LVAT kreipėsi į ESTT dėl profesinei kvalifikacijai įgyti keliose ES valstybėse narėse įvykdytų reikalavimų
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą administracinėje byloje, kurioje susiklostė situacija, kai asmuo neįgijo formalaus farmacininko profesinės kvalifikacijos įrodymo, nes jai įgyti būtinus reikalavimus įvykdė ne vienoje, o keliose ES valstybėse narėse.
Pareiškėja Jungtinėje Karalystėje universitete baigė 4 metų farmacijos studijas, įgijo farmacijos magistro laipsnį ir atliko 6 mėnesių praktiką vaistinėje, kuri buvo teigiamai įvertinta ir įskaityta. Siekiant įgyti vaistininko kvalifikaciją Jungtinėje Karalystėje, reikalingas akademinis išsilavinimas – 4 metų studijos universitete ir profesinė praktika vaistinėje – 12 mėnesių. Dėl asmeninių aplinkybių pareiškėjai teko grįžti į Lietuvą, todėl praktikos laikotarpio vaistinėje Jungtinėje Karalystėje ji nebaigė, bet atliko ją Lietuvoje.
Taigi byloje susiklostė tokia situacija, kai pareiškėja yra įvykdžiusi vaistininko profesinei kvalifikacijai įgyti reikalingus reikalavimus ES teisės prasme, tačiau profesinė kvalifikacija jai priimančiojoje valstybėje narėje – Lietuvoje – nepripažįstama dėl išimtinai formalių priežasčių: pareiškėja neturi formaliojo profesinę kvalifikaciją patvirtinančio įrodymo. Tokio įrodymo ji neįgijo, nes vaistininko kvalifikacijai įgyti būtinuosius reikalavimus dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių įvykdė ne vienoje ES valstybėje narėje, kaip yra įprasta, o pasinaudodama fundamentalia ES laisve – laisvu asmenų judėjimu – dviejose ES valstybėse narėse, ir dabar siekia užsiimti vaistininko profesine veikla.
LVAT nuomone, negalėdama užsiimti vaistininko profesine veikla Lietuvos Respublikoje, pareiškėja suvaržymus patiria būtent dėl to, kad pasinaudojo laisvu asmenų judėjimu, ir vaistininko rengimas, kaip jis numatomas ES teisėje, vyko Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje.
Nutartyje pažymima, kad pareiškėjai Lietuvos kompetentingų institucijų siūlomi variantai (grįžti į Jungtinę Karalystę ir ten atlikti likusią 6 mėnesių praktiką bei kreiptis į vieną iš farmacininko profesinę kvalifikaciją suteikiančių mokslo ir studijų institucijų Lietuvoje ir joje nuo pirmo kurso baigti atitinkamą studijų programą) atrodo neįgyvendinami, arba deramai neatsižvelgiama į pareiškėjos įgytas kompetencijas, kurias ji įgavo, besinaudodama savo, kaip ES pilietės, teise laisvai judėti Europos Sąjungoje, taip suponuojant neproporcingą individualių sunkumų naštą.
Šiomis aplinkybėmis LVAT teisėjų kolegija nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą klausimu, ar gali būti taikomos ES Direktyvos nuostatos, numatančios, jog asmuo neįgijo formalaus kvalifikacijos įrodymo, nes profesinei kvalifikacijai įgyti būtinus reikalavimus įvykdė ne vienoje, o keliose ES valstybėse narėse. Taip pat keliamas klausimas, ar šių direktyvų nuostatos turi būti vertinamos kaip įpareigojančios kvalifikaciją pripažįstančią instituciją įvertinti visų asmens pateikiamų dokumentų, galinčių įrodyti profesinę kvalifikaciją, turinį, jų atitiktį priimančiojoje valstybėje narėje keliamiems reikalavimams profesinei kvalifikacijai įgyti, ir, esant poreikiui, taikyti kompensacines priemones (žr. daugiau administracinėje byloje Nr. eA-3312-822/2020).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
