių taikymas nesikeičia. Konkurencijos įstatymas draudžia tokius konkurentų susitarimus kaip kainų nustatymas, gamybos ribojimas, dalijimasis rinkomis ar klientais, keitimasis komerciškai jautria informacija ar pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose derinimas.

Pažymėtina, kad įmonių karteliniai susitarimai ar piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi keliant kainas (ypač būtinųjų prekių) vartotojams bus po didinamuoju stiklu.

Tekstą parengė „Motieka ir Audzevičius“ vyresnioji teisininkė Rita Paukštė

Raktažodžiai
Close
Close